Dailininkas Rimantas Radišauskas
Konstitucinio teismo pirmininkas D.Žalimas pastaruoju metu FB aštriai kritikuoja Teisėjų tarybos sprendimus dėl teisėjos S.Rudėnaitės ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl teisėjų imuniteto.D.Žalimas nurodo itin pavojingas apraiškas Lietuvos teisingumo sistemoje: Teisėjų taryba ir teisingumą vykdantys teisėjai nevykdo savo pareigų, o aukščiausiuose teismuose dirba nekompetentingi teisėjai.
2020-10-30 d. FB paskyroje „Lietuvos teismai“ Teisėjų taryba (jos pirmininkas – Algimantas Valantinas) pareiškė ultimatumą Konstitucinio teismo pirmininkui(!) vien už tai, kad pastarasis įspėjo visuomenę apie teismų sistemos keliamą pavojų valstybei: „Teisėjų Taryba ir teismai paskutiniu metu sulaukė išskirtinio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko dėmesio – viešų ir itin kritiškų pasisakymų socialiniuose tinkluose (…) Trumparegiška manyti, kad, menkinant teismų vaidmenį, galima sukurti Konstitucinio teismo ilgalaikio ir tvaraus autoriteto visuomenėje atmosferą.“
Panašu, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, tas pats Algimantas Valantinas, dar 2014-aisiais įsipainiojo į reto šlykštumo aferą, tuo pakirsdamas teismų sistemos autoritetą. Turiu omenyje politiškai motyvuotą baudžiamąją bylą, kurios tikrasis motyvas – atkeršyti žmogaus teisių aktyvistui Zigmantui Šegždai už tai, kad šis viešai pareiškė nuomonę apie stambaus masto korupciją valstybės viešuosiuose pirkimuose. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos buvusios direktorės Sigitos Jurgelevičienės užgaidą nuo 2014-ųjų šis pilietis tebegniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga. A.Valantinas tapo šios rezonansinės bylos ašimi.
Nepriklausoma žiniasklaida paskelbė kelias dešimtis publikacijų apie A.Valantino ir jo kolaborantų veiklą. A.Valantinas nė karto viešai nepaneigė to, ką apie jį rašo žiniasklaida. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad teismų sistemos skaudulys, norėdamas to ar ne, žiniasklaidoje paviešintais veiksmais galėjo piktnaudžiauti oficialiais įgaliojimais, daryti valstybės interesams prieštaraujančią veiklą ir veikti prieš Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką.
Pasak žiniasklaidos, Cosa Nostrai (Deep state – aut. past.) pasitarnavę A.Valantino pakalikai – Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės ir Jurgitos Kolyčienės, nuteisė žmogaus teisių gynėją Z.Šegždą – paskyrė laisvės atėmimo „bausmę“, jos vykdymą atidėdami 2 metams.
Remdamiesi vien tik S.Jurgelevičienės melagingu liudijimu, pastarieji teisėjai „nustatė“, kad neva aktyvistas Z.Šegžda padarė nusikaltimą – patampė „šeimos narei“ už plaukų. Tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas 2014-05-05 išvadoje nurodė, kad po „įvykio“ 2014-05-04 dieną objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota, nurodytoje vietoje pakaušio srityje aiškių išrautų plaukų plotų nematyti.
Taipogi, pasak šių teisėjų, „šeimos narė“ devynis mėnesius (!) gyvenamajame name paslapčia diktofonu įrašinėjo aktyvisto privačius pokalbius. Teisėjai, išklausę įrašytus privačius pokalbius, apkaltino žmogų grasinus padaryti pavojingą S.Jurgelevičienės sveikatai ir gyvybei veiką. Aktyvistas buvo apkaltintas nebūtais dalykais, kadangi kaip liudytojai apklausti asmenys parodė, kad kaltinamajame akte nurodytuose 2013-10-06, 2014-04-10, 2014-04-14, 2014-04-17, 2014-04-19, 2014-04-25, 2014-04-28, 2014-05-02 ir 2014-05-04 įvykiuose jie nedalyvavo ir savo akimis galimų veikų nematė.
Vertinant 2020-06-19 Vilniaus apygardos teismo nutarties (baudžiamoji byla Nr.1A-27-574/2020) tendencingą turinį, galima patikėti, kad teisėjų kolegijos pirmininkė Jurgita Mačionytė įvykdė institucinio teroro akciją. Toliau pateiktos aplinkybės pagrindžia išvadą, jog institucinis teroras pasireiškė teisės viršenybės principo sistemingu pažeidimu bei piktnaudžiavimu oficialiais įgaliojimais:
- Byla išnagrinėta neteisingai, kadangi teisėja J.Mačionytė padarė išvadas nesant patikimų įrodymų, pagrindžiančių žmogaus teisių aktyvisto Z.Šegždos kaltę: rėmėsi vien tik S.Jurgelevičienės parodymais, visiškai neištyrė aktyvisto pateiktų įrodymų, pažeidė in dubio pro reo ir nekaltumo prezumpcijos principą. Tuo buvo suvaržyta įstatymų garantuota piliečio teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą: pažeista Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 str. 5 ir 6 dalys ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 ir 2 dalys. Šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.
- Teisėja J.Mačionytė nepatikrino S.Jurgelevičienės pateiktų įrodymų leistinumo. Pateikti garso įrašai padaryti neteisėtai, t.y. be teismo leidimo, todėl jie nepagrįstai pripažinti įrodymu. Garso įrašai nėra gauti naudojant baudžiamojo proceso priemones, jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, tad buvo suvaržytos įstatymų garantuotos piliečio teisės: pažeisti BPK 20 straipsnio 4 dalis, 154 straipsnis, 44 straipsnio 9 dalis bei Konvencijos 8 straipsnis, kuriuose įtvirtinta piliečio teisė į privataus gyvenimo gerbimą.
- Byla išnagrinėta neteisingai, pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, kadangi Apeliacinės instancijos teismo teisėja J.Mačionytė netinkamai pritaikė BK 248 straipsnį, kuris paaiškina BK 140 str. 2 dalyje kvalifikuojančius požymius „artimam giminaičiui ar šeimos nariui“. Minėta teisėja padarė nepagrįstą išvadą, kad Z.Šegžda yra S.Jurgelevičienės šeimos narys. Taipogi teismai netinkamai pritaikė ir kitą baudžiamąjį įstatymą – nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal BK 140 str. 1 dalį, pagal kurią tai reikėjo daryti, bet pagal BK 140 str. 2 dalį.
- Ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 2 d galėjo būti pradėtas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiosios teisės aktų reikalavimus atitinkantis skundas dėl šios galimai padarytos veikos. Tokio skundo byloje nėra. Tyrimui vadovaujantis prokuroras nepriėmė nutarimo pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro reikalavimu. Tokio nutarimo byloje taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėja J.Mačionytė, padariusi išvadą, kad prokuroras turėjo įgaliojimus pradėti baudžiamąjį procesą, pažeidė BPK 166 straipsnio 3 dalį, 167 str., Konstitucinio Teismo 2006-01-16 ir 2006-06-15 nutarimus bei Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.
- Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis (KGB karininko Igno Adamonio sūnus) pažeidė aktyvisto teisę, kad bylą išnagrinėtų nešališkas teismas. Minėtas teisėjas, tirdamas (perklausydamas teismo posėdžio metu) garso įrašus, padarytus dar neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui, pažeidė BPK 293 str. 2 d., kuri nustato, kad perklausomi tik tokie garso įrašai, kurie buvo padaryti atliekant ikiteisminį tyrimą. Tas pats teisėjas paskyrė teismo ekspertizę be teismo leidimo gautiems įrodymams – garso įrašams ištirti ir tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalį. Nuosprendžio 18 psl. pirmoje pastraipoje teisėjas R.Adamonis rėmėsi prejudicine byla Nr. 2K-360/2004, kurioje neva nuspręsta, kad privačiai padarytas garso įrašas gali būti pripažintas įrodymu (tam pritarė ir apeliacinės instancijos teismo teisėja J.Mačionytė). Tačiau pastaroji prejudicinę galią turinti byla nurodo visiškai skirtingas aplinkybes, negu nustatytos aplinkybės aktyvistui iškeltoje byloje. Tai įrodo, kad teisėjas melagingai pasisakė dėl minėtos kasacinės bylos aplinkybių.
Žmogaus teisių aktyvistas Z. Šegžda, siekdamas nutraukti prieš jį nukreiptą teisėjų institucinį terorą, padavė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). LAT teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Eligijaus Gladučio, 2020 m. gruodžio 8 d. 9 val. žodinio proceso tvarka nagrinės baudžiamąją bylą Nr.2K-299-511/2020 pagal aktyvisto skundą.
Kuo garsėja pastarieji teisėjai? „Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius rašė, kad 2019 metais teisėjai Eligijus Gladutis, Audronė Kartanienė, Armanas Abramavičius (su kitais) priėmė LAT nutartį Nr. 2K-7-174-303/2019, kuri galimai atvėrė greitkelį korupcijai siautėti teismuose. Redaktoriaus A.Drižiaus įžvalgos pasitvirtino: 2020-ųjų kovo mėnesį Konstitucinis teismas išaiškino, kad pastaroji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis neteisėta ir negaliojanti.
Anot teismų portalo, 1983–1990 metais teisėja A. Kartanienė kompetencijos ir įkvėpimo sėmėsi dirbdama Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teisme. 2019 m. vasario mėnesį po sūnaus sulaikymo teisėjų korupcijos byloje LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja A.Kartanienė atsistatydino iš Teisėjų garbės teismo pirmininkės pareigų. Teisėjų kyšininkavimo bylą tirianti Specialiųjų tyrimų tarnyba iškėlė baudžiamąją bylą A.Kartanienės sūnui Aringui Kartanui, dirbančiam teisėjo padėjėju Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
Teisėjas Alvydas Pikelis tarybinės teisės mokslus krimto Lietuvos okupacijos metais, 1989 metais tarybinio teisėjo karjerą pradėjo Kauno m. Panemunės rajono teisme. Apie teisėjo Eligijaus Gladučio kompetenciją sužinosite jo pavardę įvedę į „Google“ paiešką.
Nutraukdami institucinį terorą – išteisindami neteisingai apkaltintą žmogaus teisių gynėją Z.Šegždą, teisėjai A.Pikelis, A.Kartanienė ir E.Gladutis turi šansą bent iš dalies paneigti Konstitucinio teismo pirmininko D.Žalimo išvadą, kad teisingumą vykdantys teisėjai neatlieka savo pareigų, o aukščiausiuose teismuose dirba nekompetentingi teisėjai. Jei taip neįvyks, Europos Žmogaus Teisių Teismas turės galimybę patikrinti šioje publikacijoje išvardintų teisėjų kompetenciją ir jų sprendimų atitikimą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
Autorius tekste išsakė kritiką ir įspėjo visuomenę apie Deep state keliamą pavojų Lietuvos valstybės konstitucinei santvarkai.
Bronius Pogrindis
Šaltiniai:
Žalimas: reikia ne žodžiais svaidytis, o atsakyti klausimus
Anoniminė teisėjų taryba, įteisinusi teisėjų kyšininkavimą, reikalauja ją gerbti
Teisėjų taryba ragina Konstitucinio Teismo vadovą liautis menkinti kitus teismus
Teisėjų korupcijos byloje – įtarimai ir garsios Aukščiausiojo Teismo teisėjos sūnui
Po sūnaus sulaikymo teisėjų korupcijos byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Audronė Kartanienė atsistatydino iš Teisėjų garbės teismo pirmininkės pareigų.
Dėl žmogžudžių tarno korupcijoje skęsta teisėjos Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Jurgita Kolyčienė