Janina Survilaitė. Kai Tautos suvokimas palengvina gyvenimą

2021-jų vasarą Lietuvos skatytojai gavo dar vieną dovaną istoriko publicisto J. Brazausko biografinę 153 puslapių apybraižą apie Balį Sruogą: Gyvenimas perbėgo per atmintį.nygą sudaro 11 skyrių, pabaigoje pateikiamas ilgas sąrašas panaudotos literatūros, kuri labai įvairi ir skelbta įvairiais laikotarpiais, o skaitytojui įdomi tuo, kad praėjus 74 metams po rašytojo mirties jo bendraminčių laiškai ir atsiliepimai dar kartą patvirtina B. Sruogos dvasines kūrybines nuostatas: menas turi pažadinti širdyje viską, kas priklauso amžinybei…Jausmingas, giliamintis ir motyvuotas autoriaus pasakojimas apie vieną žymiausių XX a. pirmosios pusės lietuvių kultūros veikėją, poetą, dramaturgą, teatro ir literatūros kritiką Balį Sruogą vaizdingai ir nuosekliai paliudija Sruogos nusiteikimą, kad: ne jausmai turi plaukti iš sumanymų, bet atvirkščiai; sumanymai iš jausmų…

Jeigu knygą Gyvenimas perbėgo per atmintį skaitys gerai prisimenantis okupacinio režimo laikotarpį skaitytojas, jam knyga atvers žinomus ir mažiau girdėtus archyvinius klodus, sukels liūdnų prisiminimų apmąstymus, kai lietuvių Tautos ir žmogaus likimas žengė per nepereinamas sovietinio režimo užtvaras, prasilenkiančias su jo tautine prigimtimi.

Esu įkaitas už mūsų tautą, ir tos aukos suvokimas palengvina man Štuthofo koncentracijos stovyklos kančias, nes juk tai didelė garbė būti auka… Mūsų vargšė nelaiminga Tauta gali didžiuotis savo kultūra. Ji turi visai skirtingas, garbės, tiesos, teisės, kvailumo sąvokas… Mums yra svarbiausia išlaikyti mūsų žmogišką savigarbą ir mūsų tradicinę etinę ir estetinę kultūrą…

Balys Sruoga | Vinco Mykolaičio-Putino memorialinio buto-muziejaus nuotr.

Aišku, kad šį Sruogos pasakymą sunkiai priims šiandienis susireikšminęs, save laikantis didžiuoju Tautos elitu, globalistas, juk jam bus sunku sutikti: kad praeitis formuoja dabartį ir ateitį. Taigi, čia jau ne skonio, o politinės pagarbos Tėvynei reikalai…

Sruogos portretą autorius piešia kaip garantą, atskleidžiant Tautos humanistinius sumanymus ir Tautos istorinės atminties susitikimą su dabartimi.

Kas perskaitys Gyvenimas perbėgo per atmintį patirs tikrą pasakojimo klausymo malonumą, nes didžiojo lietuvių kūrėjo gyvenimas ir senajam tradiciniam tautos menui paaukota jo veikla, kaip ir Tėvynės likimas, kupini negandų ir politinių staigmenų.

Skaitytojas, susivoks, kad šiais viskuo persisotinimo laikais tikrai vis dar galima pasisemti dvasinės stiprybės pavyzdžių istorinėje praeityje… Tą tikrai patvirtina tautai ištikimo istoriko knyga, apie nemirtingo menininko pasišventimą mūsų tautinės kultūros evoliucijai.

Knyga mus sugrąžina į nepriklausomos, o vėliau okupuotos Lietuvos laikus, kuriuose kartu su Tėvynės kančiomis kentėjo ir tautos patriotas – Tautos likimo įkaitas.

B. Sruogos gyvenimas ir veikla svarbi susipažinti jaunimui nusikeliant į XXa. pirmos pusės Lietuvos istorijos peripetijas ir pasistiprinti lietuviško patriotizmo spalvomis, kai pripažintam menininkui tautos likimas ir politinės kultūros pažanga yra svarbiau už savo paties kančias ir gyvybę.

Apybraižoje vyrauja daugybė atnaujintų biografinių faktų, prisiminimų, laiškų, rašytų Štuthofo koncentracijos stovykloje pagrindu.

Autoriui pavyko perduoti Sruogos kilnumo, taurumo, pasiaukojimo ir gilios meilės gimtojo Baltijos krašto menui nuotaiką, kuri kiekvienam padės išsivaduoti iš šiokiadienių beprasmių smulkmenų ir menkystės.

 Žymaus Lietuvos menininko Sruogos gyvenimas atsispindi lyg Lietuvos istorijos tolių ir giliausių vidinių jausmų užburta lietuviška pasaka, kurią įvertinti skaitytojui irgi prireiks patriotiškų širdies jaudulių, kad iki galo perprastų  žiauraus sudėtingo likimo blaškomą didelio europinio masto ir stiliaus kūrėją ir kilnius Jo sumanymus tautinės kultūros klestėjimui.

Ištrūkęs iš Stuthofo, leisgyvis sugrįžęs į Lietuvą, ir Birštino sanatorijos Baltojoje viloje parašęs Dievų mišką prisipažino, kad ši atsiminimų knyga ne vien jo kančios liudijimas, bet ir atsisveikinimas su netolima praeitimi, išsivadavimas iš jos gniaužtų, o kartu bandymas surasti save ir savo vietą…

Galima suprasti, kaip, lietuviškų meno papročių ir istorinio Tautos paveldo menininkui buvo neįmanoma persiversti į sovietinį realizmą… Stagnacija – tiesus kelias į išsigimimą, – rašė ir aiškino Sruoga P. Cvirkai, raginusiam perauklėti lietuviškos literatūros kadrus, siekti pagrįsti jų pasaulėžiūrą tarybinės ideologijos pagrindais.

Balys Sruoga pristatomas, kaip vienas iškiliausių nepriklausomos Lietuvos menininkų atkakliai kovojęs dėl aukštesnes menines aspiracijas įkūnijančio lietuviško teatro, dėl gilesnio idėjiškumo ir kultūros bei raiškos estetinės formos.

Kelių kartų literatūros ir teatro kritikai vieningai pripažino, kad nebuvo žmogaus, kuriam giliau būtų rūpėjusi sava lietuviškoji kultūra, jos puoselėjimas ir apvalymas nuo piktžolių.

Kaip džiugu, kad mūsų chaotiškoje politinėje dabartyje pasirodo tokios knygos, kaip Gyvenimas perbėgo per atmintį.

 Neveltui šiandieninis politikas Algirdas Endriukaitis išsireiškė, kad: atsisakydami savo šaknų, istorijos, kalbos, praradę tikslą išsaugoti išskirtinę tautą ir jos sukurtą valstybę, pereiname į kito mąstymo erdvę, kurioje užprogramuotas valstybės išnykimas.
 alkas.lt