Mums rašo

KAIP LIETUVOJE AŠ IR TU GALIME SUMAŽINTI MAISTO PREKIŲ KAINAS

Written by Biciulystė Siūlo · 4 min read

maisto kainos lentynos '17  Dar pernai metais rašiau, kad Lietuvos maistprekų (ne maisto produktų, o valgymui gal ir tinkamų prekių) gamintojai ir maistprekų pardavyklų savininkai yra įsitikinę, kad visi lietuviai yra bailiai ir kvailiai, silpnamaniai ir šiaudadūšiai, todėl Lietuvoje maistprekės kainuoja tiek, kiek jas tik sau naudingai įkainuoja maistprekių gamintojai ir pardavyklos. Tai yra 4-5 kartus brangesnės nei kitose Europos šalyse.Net ir patys bukiausi mūsų tautiečiai per 27 metus įsitikino, kad laukti malonės iš valdančiųjų nėra jokio reikalo, nes valdančiosios kastos atstovai yra korumpuoti, nupirkti ir papirkti maistprekių gamintojų ir pardavyklų kartelio.

Kad mes, lietuviai nebūtume baili ir kvaila biomasė, o protingi, orūs ir garbingi Lietuvos piliečiai, reikia tik vienybės, ir mes per kelis mėnesius maistprekes patys sau atpigintume 4-5 kartus.

Prisiminkime savo protėvius, kai įkvėpti vyskupo Valančiaus, rusų degtinės nepirko ne tik visi žemaičiai, bet ir visa Lietuva ir savo noru tapome pačiais blaiviausiais žmonėmis Europoje…

Anais laikais neišsigandome galingos carinės Rusijos valdžios, kuri nepaklusniuosius trėmė į Sibirą, tai ar gali mums būti baisi savo pačių išrinkta valdžia?…

Kad taikiai ir  nepažeidžiant įstatymų atpiginti maistprekes, daryti reikėtų taip: per visas visuomenines ir asmenines žinių sklaidos priemones paskelbti, kad vieną mėnesį visi kaip vienas nebeperkame maistprekių maksimose. Prie kiekvienos maksimos durų budi keli entuziastingi jaunuoliai, perspėjantys nežinuolius ir užmirštuolius, kodėl šioje pardavykloje pirkti nereikėtų. Jei maksima po mėnesio maistprekių neatpigins bent du kartus, akciją pratęsti dar mėnesiui ar net porai.

Jei yra reikalas, galima net įkurti VISUOMENINĮ VALGYTOJŲ ALJANSĄ, kuris visomis prieinamomis TV, radijo ir spaudos, kompiuterinėmis priemonėmis aiškintų kainų skirtumus pasaulyje, Europos Sąjungoje ir rengtų pasipriešinimo judėjimą prieš brangstančias maistprekes, rengtų atskirų maistprekių pardavyklų, net vaistinių boikotus.

Pernykštis trijų dienų nepirkimo boikotas buvo tik pirdzielius vandenyje, nes patys boikotininkai po trijų dienų pirko tas pačias maistprekes, tik trijų dienų senumo ir, ko blogo, didesnėmis kainomis…

Kai maksima maistprekes atpigins (arba bankrutuos), taip elgtis su norfomis, su iki, rimi ir net lidl maistprekių pardavyklomis.

Po pusmečio ar metų  maistprekės Lietuvoje būtų daug pigesnės nei Polšoje (Polonijoje) ir netrukus Polšos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos, Vokietijos, Suomijos, Švedijos ir Norvegijos  gyventojai masiškai pradės šluoti maistprekes iš Lietuvos maistprekių pardavyklų.

Tada net dabartiniai Lietuvos maistprekių pardavyklų beraščiai rinkodarininkai (ir savininkai) akivaizdžiai įsitikintų, kad žymiai didesni pelnai kasdienio vartojimo prekėms yra gaunami nuo didelės apyvartos, o ne nuo didelės prekių kainos ir idiotiškų akcijų.

Be to, tada smarkiai išsivystytų maistprekių pirkimo turizmas – nauja turizmo industrijos šaka, kas irgi būtų naudinga bei pelninga Lietuvai.

Kad žmonės gali gyventi oriai ir garbingai, galite rasti spaudoje ir internete. Ten rašoma apie Ispanijos Marinaledą, esančią Sevilijos provincijoje, Andalūzijos regione. 3000 žmonių miestas klesti vieno, bendro visiems, žemės ūkio kooperatyvo dėka. Marinaledoje dirba visi, vidutinis atlyginimas – 1200 eurų, o.policijos nėra, nes nėra nusikaltimų.

Nekalbu apie Lietuvos politiką ir politikus, nekalbu ir apie demokratiją, nes tokių dalykų iš principo jau 27 metai iš vis nėra ir dar ilgai nebus, nes jei Lietuvoje būtų politika ir politikai, tai jiems turėtų rūpėti ne kelerių maistprekių gamintojų ir maistprekių pardavyklų savininkų milijoniniai pelnai, o Lietuvos piliečių gerovė.

Naujiems Lietuvos politikams pirmiausiai turėtų rūpėti, kad lietuviai neemigruotų, o oriai, garbingai ir turtingai gyventų savo Tėvynėje.

Deja, valdantieji yra įteisinę šėtoniškus Lietuvos parlamento formavimo pamatinius principus. Lietuvoje įstatymais (nuo 1992 m.) nustatyta mišri rinkimų sistema, kai 70 iš 141 Seimo narių renkami pagal proporcinę sistemą, tai yra, rinkėjai balsuoja dėl politinių partijų sudarytų sąrašų ir reitinguoja juose įrašytus kandidatus.

 Ir nors deklaruojama, kad į Seimą žmonės renkami ketveriems metams, jau 25 metus mus kaip valdė, taip ir tebevaldo tie patys komunistai (!?).

Jie meluodami  ir mus mulkindami valdys tol, kol jie patys numirs iš senatvės sėdėdami Seimo krėsluose. Kad prie šitų su savo protu susipykusių senolių niekas nesikabinėtų, jie net leidžia, kad į Seimą būti renkamos jau nebe partijos, o visokie mūsų tautai priešiški aljansai, sambūriai, susivienijimai, uabai.

Bet labiausiai jie bijo, kad nebūtų įvestas elektroninis balsavimas, nes tada visiems būtų akivaizdžiai matomas politinių menkystų ir senatvinių sukriošėlių nebereikalingumas.

Jei Tu ir aš per ateinančius rinkimus nebalsuotume pagal partijų sudarytus sąrašus ir rinktume tik vienmandatėse kandidatuojančius žmones, ne vyresnius nei 40 metų, tai Lietuvos seime nebeliktų 70 sukvailėjusių kenkėjišką politiką savo tautai vykdančių tik vogti ir meluoti mokančių senolių.

Lietuvos Seime be jokių konstitucinių pataisų, debatų liktų tik 71 Seimo narys, kurie likusiems Lietuvoje žmonėms galės sočiai atstovauti.

Komunistinė žmones niekinanti ir tik vogti mokanti nukriošusių senolių valdžia slepia, kad užsienyje gyvena jau pusė Lietuvos gyventojų, – tai mes patys matome ir žinome, nes būtent taip yra visose Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimuose. Kol kas Lietuvoje klesti ir gyvuliuoja vien tik Vilnius…

Naujai išrinkti jauni Seimo nariai tikrai mokės dirbti kompiuteriu, jiems nereikės tuzino beraščių patarėjų, jiems nebereikės automobiliais „važinėti“ pas savo rinkėjus, beprasmiai gaišti laiką kelionėse, kadangi pasitarimus, apklausas, susirinkimus su savo rinkėjais galės atlikti savo kabinete kompiuteriniu tinklu arba net Skipe. Seime seimo narys turi dirbti kiekvieną dieną, – už tai jiems mokamas atlyginimas, o ne „važinėti“ automobiliu ir beprasmiai vaidinti, kad tai yra „veikla“…

Protiniai neįgalių seimūnų, savavališkai pasivadinusių valstybe, santykis su visuomene, su savo tauta yra plutokratiškas, – ruošiami ir priimami įstatymai yra ne demokratiniai, o diktatoriški, naudingi ne tautai, o valdininkams ir jų cholujams (cholujus – tarnas, liokajus, niekšingas kilme, mąstymu, elgesiu ir darbais).

Štai kaip cholujinė lyg ir konkurencijos taryba aiškina lietuvių tautai  maistprekių pabrangimą:

„- šalyje su mažesniu gyventojų skaičiumi mažiau pirkėjų;

– šalyje su mažesniu gyventojų skaičiumi mažiau tiekėjų;

– šalyje su mažesniu gyventojų skaičiumi dažniau kyla pagundų kainas reguliuoti… ir t.t. „

 Iš juk iš tiesų Lietuvoje pakitus valiutai, – vietoje litų viskas pradėjo kainuoti eurais, o paskutiniu metu net ir eurais maistprekės vis labiau brangsta.

 Todėl kviečiu visus Lietuvos gyventojus pilietiniam pasipriešinimui prieš maistprekių gamintojų ir maistprekių pardavyklų kartelį, – pradėkime bent porą mėnesių nebepirkti maistprekių maksimoje, ir kai tie atpigins savo prekes, pamatysime kaip vieningai sutartinai atpigins ir lidlai, iki, rimi, ir normos… Jie juk vieningas kartelis… Vieninga plėšikų gauja…

Lietuvos pilietis Vincentas Sakas