Janina Survilaitė. ETNINIS LIETUVIŠKOS TAPATYBĖS RYŠYS

Naujų Šveicarijos lietuvių emigrantų Lietuvoje suorganizuota kilnojamoji fotografijos paroda, (veikusi iki 2020m.) idealiai atskleidžia 2-jų kartų: išeivijos ir dabartinių emigrantų bendruomeniškumo jausmo „be jokių įsipareigojimų istorijai” skaudulį.
Reikšmingai skambantis Foto parodos pavadinimas: „MES“ ir „JIE“ nuteikia prasmingai: susipažinsime su dviejų skirtingų istorinių likimų kartų veikla: „MES“- šiuolaikiniai emigrantai, pasiryžę aukotis atgimusios Lietuvos ateities kūrimui. „JIE“ – pokario Šveicarijoje sukūrę pirmą Vakarų Europoje teisinę politinę/kultūrinę LB, paskirtą kovai už Lietuvos laisvę, ir visame pasaulyje išgarsėję kaip dvasinės lietuviškosios tapatybės išlikimo istorinis indėlis.

Deja, foto parodos tikslai kiti. Pristatydama parodos dalį „JIE“ vadovė skelbia, kad Šveicarijos lietuvių bendruomenė buvo įkurta 1950 m. t.y. nelegaliai ir neteisiškai, kad „MES“ Šveicarijoje esame ekonominiai trečiabangiai, kai tuo tarpu visa istorija rodo, kad Šveicarijoje (iki 1990-jų metų) jokių ekonominių lietuvių emigrantų bangų nėra buvę. Visi nuo 16-ojo amž. į Šveicariją atvykę tautiečiai siekė mokslo, sėmėsi politinės- ekonominės- kultūrinės patirties ir ieškojo konkrečios paramos Lietuvai, o ne sau.

Neatsakingi emigrantų veiksmai išduoda senosios išeivijos kartos idealus, o abejingumas išeivių išsaugotoms vertybėms yra negarbinga laikysena, liūdinantis šių dienų politikos reiškinys…
Išmintingus žodžius „Pasaulio lietuvio“ žurnale 2004, Nr 12, pasakė prof. A. Tyla: „Mes visi, jungiami bendrų vertybių ir siekių jas saugoti, realiau galėsime suvokti savo kiekybę, kuri kartais labai reikalinga ir svarbi įvertinant menteliteto gaivinimo reikšmę šių dienų globalinių procesų pokyčiuose.“