Raimundas Kaminskas. Apie Romualdo Kęstučio Augūno fotografijų knygos „Keliautojo užrašai“ sutiktuves

Kęstutis Augūnas      Augunas sale 2021 m. spalio 21 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Romualdo Kęstučio Augūno fotografijų knygos „Keliautojo užrašai“ sutiktuvės. Sutiktuvių dalyviai –  žinomi Lietuvos fotografai, alpinistai, žurnalistai, draugai, artimieji ir kiti svečiai.  Renginys prasidėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dainavimo katedros dėstytojos  Aušros Liutkutės atliekama  Vydūno daina „Lietuva“ iš 1904 metų rinkinio „Lietuvos aidas“ .
Renginį vedė, žurnalistas Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys Juozas Šalkauskas, kuris išsamiai pristatė R.K. Augūno gyvenimo istoriją. Šiltus sveikino žodžius išsakė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos  prof. Juozas Antanavičius, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Česonis,  Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso  vedėja Dovilė Lauraitienė.
Susirinkusieji turėjo galimybę apžiūrėti  fotografijos darbų parodą „Keliautojo užrašai“, kuri veiks iki šių metų gruodžio 13 dienos Tuskulėnų rimties memorialinio komplekso konferencijų salėje (Žirmūnų g.1F, Vilniuje).

 Romualdas Kęstutis Augūnas gimė  1938 m. balandžio  14 d. Šiauliuose. 1969 m. baigė Kauno politechnikos institutą (inžinieriaus statybininko specialybę). 1961–1991 m. dirbo Komunalinio ūkio projektavimo institute. 1991–2004 m. bendrovės Arfa, nuo 2004 m. – Nacionalinio fotografijos meno fondo direktorius.

Nuo 1968 m.  fotografas dalyvauja parodose. Surengė  98 fotoparodas, išleido 8 plačios apimties leidinius (4 fotografijų ir 4 parodų katalogus).  Iš viso pelnė 29 fotografų apdovanojimus, tarp jų 2 Grand Prix, 1 aukso, 4 sidabro, 5 dalyvio medalius.

  1. K. Augūnas yra  Tarptautinės meninės fotografijos federacijos menininkas fotografas (nuo 1997m.) bei Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys (nuo 2008 m.).
  2. K. Augūnas  yra vienas iš sportinio alpinizmo pradininkų Lietuvoje. Jis įkopė į daugiau kaip 50 viršūnių. 1958 su Lietuvos alpinistais įkopė į Elbruso 2 viršūnes, 1964 – į 3 bevardes viršūnes Pamyro pietvakariuose, Šachdaros kalnagūbryje, pavadino jas Čiurlionio (5794 m), Donelaičio  (5837 m) ir Lietuvos  (6080 m, kitais duomenimis, 6100 m) vardais. 1969 su Lietuvos alpinistais įkopė į bevardę Tian Šanio kalnų viršūnę ir pavadino ją Žalgirio (4850 m) vardu, 1971 – į Komunizmo (7495 m; dabar Ismailo Samani) viršūnę.

Autoriaus fotografijoms būdinga aiškus motyvo fiksavimas, įdomūs rakursai, šviesos ir šešėlių žaismas, raiškios kompozicijos, tikslus patirto įspūdžio perteikimas.

Nuotraukos Raimundo Kaminsko