Regina Palevičienė – Karilė Verdenė (Vilnius). Poezija

Kai šypsos kanarėlė… 

baltam rūke

šermukšnio kraujas laša

į ryto delnus  — rubino raudonis

tingiais sparnais

plasnoja kregždės basosir toks švelnus

lietaus glamonių fonas 

tyliu lėtai

gal sapnas išsipildys

dykynėj laiko liksiu nusikaltus

rytų pašvaistėj dievo akys mirksi

pavėjui plaukia pilnos laumių valtys 

kada geriau

ar kai jausmus ištylim

sapnais maitinam savo minkštą  guolį

kai skauda dar

kai ką nors stipriai myli

nutyla šunys —

jie tada nepuola 

sapnų pavėsiuos laiką išalsuoju

aušros karolis sutemas suvėlė

kažkur erdvėj

sustingsta laiko šuolis

o stiklo šukėj šypsos kanarėlė

*********

Tik likęs įspūdis delnų 

Paklotėj pievų sumišimas margas,

Tas atspindys

Dangaus vyzdy užstringa.

Tik atmintis dar tavo kvapą saugo,

Pėdų punktyrai —

Kreivas laiko vingis. 

Tik įspūdis delnų —

Juk viskas greit praeis,

Šešėlių išnaros suskaido būtį.

Net jei negalim būt šviesos drugiais,

Liepsnon nutūpkime

Melsvom kregždutėm. 

Myluojas žvaigždės į rugpjūio saujas,

Raudonos žiežirbos —

Aušros namai…

O virš galvos rudens auksinis paukštis,

Vis klykauja į sutemas,

Buvai!!!