IN MEMORIAM EGLĖ JUODVALKĖ

  AtA            egle juodvalke   1950 01 28 – 2020 03 28

Eglė Juodvalkė iškeliavo į amžinybę su žodžiais: In manus tuas, Domine, commendo spiritum meum („Į Tavo rankas, Viešpatie, atiduodu savo dvasią“, Lk 23,46). Prieš daugiau nei penkis šimtmečius juos prieš mirtį ištarė Kristupas Kolumbas.Aktorė Olita Dautartaitė neseniai jai sakė: „Tave myli visa Lietuva.“ Eglė buvo ir liks poetė, tokia, kokią ją matėme kovo pradžioje rodytoje Lietuvos TV laidoje „Legendos. Šiandien ir visados. Poetė Eglė Juodvalkė“. Nors ji gimė Indianos valstijoje, bet jautėsi esanti žemaitė. Rašė lietuviškai, daugiau kaip dvidešimt metų buvo „Laisvosios Europos“ radijo korespondente Miunchene.

Ji iškeliavo šeštadienį, kovo 28 dieną, likus kelioms minutėms iki pusiaunakčio. Dėl kasos vėžio paguldyta į Čikagos ligoninę (University of Chicago Hospital), ji geso pamažu visą mėnesį. Mirė be baimės, kęsdama morfinu slopinamus skausmus. Kai nebegalėjo kalbėti, duodavo ženklus, kad girdi. Prieš porą dienų, kai sėdėdamas laikiau ją už rankos, jos skruostu nusirito ašara.

Savo prisiminimų knygoje „Cukraus kalnas, arba Lietuvos cukrininkės nuotykiai Amerikoje ir kitose egzotiškose šalyse“ ji pasakoja apie kovą su cukralige, kuria sirgo nuo penkerių. Aprašo, kaip neteko inkstų, kiek patyrė persodinimų, tarp jų – tris kartus kasos, visa, dėl ko ji tapo išskirtine paciente medicinos pasaulyje. Visa tai persipina su jos nuotykiais Melburne, Ekvadore ar Pietų Afrikos džiunglėse.

Jos Alma Mater buvo Čikagos universitetas. Čia, jo koplyčioje (Bond Chapel), mus sutuokė mūsų bičiulis jėzuitas Antanas Saulaitis. Pro kambario, kuriame Eglė gulėjo, langą atsiveriantį Mičigano ežero vaizdą mes pavadinome Bosforu, nes Stambulas buvo vienas iš mėgstamiausių mūsų miestų. Nuotykius jame su insulino pompa ji aprašė minėtoje autobiografinėje knygoje „Cukraus kalnas“, kuri sukėlė didelį susidomėjimą Lietuvoje.

Jos aistra buvo Vilnius, bet ir Graikija. Susipažinome Paryžiuje prieš 35 metus, ten įregistravę civilinę santuoką, atvykome į Graikiją, buriavome, lankėme salas. Jai patiko retsina ir mezė, mėgo dzadzikį, taramsalatą. Ji šoko zeibekiko. Kalbėjo graikiškai. Graikų maistas ir muzika dažnai būdavo svarbi mūsų kelionių dalis. Ji mėgo originalo kalba deklamuoti Kavafį ir sutiktiems graikų komunistams aiškinti, kad komunizmas yra didžiausias blogis.

2002 metais tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje Eglė pristatė savo poezijos rinkinį „Veidrodis ir tuštuma / Mirror and the Void“. Tai ne vertimas iš lietuvių į anglų, o dviem kalbomis jos parašyta poezija. „Cukraus kalną“ ji dedikavo Henrykui, a heartless editor, shrewd critic, cruel taskmaster, and my one and only…

Henrykas Skwarczyńskis

Džojos Barysaitės nuotrauka.

*************************************************

NUOŠIRDI UŽUOJAUTA ARTIMIESIEMS

azuol-lap-tamsus45Marcink

biciulyste.com redakcija