Lietuviai pasaulyje

Lietuva – Naujos kartos gerovės valstybė

Written by Redakcija · 5 min read

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS EKONOMINIO BENDRADARBIAVIMO
KOMISIJA
13/08/2021
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Ekonominio bendradarbiavimo komisijos (EBK) strateginių, prioritetinių pasiūlymų planas Lietuvos, kaip tvarios ir inovatyvios, kūrybingos ir šradingos valstybės svarbiausi prioritetiniai tikslai yra reikšmingai sumažinti skurdą, nelygybę ir atskirtį, pakelti ir sustiprinti viduriniąją klasę, efektyviai naudoti šalies materialaus turto bei žmonių pasiekimų potencialą (ekonominį, pramoninį, statybinį, logistikos, švietimo, medicinos ir t.t.) viso išmanaus kūrybinio ir sukurto valstybėje turto bei žmonijos panaudojimą.

Siekiant šių prioritetinių tikslų valstybės ateities strategijų planuose siūloma parengti ir įgyvendinti
šiuos projektinius PLB EBK pasiūlymus:

  1. Būtina neatidėliotina šalies mokesčių sistemos reforma iš pagrindų:
  2. Pasinaudojant pasaulio patirtimi, tvarių mokesčių sistemų pavyzdžiais JAV, Izraelio,
    Suomios, Airijos ir kt., studijuoti, analizuoti ir diegti jas Lietuvoje (siųsti šalies tikslines,
    profesionalias specialistų grupes perimti patirtį).
  1. Dėl beatodairiškai augančių kainų, pastaruoju metu Lietuvoje, reikalinga makroekonominė,
    kvalifikuota ir kompetentinga Lietuvos banko ir Vyriausybės stebėsena bei reguliavimas,
    atsižvelgiant į žmonių pragyvenimo lygįo ir verslo pajamų pokyčius. Būtina pastoviai stebėti ir
    matyti šį nesureguliuotą kainų augimo procesą, taikyti vakarietiškus rinkos ekonomikos
    sąlygomis pastoviai ten naudojamus ir įdiegtus instrumentus ir gyventojų pajamų indeksavimo
    metodus bei principus, kurių pagalba atsižvelgiama į vartojimo kainų ir gyvenimo lygio rodiklių
    pokyčius, tokiu būdu apsaugojant savo šalies gyventojus nuo skurdo ir atskirties, o valstybės
    ekonomikai užtikrinant tvarų stabilumą:
  • pajamų indeksavimui pritaikyti Skandinavijos gerovės valstybių (Suomijos, Švedijos ir kt.)
    metodiką(s), atsižvelgiant į vartojimo krepšelio infliaciją ir gyvenimo lygio rodiklius.
  1. Universalios bazinės pajamos (UBP), kaip inovatyvus, ekonominis, visai Lietuvos visuomenei,
    žmonėms naudingas, gal iš pirmo žvilgsnio revoliucinis, sprendinys – galimybė panaudoti UBP
    mechanizmą, panaudojant visus realius finansavimo šaltinius ir žmogiškuosius išteklius,
    visapusiškam kūrybos ir inovacijų potencialui didinti ir įdiegti įskaitmenintos visuomenės
    sąlygomis. Lietuvos ekonomika turi pakankamai UBP finansavimo šaltinių, būtina juos atskleisti
    ir panaudoti, turi išradingus žmogiškuosius išteklius, idėjas ir mokslines išvadas bei įžvalgas,
    trūksta drąsaus ryžto ir įgyvendinimo.
  2. Įvertinant pandeminio laikmečio ypatumus ir ekonomines pasekmes, akivaizdu, kad ir toliau
    bus išlaikomos mažos skolinimosi palūkanos, nulinės ar neigiamos indėlių palūkanos, todėl
    tikslinga pasinaudoti UBP vertybinių popierių išleidimu, kaip suderinta ir šiuo metu Europos
    centrinio banko bei Europos komisijos skatinama turto supirkimo programa ir išleisti tikslinius
    UBP vertybinius popierius. Tai leistų padidinti pinigų masę apyvartoje, būtent kasdieninėje
    žmonių vartojimo apyvartoje, tie pinigai veikia kaip finansinės energijos akumuliatorius
    stiprindamas ekonomiką ir žmonių pajamas. Infliacijos reguliavimas atliekamas monetariniais ir
    fiskaliniais instrumentais, t.y. centrinio banko ir vyriausybės prerogatyva.
  3. Viešųjų pirkimų tvarkos keitimas:
  • siekiant išvengti ateityje nesusipratimų viešųjų pirkimų konkursų organizavime, būtina
    atsižvelgti į pažangių demokratinių šalių patirtį ir viešuosius pirkimus organizuoti pasirenkant
    pirkimo kainų vidurkį, derinant jį su kokybės ir patikimumo reikalavimais.
  1. Būtina bankinė alternatyva, kaip Lietuvai ir žmonėms reikalinga, patogi ir finansiškai naudinga
    paslaugų ir palūkanų atžvilgiu, reguliuojama, LR centrinio banko (LB) prižiūrima, suderinta su
    Europos centrinio banko (ECB) reglamentais, paslauga:
  • Lygiagrečiai, greta Skandinavijos bankų filialų, steigti Lietuvos mišraus kapitalo banką, arba
    kuo greičiau perpirkti Medicinos banką ir jį paversti mišraus kapitalo komerciniu banku,
    veikiančiu su visomis klasikinėmis operacijomis, lygiagrečiai siekiant finansinio tvarumo ir
    žmonių gerovės.
  1. Elektra: Lietuva pati šiuo metu negamina, arba gamina labai mažai, elektros:
  • Praplėsti ir apkrauti Kruonio akumuliacinę elektrinę ir eksportuoti perteklinę elektrą;
  • Pastatyti Ignalinos infrastruktūros pagrindu, panaudojant esamą padėtį ir inžinerinius tinklus,
    nedidelę, kaip pvz. Estijoje statomą, atominę elektrinę.
  1. Unikalus neužšalantis Klaipėdos uostas: siekti efektyvesnio ir inovatyvesnio jo panaudojimo
    pasauliniu mastu, pritraukiant suinteresuotą, patikimą užsienio valstybių klientūrą:
  • Išplėsti prekybą Klaipėdos uoste apskritus metus ir plėsti uosto pajėgumus ir jų efektyvų
    panaudojimą Lietuvoje;
  • Paleisti per Klaipėdos uostą ir Kinijos šilko kekią, jį kontroliuoti (su mūsų ir NATO pajėgų
    pagalba).
  1. Rail Baltija:
    -geležinkelis nuo Paryžiaus iki Helsinkio – turi būti siekiama užtikrinti ir sudaryti sąlygas bei
    galimybes inovatyviai mūsų pramonės, statybų, verslo, prekybos produktų spartesnei
    apyvartai ir aktyviai verslo “kraujotakai”, visumoje šalies ekonomikos tvarumui.
  2. Via Baltija:
    -greta visos, einančios per Lietuvą nuo Paryžiaus iki Helsinkio, automagistralės statyti ir
    pastatyti sandėlių ūkį – mazgus, greta steigti auto transporto įmones, užtikrinti transportavimo
    ir sandėliavimo aptarnavimą, verslo reikalų tvarką per Lietuvą, kaip tranzito šalį, ir efektyviai
    panaudoti savo šalies pramonės, verslo poreikiams užtikrinti.
  3. Atpirkti iš Lenkijos „Mažeikių Naftą“ ir Būtingės terminalą;
  4. Atpirkti Akmenės cemento galmyklą iš Norvegijos;
  5. Atpirkti Kėdainių chemijos gamyklą iš Rusijos;
  6. Atpirkti iš Estijos Klaipėdos gamyklą;
  7. Atpirkti ir kitas iš užsieniečių, galinčias būti naudingas valstybės biudžetui ir betarpiškai
    žmonėms naudingais finansiniais šaltiniais (taip elgėsi savo laiku, atpirkdama savo buvusį
    turtą, Airija, Suomija, Izraelis ir kt. šalys).
  8. Parengti efektyvią ir patrauklią emigrantų grįžimo į Lietuvą programą:
  9. LR komandiruotų grupių išvykos perimti patirtį tokiose šalyse, kaip Airija, Izraelis,
    Norvegija, Suomija, JAV, siekiant iš esmės išspręsti suinteresuotų grįžti į Lietuvą išvykusių
    emigrantų grįžimo socialinius ir konkurencingumo reikalus, užtikrinant jiems konkurencingas
    sąlygas, gal ir lengvatas plėsti Lietuvos ekonomiką, neužleidžiant vietos imigrantams iš
    Afrikos ir Azijos ir kt. šalių.
  1. Būtina sutvarkyti Lietuvos švietimo sistemą, pradedant nuo vaikų darželių, mokyklų ir
    universitetų, ruošti Lietuvos žmones, kaip Lietuvos gerovės kūrėjus, vykdytojus, patriotus, ugdant
    išmanius, plačių pažiūrų, suprantančius ir efektyviai panaudojančius pasaulio mokslo pasiekimus
    bei pamatinį UBP (universalių bazinių pajamų) nuo vaikystės iki gilios senatvės, materialinį
    finansinį pragyvenimo šaltinį.
  2. Taip pat būtina Lietuvai, o gal ir visoms Baltijos šalims, NATO bazė, užtikrinanti Baltijos šalių
    (LR,LV,EE) apsaugą, saugų gyvenimą ir tvarką, o taip pat ir pramonės, verslo, statybų apsaugą ir
    fizinę karinę garantiją Lietuvos žmonėms, garantijos ir apsauga Lietuvos ir užsienio
    investuotojams, nes akivaizdu, jog būtinos Lietuvai neribotos investicijos ir novatoriškos, geros
    idėjos.
  3. Ryšium su Pramonė 4.0 revoliucija, atėjo laikas apsirūpinti naujos kartos skaitmenizacijos,
    robotizacijos ir duomenų inžinerijos specialistais, rengti juos Lietuvos universitetuose ir aprūpinti
    savo šalies ir kitų šalių gamybos bei paslaugų sektorius. Duomenų inžinierius padeda
    skaitmenizacijos procesus sujungti su realiais poreikiais, geba analizuoti, pateikti informaciją ir
    programuoti realius uždavinius, valdymo funkcijas ir kt. Reikalingos investicijos ir verslo bei
    valstybės finansavimas.
    4
  4. Imigrantai, sienų apsauga Lietuvoje ir sprendimo būdai:
  • Būtina išskirti 3 imigrantų rūšis, tuos kurie gali likti Lietuvoje ir tuos, kurie ne, ir tuos, kurie
    vyks toliau į ES;
  • Liekantiems Lietuvoje parengti integravimosi programą; mokosi liet. Kalbos, dirba, save
    išlaiko, moka mokesčius, rūpinasi būstu ir t.t.
  • Būtina NATO ir ES sienos apsauga ir pastatymas Lietuvoje su Baltarusija ir toliau su Rusija,
    nes dabartiniu metu vyksta beveik, galima sakyti taikus Lietuvos užėmimas.
  1. Kadangi Lietuvos sostinė Vilnius tampa labai koncentruotu, sparčiai besiplečiančiu į
    pakraščius miestu, aktuali susisiekimo su atskirais miesto rajonais problema. Todėl jau yra
    būtinybė turėti metro transportą, kaip Europoje, mažesnio už Vilniaus gyventojų skaičiaus
    miestuose yra metro. Būtina koncesijos pagrindu rasti investuotoją ir statyti mieste Metro. Viena
    iš atšakų galėtų būti iki Kauno, Karmėlavos oro uosto, tokiu būdu sinchronizuotų Via Baltija ir
    Rail Baltija transportą dar aktyvesniam funkcionavimui. Priešprojektiniai Metro sprendimai jau
    yra nagrinėjami Lietuvoje.
  2. Lietuva tampa tarpinių produktų gamintoja ir eksportuotoja, tarpiniai produktai neduoda
    didelės pridėtinės vertės, todėl tikslinga rasti ir kurti sumania specializacija grįstus baigtinius
    produktus, kurie garsintų Lietuvos vardą, būtų konkurencingi tarptautinėse rinkose, turėtų didelę
    paklausą ir duotų kapitalo grąžą (investicinę grąžą) Lietuvai.
  3. Lietuvos, kaip lygiateisės ES ir NATO valstybės-narės būtinas ir neatidėliotinas
    tikslas yra turėti pažangių, tarptautinių pasaulio valstybių ir Europos Tarybos vykdomą,
    teisėtą ir teisingą teisėsaugos ir teisėtvarkos statusą ir teismų sistemą, siekiant teismų ir
    prokuratūros nepriklausomo veikimo, griežtos ir humaniškai teisingos LR teisėsaugos
    ir teisingumo institucijų veiklos (VSD, STT, FNTT, KAM spec. departamentas ir kt).
    P.S. Laukiame užsienio ir Lietuvos investuotojų, investicijų, finansavimo ir tvarių kreditų
    valstybės gerovės augimui, baigtinės produkcijos gamybai galutiniam vartotojui globaliose
    vertės grandinėse, užuot eksportavę dominuojančius mūsų tarptautinėje prekyboje tarpinius
    produktus, kurių sukuriama pridėtinė vertė yra menka, norime ir galime gaminti baigtinę
    produkciją. Taip pat būtina sureguliuoti, atsižvelgiant į pripažintą pasaulyje mūsų baigusių
    universitetus, turinčių aukštąjį išsilavinimą žmonių vertę, jų „nemokamą eksportą“ užsienio
    šalims ir dažnai dirbančių ne pagal specialybę. Šių jaunų žmonių mokslas tai didelė valstybės
    investicija, todėl jų kuriama vėliau pridėtinė vertė ne grįžta šalies ekonomikai.
    Visiems minėtiems projektams būtinos tiek vietinės tiek užsienio investicijos su aukščiausio
    lygio skaidraus lėšų panaudojimo kontrole.

Kestutis J. Eidukonis, JAV Pulkininkas Leitenantas

PLB Ekonominio Bendradarbiavimo Komisijos Pirmininkas

**************

redakcijos prierašas:

Su pasiūlymais verta susipažinti.

Kalba netaisyta