Nusibodo žiniasklaidos vogravimai apie tai, kad pasiekėme klestinčios rinkos ekonomikos ir demokratinės visuomenės fazę. Tačiau bijoma pripažinti faktą, kad visuomenė sparčiai ritasi atgal į baudžiavos laikus. Seimo NSGK paskelbė informaciją, kad valstybę realiai valdo kriminaliniai elementai, turintys interesų ir atstovų kone kiekvienoje valstybės įstaigoje. Tuomet viešoji erdvė buvo užversta duomenimis ir įtarimais apie valstybėje de facto KGB užvaldytą teisingumą. Portaluose pateikiama informacija apie tai, kad iki ateinant į valdžią Ramūnui Karbauskiui, kandidatai į svarbiausių valstybės institucijų postus, įskaitant generalinio prokuroro kėdę, buvo derinami su Mockumi. Analogiškai buvo tvarkomasi ir su „mūsiške“ (našy) teisėtvarka.Pamenu atvejį, kai pernai dar prieš skandalingos VSD pažymos išviešinimą pilietiškai nusiteikęs aktyvistas Zigmantas Šegžda, norėdamas išsiaiškinti teisėjų pažeidžiamumo priežastis, išsiuntė anketas didelei grupei įtariamų teisėjų klausdamas, kokiu būdu jie gali būti susiję su KGB struktūromis. Tąkart apklausiami teisėjai tarsi susitarę tylėjo. Dabar žinome, kodėl buvo tylima. Žinome, kodėl Lietuvos įtakingiausias prokuroras Ramutis Jancevičius išėjo tarnauti koncernui „MG Baltic“. Suprantame, kodėl iš generalinio prokuroro posto spruko Algimantas Valantinas ir įsidarbino eiliniu teisėju. Kažin, ar be Mockaus galimos paramos A.Valantinas būtų tas, kas yra dabar. Tik laiko klausimas, kai apie tai prabils Valstybės saugumo departamentas, užfiksavęs visus slaptuosius sandėrius. Žinome, kad iki A.Valantiną paskiriant į prokuroro, o paskui ir į teisėjo pareigas, jis tarnavo Sovietų Sąjungos jėgos struktūroje – prokuratūroje. Tais laikais visi žinojo, kad KGB kontroliavo visą teismų sistemą, advokatūrą ir jėgos struktūras – kariuomenę, miliciją, prokuratūrą.
Pats A.Valantinas, gavęs Zigmanto Šegždos anketą, tebetyli. Savaime suprantama, jog politiškai nepatogu girtis palaikius kad ir priverstinius kontaktus su KGB. Be to dar ir nenaudinga. Naudingiau šantažuoti ir valdyti kitus, savo valia ar prievarta patekusius į KGB voratinklį. Vieša paslaptis, kad dar ir šiandien KGB dinozaurai mūsų valstybę užmaskuotai valdo. Tai matosi iš valdžios priimtų sprendimų, nulėmusių milijardinių sumų iššvaistymą iš valstybės biudžeto. Nėra paslaptis, kad A.Valantinas, kažin, ar savo iniciatyva iš ekspolicininkų ir eksprokurorų formuoja disciplinuotų teisėjų grupę.
Sesuo Nijolė Sadūnaitė, Petras Gvazdauskas, Algirdas Endriukaitis ir Jonas Volungevičius viešojoje erdvėje paskelbė sovietine disciplina apdorotų teisėjų išvadas, užgauliai įžeidžiančias lietuvių tautą, esą: a) nenustatyta, kad okupaciniai pareigūnai turėjo ir galėjo žinoti, kad jie pažeidžia žmoniškumą, b) jokio trėmimo nebuvo, kadangi jis buvo kaip nuteisimo bausmė ir t.t. Taigi, matydami, kokį mastą pasiekė teisėtvarkos pertvarka kaimyninėje Lenkijoje, „mūsiškiai“ KGB dinozaurai pradėjo alinantį išlikimo karą. Na, o šiame kare pravers bet kurio teisėjo darbo patirtis ir pažintys prokuratūroje. Tiek „nepriklausomos“ Lietuvos, tiek KGB valdomoje SSSR prokuratūroje.
Iš carinės Rusijos kariuomenės laikų atkeliavusi bukagalviška disciplina „Ja načalnik, ty durak, podčiniaisia“ (paklusk, kvaily, viršininkui, – vertimas iš rusų k.) mūsuose prigijo ir subujojo dar neregėtu mastu. Kaip tai veikia? Paimkime pavyzdį iš trijų pakopų teismų sistemos. Žinome, kad dalis teisėjų Lietuvos Respublikos vardu priima itin keistus teismų sprendimus. Kas čia – žmogaus teisinis neišprusimas, korupcija, pasidavimas prokuroro, advokato, teismo pirmininko ar dar aukštesnio asmens spaudimui? Sutikite, kad pagal savo protinius gebėjimus ne kiekvienas teisėjas yra Saliamonas, bet dažniau vidutinybė. Dar tragiškiau, jei turime pilką buitinių rūpesčių, darbo naštos, viršininkų diktato užguitą demoralizuotą ir pažeidžiamą asmenį.
Viešojoje erdvėje apstu faktų, kad teismo sprendimus už teisėjus rašo arba aklai kopijuoja pagal šabloną kas tik nori – teisėjų padėjėjai (nesmerktinas variantas), teismo posėdžių sekretoriai, prokurorai ar bylos baigtimi suinteresuotos advokatų firmos (baisiausias variantas). Juk visada lengviau įvykdyti tai, kas liepiama. Ypač, kai negali pakelti atsakomybės, darbų naštos ir despoto reikalavimų akivaizdoje. Bijodamas periodinio teisėjo veiklos patikrinimo rezultatų, dažnas demoralizuotas („disciplinuotas“) teisėjas gali lengvai pasiduoti mažiau komplikuoto gyvenimo pagundai ir tiesiog paklusti diktatoriaus įsakymui priimti kažkam naudingus sprendimus.
Vaizdelis toks, kad tūlas MGB dvaro tijūnas, geroką bizūną nusitvėręs, rūsčiai ir rimtai vaikšto aplink darbininkus-baudžiauninkus (gyvulių ūkis). Kur tik jis pasisuka, visur girdime: „Mykoliuk šen, Mykoliuk ten.“ Mykoliukas (šiuo atveju, jei norite, teisėjas) visur šoka, bėga, nė neviptelėjęs, mažiausiu žodeliu nepaprieštaravęs, niekam nepasiskundęs. Vis dėlto jis kiksi vienas. Kiksi ir šypsosi, ir nesuprasi, kuo jis šiandien taip patenkintas. Jis šypsosi kitam pasauliui, su kuriuo jis bendrauja kitiems neregimu būdu; kam jis pritaria, kas jam atsiliepia. Viena tėra aišku: tame pasaulyje negalėjo būti žmonių. (Juk KGB mafijos nepavadinsi žmonėmis, – autoriaus pastaba). Kai gera – džiaugies, kai negera – skursti, – ką gi daugiau bedarysi? Saulės dirbtinai nepasigaminsi, reikia laukti, kad vėl savaime švystelėtų.
Ką tik gausiai pacituotas rašytojas Juozas Tumas – Vaižgantas dar prieš šimtmetį sukūrė tobulą, itin aktualiai skambančią metaforą:„Kuo bjauresnė pilna priverčiamųjų pareigų baudžiauninko buitis, juo gražiau puošia ARTISTAS vidaus gyvenimą.“ Negaliu palikti skaitytojo nepateikdamas konkrečių pavyzdžių apie tai, kaip šiandien verčiasi gyvulių ūkis ir kokiais buitiniais malonumais džiaugiasi tūlas priverčiamųjų pareigų baudžiauninkas.
Šiuo atveju itin sėkminga ARTISTO paralelė, žiūrint į teismą, kaip į didelį vaidinimą-spektaklį, kuriame ant pakylos juodas, sendinto plieno grandine ant kaklo darbininkas vaidina teisingumą vykdantį teisėją. Raudoną girliandą (be lempučių) pasikabinęs „prižiurna“ (J.T.Vaižganto perlas) vaizduoja valstybinį kaltinimą palaikantį prokurorą (procesinio dykaduonio vaidmuo). Abu labu iš anksto žino, kad teismui pirmininkauja PINIGAI ir užkulisiniai interesai. Paskui iš žydrųjų dausų (arba, jei norite, iš advokato V.I. ar prokurorės Jolitos Kančauskienės trečio kompiuterio) atlekia USB atmintinėje įrašytas „gatavas“ teismo nuosprendis. Dabar belieka artistui parašą padėti ir nutaisius protingą mimiką virpančiu balsu be didesnių užsikirtimų svetimą tekstą – teismo verdiktą pagarsinti. Yra ko nerimauti. Neduok Dieve, kad tik teismo sprendimu nepatenkintas proceso dalyvis protingo klausimo teisėjui neužduotų. Nes tokiu atveju iš gėdos tektų padus pasipustyti.
Taip jau nutiko, kad kone įgimtą baudėjo mentalitetą demonstruojančiam teisėjų duetui Algimantui Valantinui ir Rinaldui Adamoniui Šiaurės Jeruzalės Fortūna šypsenos nepagailėjo. Nors reikėjo ilgai laukti, kinkuoti, kiksėti ir šypsotis (nenusigąsite išvydę Rinaldo šypseną žavingą), kad vėl saulutė savaime švystelėtų, bet šlovės valanda išmušė visai netikėtai. Vykdydami prieš žmogaus teisių aktyvistą Zigmantą Šegždą verslo trikampio interesus atitinkančią operaciją „Y“, artistai (J.T.Vaižganto perlas) į interneto žvaigždūnus pašlivikšt ir prasimušė.
Pasak spaudos, visas kipišas užvirė po to, kai 2014-ųjų pavasarį aktyvistas Zigmantas Šegžda išsakė įtarimus, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė prastai kontroliuoja valstybės viešųjų pirkimų sandorius, o iš valstybės aruodo dėl šios priežasties išgaruoja milijardinės sumos lėšų. Valstybės jėgos struktūros – Vilniaus rajono ir Kauno miesto policija, Ramučio Jancevičiaus prokuratūra bei teisėjų Jolantos Bagdonienės ir Algimanto Valantino teismų brigados buvo mobilizuotos, tad kibo į darbą Z. Šegždą doroti ir tildyti. Tik šiemet supratome, kad „MG Baltic“ koncernas anuo metu itin džiaugėsi mažai kontroliuojamų viešųjų pirkimų rezultatais.
Šiandien aišku, kodėl Zigmantą Šegždą jam iškeltoje politinėje baudžiamojoje byloje nuo 2016 metų terorizuoja ir baudžiamuoju kodeksu it vėzdu mojuoja buvusio KGB papulkininkio Igno Adamonio sūnus – teisėjas Rinaldas Adamonis. Nemanau, kad iš šio kelių dešimčių tūkstančių eurų vertės sandorio nors dalelė nubyrėjo į R.Adamonio aruodus. Bet už pastarasis prisidūrė apvalią sumelę iš valstybės, kai už ištikimą tarnybą pernai pusmečiui buvo laikinai paskirtas pirmininkauti Ukmergės teismui. Kai gera – džiaugies, kai negera – skursti, – ką gi daugiau bedarysi?
Teisėjas R.Adamonis, kaip ta yla iš maišo, išlindo ir buvo sučiuptas už rankos tuomet, kai 2018-07-26 d. gavo Zigmanto Šegždos antrąjį ultimatumą – reikalavimą nušalinti teisėją nuo politinės bylos nagrinėjimo. Aktyvistas reikalavo, kad R.Adamonis pasitrauktų iš proceso, kadangi teisėjas pateko į daugybę situacijų, keliančių proceso dalyviams pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo. Teismo proceso organizavimas suteikė Zigmantui Šegždai pakankamai rimtą pagrindą įtarti, jog teisėjas R. Adamonis yra iš anksto apsisprendęs priimti apkaltinamąjį nuosprendį, taip, tikėtina, turėdamas klano užduotį pateisinti Z.Šegždos 50 dienų kardomojo suėmimo kalėjime išbūtą laiką nesant suėmimo pagrindų. Vien tai, kad teisėjas A.Valantinas itin aktyviai dalyvavo represuojant aktyvistą ir kad dabar jo klano narys teisėjas R.Adamonis nenusišalina nuo politinės baudžiamosios bylos, jau savaime gali būti vertinama kaip apeliacinio teismo pirmininko ir Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo A.Valantino įžūli ambicija – aklas revanšas Z.Šegždai už blogai surežisuotą represinės sistemos puolimo planą.
2018-09-06 d. teisėjo R.Adamonio nušalinimo nutarties paskelbimo išvakarėse, Z.Šegžda nusiuntė šiam teisėjui elektroninį laišką: „Informuoju, kad 2018-08-06 Ignui Adamoniui (teisėjo tėvui) inicijavau baudžiamąją bylą dėl jo veiksmų dirbant KGB struktūroje. Toliau nurodytas publikacijas ir penkis mano tinklaraščius su teisėjo R.Adamonio veiksmų kritika ir Igno Adamonio problema gavo Prezidentūra, Seimo nariai, kiekvienas Teisėjų tarybos narys ir daugiau kaip 300 teisėjų iš visų miestų ir 3 pakopų teismų bei keli šimtai Ukmergės gyventojų. Atsisakymas nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo bus vienareikšmiškai vertinamas kaip teisėjo asmeninė keršto akcija politinėje byloje dėl aukščiau nurodytų aplinkybių. Nenusišalinimas tik dar kartą patvirtintų, kad teisėjas R.Adamonis negali būti nešališkas priimdamas teismo nuosprendį.“ Atsisakydamas nusišalinti nuo politinės bylos, 2018-09-06 d. R.Adamonis pripažino esąs asmeniškai suinteresuotas atkeršyti žmogaus teisių aktyvistui.
2018-09-07 d. aktyvistas Zigmantas Šegžda padavė skundą Teisėjų tarybai dėl to, kad teisėjas R.Adamonis nesigilino į jam paskirtos nagrinėti bylos esmę ir jos nesuprato, o 2018-09-06 d. nutartimi pažeisdamas BPK nustatytas teisės normas teisėjas demonstruoja akivaizdų procesinės teisės normų neišmanymą ir nesivadovavimą jomis. Tai reiškia, kad teisėjas surašė nutartį, kuri neatitinka įstatymų. Be to, tai įrodo, kad teisėjas negerbia teisės ir veikia pažeisdamas teisingumo principus. Tuo teisėjas pažeidė Teisėjų etikos kodekso 6 str. pagarbos žmogui principą ir šio kodekso 15 str. pavyzdingumo principą. Skunde pareiškėjas dar teigia, jog teisėjas R. Adamonis, nepaneigdamas 2018-07-26 d. pareiškime išdėstytų baudžiamojo proceso pažeidimų, pripažino ir patvirtino pažeidęs visą eilę teisės normų.
Be to Z.Šegžda pranešė Teisėjų tarybai, kad teisėjas R. Adamonis 2018-09-06 nutartyje neteisingai išaiškino procesinės teisės normą, teigdamas, kad Z.Šegžda „pašaipiu tonu kalbėjo Sigitos Jurgelevičienės atžvilgiu, taip eilinį kartą nesilaikydamas nustatyto elgesio normų teismo posėdžio metu. Z.Šegžda žodžiu buvo įspėtas laikytis tvarkos, dar kartą nurodžius, kad gali būti iškviesta policija arba priimta teismo nutartis dėl nuobaudos-administracinio arešto už netinkamą elgesį“. Tačiau aktyvistas ginčija, kad BPK įtvirtintos teisės normos nenumato administracinės baudos skyrimo už kalbėjimą pašaipiu tonu ar intonacija, kadangi taip vadinamas „pašaipus tonas“ viso labo tik teisėjo išreikšta subjektyvi asmeninė nuomonė. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo vadovautis įstatymu, bet ne išankstiniu emocinio pobūdžio priešiškumu.
Aktyvistas pranešė Teisėjų tarybai nustatęs, jog 2018-09-06 teismo nutarties autorius nėra teisėjas R.Adamonis ar teisinį išsilavinimą turintis teisėjo padėjėjas. Skunde buvo konstatuotas įtarimas, jog nenustatytas asmuo (galimai advokatas ar prokuroras) teisėjui perdavė kompiuterinę bylą su paruošta nutartimi, kadangi nutartis nebuvo rašoma teismui priklausančiu kompiuteriu (!).
Z.Šegžda pateikė ir kitus įrodymus, kad nutarties autorius nėra teisėjas R.Adamonis. Pavyzdžiui, teismo nutarties frazės „nukentėjusioji ir jos gynėjas“ arba „kaltinamasis ir jo atstovas-advokatas“ išduoda, nutarties tekstą rašė teisinio išsilavinimo neturintis asmuo. Be to frazės „LITEKO duomenų bazė“ teisėjai nevartoja, nes teisingas pavadinimas yra Lietuvos teismų informacinė sistema arba informacinė sistema LITEKO. Visiškai nesuprantamas R.Adamonio nutarties teiginys „informacija atsispindi LITEKO duomenų bazėje prie Ukmergės rūmuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos pažymėtų teismo posėdžių prikabintuose teisiamojo posėdžių protokoluose ir garso įrašuose“ įrodo, jog teksto autorius apskritai nesuprato savo surašyto teksto. „Pažymėtais“ teismo posėdžiais, „prikabintais“ protokolais ir kitomis keistomis frazėmis teisėjas R.Adamonis akivaizdžiai griauna teisingumą vykdančio teismo prestižą.
Žmogaus teisių aktyvistas Teisėjų tarybai pranešė, kad 2018-09-06 teismo nutartyje teisėjas R.Adamonis paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą aktyvisto asmeniu, cituoju: „Z.Šegžda įžeidinėjo nukentėjusiąją (Sigitą Jurgelevičienę ) ir jos gynėją, ką pareiškėjas pastarųjų atžvilgiu darydavo ir jau pasibaigus teismo posėdžiams.“ Be to Z.Šegžda skunde teigia, jog teisėjas R.Adamonis turi išankstinį priešiškumą ir negali priimti nešališko nuosprendžio, kadangi jis inicijavo daug baudžiamųjų bylų teisėjo R.Adamonio atžvilgiu.
Kviečiame pilietiškai nusiteikusius žmones burtis į judėjimą „Už tiesą teisėtvarkoje“ ir aktyviai remti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos ir kitų piliečių iniciatyvą, kurios tikslas valstybėje užtikrinti teisės viršenybę ir užkirsti galimybę KGB kriminaliniams elementams bei SSSR komunistų nomenklatūrai valdyti prokuratūrą ir teismus. Nepraleiskime paskutinės galimybės pakeisti savo likimą.
********************
Baudžiamoji byla Nr. 1-7-517/2018
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00699-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.6.3
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018m. rugsėjo 06 d., Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas R. Adamonis, sekretoriaujant K. Stamulienei, dalyvaujant prokurorui L. Žukliui, kaltinamajam Z. Šegždai, jo atstovui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatui M. Paukštei, nukentėjusiajai S. Jurgelevičienei ir jos atstovui pagal susitarimą-advokatui A. Alimui, uždarame teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje pil. Zigmantas Šegžda yra kaltinamas galimai padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2d., 145 str. 2d., išnagrinėjęs kaltinamojo Z. Šegždos ir jo atstovo-advokato M. Paukštės raštu pateiktą bendrą pareiškimą dėl baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo,
n u s t a t ė:
Po pertraukos toliau tęsiant baudžiamosios bylos nagrinėjimą 2018m. liepos 26d., 0900 val., įvykusiame teismo posėdyje, tą pačią dieną prieš posėdį teisme buvo gautas ir užregistruotas bendrai pasirašytas kaltinamojo Z. Šegždos ir jo atstovo-advokato M. Paukštės pareiškimas dėl bylą nagrinėjančio teisėjo R. Adamonio nušalinimo, motyvuojant tuo, kad teismas privalo būti ne tik teisingas, nešališkas ir nepriklausomas, bet ir atrodyti tokiu, tačiau, pareiškėjų nuomone, bylą nagrinėjančio teisėjo R. Adamonio teismo posėdžių metu nevengimas su bylos nagrinėjimu nesusijusių dalykų ir asmeninių vertinimų, jo išsakytos užgaulios, nemandagios ir netaktiškos frazės, pastabos ir nuomonė apie jo(kaltinamojo Z. Šegždos) asmenines savybes, jo(kaltinamojo Z. Šegždos) moralizavimas, tuo išreiškiant nepagarbą jo(kaltinamojo Z. Šegždos), kaip bylos proceso dalyvio, teisėms, ir jau priimti jam(kaltinamajam Z. Šegždai) nepalankūs sprendimai(teismo nutartys), atliekant įrodymų tyrimą teisminio bylos nagrinėjimo teisme metu, kelia pagrįstų abejonių dėl bylą nagrinėjančio teisėjo R. Adamonio nešališkumo ir objektyvumo.
Pareiškimas atmestinas.
LR BPK 58 str. 1-2d.d. apibrėžia pagrindus, dėl kurių teisėjas negali dalyvauti procese. Kaip vienas iš bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų yra įvardijimas ir kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu, buvimas(LR BPK 58 str. 1d. 4p.). Motyvuotas nušalinimas turi būti pareikštas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužino pradėjus įrodymų tyrimą(LR BPK 59 str. 1d.).
Kaltinamojo Z. Šegždos ir jo atstovo-advokato bendrai pasirašytas paduotas pareiškimas dėl bylą nagrinėjančio teisėjo R. Adamonio nušalinimo klausimo išsprendimo susideda iš dviejų dalių: 1) teisėjo R. Adamonio priimti jam(kaltinamajam Z. Šegždai) nepalankūs sprendimai(teismo nutartys), atliekant įrodymų tyrimą teisminio bylos nagrinėjimo teisme metu; 2) bylą nagrinėjančio teisėjo R. Adamonio teismo posėdžių metu nevengimas su bylos nagrinėjimu nesusijusių dalykų ir asmeninių vertinimų, jo išsakytos užgaulios, nemandagios ir netaktiškos frazės, pastabos ir nuomonė apie jo(kaltinamojo Z. Šegždos) asmenines savybes, jo(kaltinamojo Z. Šegždos) moralizavimas, tuo išreiškiant nepagarbą jo(kaltinamojo Z. Šegždos), kaip bylos proceso dalyvio, teisėms.
Pirma, LR BPK 238 str. reglamentuoja prašymų, kuriuos pateikia bylos proceso dalyviai bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje ar pasirengimo nagrinėti teisme metu stadijoje, nagrinėjimo tvarką, kuriuos atmetus, yra priimamos motyvuotos nutartys. Kartu šiame straipsnyje yra nurodoma, kad vėliau gauti prašymai yra išnagrinėjami, kai jie yra gaunami(LR BPK 238 str. 1d.). Bylos nagrinėjimo teisme metu priimamų teismo nutarčių tvarką jau apibrėžia LR BPK 253 str., kuriame yra nurodoma, kad „ nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus teismas išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones. Teismas nusprendžia, ar nutartis surašyti kaip atskirus dokumentus ir priimti pasitarimų kambaryje, ar jas priimti pačioje posėdžių salėje ir įrašyti į teisiamojo posėdžio protokolą. Bylos nagrinėjimo teisme metu priimamos nutartys turi būti paskelbtos balsu “.
Šiuo atveju teismas, baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu spręsdamas tiek kaltinamojo Z. Šegždos, tiek ir kitų bylos proceso dalyvių žodžiu ar raštu buvusius įvairius pateiktus(paduotus) prašymus(tame tarpe ir dėl nukentėjusiosios S. Jurgelevičienės mažametės dukros pripažinimo nukentėjusiąja ir civiline ieškove baudžiamojoje byloje, nukentėjusiajai savo ir mažametės dukros interesais pareiškus civilinį ieškinį; dėl atsakymą menančių klausimų šalinimo iš teisiamojo posėdžio protokolo; dėl teismui perduotos nagrinėti baudžiamosios bylos nutraukimo pagrindų ir dėl garso įrašų, kaip prie bylos prijungtų daiktinių įrodymų, kuriuos ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo pateikusi nukentėjusioji S. Jurgelevičienė, neteisėto perklausymo bylos nagrinėjimo teisme metu, vėliau teismui byloje paskyrus ir kompleksinę fonoskopinę-skaitmeninių technologijų ekspertizę), prieš tai išklausęs dalyvaujančių bylos proceso dalyvių(prokuroro, paties kaltinamojo, jo atstovo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokato, nukentėjusiosios ir jos atstovo pagal susitarimą-advokato) nuomones, pasirinko įstatymo numatytą teisę nutartis dėl prašymų pagrįstumo priimti pačioje teismo posėdžių salėje, įrašant į teisiamojo posėdžio protokolą, t.y. buvo priimtos protokolinės teismo nutartys, kurios buvo paskelbtos balsu(pastaba: dėl kompleksinės fonoskopinės-skaitmeninių technologijų ekspertizės paskyrimo 2017m. lapkričio 27d. įvykusiame teismo posėdyje buvo priimta rašytinė nutartis)(b.l. 103-107, 111, 130, 140-142, t. 9, b.l. 98-102, 118-120, 162, t. 11, b.l. 14-16, 63-64, t. 12). Kartu pažymėtina tai, kad kaltinamasis Z. Šegžda dėl visų aukščiau minėtų nutarčių buvo pateikęs apeliacinius skundus, tačiau teisėjo rašytinio proceso tvarka buvusias priimtas nutartis atsisakyti priimti paduotus apeliacinius skundus dėl protokolinių nutarčių ir rašytinės nutarties paskirti ekspertizę paliko galioti ir Vilniaus apygardos teismas, savo nutartimis atmesdamas visus kaltinamojo Z. Šegždos skundus(b.l. 148-163, t. 9, b.l. 140-151, t. 10, b.l. 106-112, 122-123, 144-149, 152-154, t. 11, b.l. 26-29, 37-39, 43-45, 66-67, 75-78, t. 12). Tokiu būdu, vien tai, kad buvo priimti pareiškėjui(kaltinamajam Z. Šegždai) nepalankūs sprendimai, atliekant įrodymų tyrimą bylos nagrinėjimo teisme metu, nesant kitų objektyvių duomenų, negali būti laikytinas pakankamu pagrindu pripažinti teisėjo šališkumo faktą.
Antra, baudžiamosios bylos nagrinėjimo tikslai gali būti pasiekti tiksliai laikantis ne tik baudžiamojo proceso reikalavimų bei nustatytos tvarkos, bet ir drausmės, bendrųjų tinkamo elgesio taisyklių. Bylos nagrinėjimo teisme metu tvarką teismo posėdžių salėje palaiko bylos procesui pirmininkaujantis asmuo, t.y. teisėjas, kuris teisiamojo posėdžio tvarką pažeidusiems asmenims gali taikyti atitinkamas procesines prievartos priemones, ką reglamentuoja LR BPK 259 straipsnis.
Šiuo atveju viso bylos proceso metu, baudžiamąją bylą nagrinėjant Ukmergės rūmuose, nuo 2016m. liepos 07d. įvykusio pirmo teismo posėdžio pareiškėjas Z. Šegžda, kaip kaltinamasis, ne viename teismo posėdyje ne kartą buvo žodžiu įspėtas, įrašant į teisiamojo posėdžio protokolą, dėl savo netinkamo elgesio ir veiksmų teismo posėdžių metu(pvz. vaikščiojimo po teismo posėdžių salę, mobilaus ryšio telefono, kuriuo teismo leidimu jam buvo leista įrašinėti bylos proceso eigą, kaišiojimu prie kitų bylos proceso dalyvių(prokuroro, nukentėjusiosios ir jos gynėjo) jų pasisakymų metu, pakelto, pašaipaus kalbos tono kitų bylos proceso dalyvių atžvilgiu, pastovaus replikavimo pastarųjų pasisakymų metu, nukentėjusiosios ir jos gynėjo įžeidinėjimų, ką pareiškėjas pastarųjų atžvilgiu darydavo ir jau pasibaigus teismo posėdžiams)), jam(pareiškėjui Z. Šegždai) paaiškinant apie galimybę būti pašalintam iš teismo posėdžio salės ar nuobaudos-administracinio arešto taikymo galimybę(pastaba: ši informacija atsispindi LITEKO duomenų bazėje prie Ukmergės rūmuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos pažymėtų teismo posėdžių prikabintuose teisiamojo posėdžių protokoluose ir garso įrašuose). Ir po pertraukos toliau tęsiant baudžiamosios bylos nagrinėjimą 2018m. balandžio 18d. įvykusiame teismo posėdyje, kaltinamasis Z. Šegžda, matydamas nukentėjusiosios S. Jurgelevičienės reakciją jo pasisakymo metu, vėl pakeltu(garsiu), pašaipiu tonu kalbėjo pastarosios atžvilgiu, taip eilinį kartą nesilaikydamas nustatyto elgesio normų teismo posėdžio metu, į ką teisėjui, kaip bylos procesui pirmininkaujančiam asmeniui, atitinkamai sureagavus, kaltinamasis eilinį kartą žodžiu buvo įspėtas laikytis tvarkos, dar kartą nurodžius, kad gali būti iškviesta policija arba priimta teismo nutartis dėl nuobaudos-administracinio arešto už netinkamą elgesį paskyrimo(b.l. 165-167, t. 12). Kaltinamasis Z. Šegžda dėl netinkamo elgesio ne vieną kartą žodžiu buvo įspėtas ir 2018m. gegužės 17d. įvykusio teismo posėdžio metu(b.l. 51-52, t. 13).
Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju tokių aplinkybių, kas keltų pagrįstų abejonių teisėjo R. Adamonio nešališkumu, byloje nėra, nes teisme gautos baudžiamosios bylos procesas vyksta ir bylos nagrinėjimo teisme metu sprendimai(teismo nutartys) yra priimami pagal Baudžiamojo proceso kodekso V dalyje nustatytas taisykles, todėl pareiškime dėl mano, kaip baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo, nušalinimo nurodyti motyvai negali būti laikytini kaip nušalinimo pagrindas, o kaltinamojo Z. Šegždos ir jo atstovo-advokato išsakyta bendra pozicija dėl neva teisėjo R. Adamonio netinkamo elgesio bylos proceso metu(teismo posėdžių metu su bylos nagrinėjimu nesusijusių dalykų ir asmeninių vertinimų nevengimas, išsakytos užgaulios, nemandagios ir netaktiškos frazės, pastabos ir nuomonė apie jo(kaltinamojo Z. Šegždos) asmenines savybes, jo(kaltinamojo Z. Šegždos) moralizavimas), tuo išreiškiant nepagarbą jo(kaltinamojo Z. Šegždos), kaip bylos proceso dalyvio, teisėms, ir dėl bylos nagrinėjimo teisme metu priimtų nutarčių vertinimo yra vertintina tik kaip kaltinamojo ir jo atstovo-advokato išreikšta asmeninė subjektyvi nuomonė ir samprotavimai apie bylą nagrinėjančio teisėjo asmenį, savaip interpretuojant ir teisėjo bylos proceso metu žodžiu išdėstytų priimtų sprendimų ar daromų patvarkymų motyvų, t.y. viešų pasisakymų teisinės argumentacijos, kas neva pažeidė teisingumo principą ir atskleidė teisėjo asmeninį išankstinį nusistatymą jo(kaltinamojo Z. Šegždos) asmens atžvilgiu, leidžiantį nuspėti nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtį, turinį.
Kadangi kitų LR BPK numatytų bylą nagrinėjančio teisėjo R. Adamonio nušalinimo pagrindų, kas keltų abejones teisėjo nešališkumu, nėra, kaltinamojo Z. Šegždos ir jo atstovo-advokato raštu pareikštas pareiškimas dėl baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo R. Adamonio nušalinimo, kaip nepagrįstas, yra atmestinas LR BPK 59 str. 3d. pagrindu.
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 58 str., 59 str. 3d.
n u t a r ė:
Kaltinamojo Z. Šegždos ir jo atstovo-advokato M. Paukštės bendrai pasirašytą pareiškimą dėl baudžiamąją bylą nagrinėjančio teisėjo R. Adamonio nušalinimo atmesti.