Nuosprendį demokratinei valstybei paskelbs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

 

Lietuvių tautos pasipriešinimas (arba nesipriešinimas) Deep state vadeivų vykdomai šliaužiančiai valstybės okupacijai pasiekė lūžio tašką. Mainstream media marionečių kurstoma koronaisterija, žodžio laisvės ribojimas, masinis verslų uždarymas, šalyje įvesti griežti judėjimo ribojimai  kalba apie tai, kokiais metodais pakertama valstybės konstitucinė santvarka. Deep state kolaborantams beliko užimti paskutinę demokratinės valstybės tvirtovę – atimti piliečių prigimtinę teisę į privatų gyvenimą.

Kaip ir kieno rankomis tai bus įgyvendinta? Demokratinė valstybė išnyks itin netikėtu ir plika akimi nematomu būdu. Svarbus veiksnys užtikrinant destruktyvių veiksmų sėkmę  – pasiekti, kad teisininkų klanas ir Mainstream media tylėtų lyg vandens į burną prisėmę. Kad nekiltų pasipiktinimo banga, kaip visada, opozicija liks apgauta ir nukvailinta.  Teismas nesiafišuodamas priims nutartį. Nuo tada precedentas (kasacinio teismo praktika)  bus taikomas visose teisminėse bylose, kuriose sprendžiamas privataus gyvenimo neliečiamumo klausimas.

Ką reikštų tokia „kasacinio teismo praktika“ asmeniškai kiekvienam iš mūsų? Tai reikštų, kad kiekvienas, slapta ar klasta patekęs į privačią  namų valdą, turės teisę diktofonu ar vaizdo kamera įrašyti piliečių pokalbį. Toks be teismo sankcijos gautas įrašas galės būti teikiamas teisėsaugai, pagrindžiant piliečio padarytą „nusikalstamą“ veiką, užfiksuotą  nelegaliame įraše. Atsiras begalinė erdvė  baudžiamųjų bylų klastojimui, palengvės raganų medžioklė  politinio arba kriminalinio susidorojimo prasme.

Apie tai, kaip gyvens lietuvis atėmus jam teisę į gyvenimo privatumą, gana tiksliai rašo Algimantas Rusteika: „Susituokus socialiniai darbuotojai nuolat pagal patvirtintus grafikus, o taip pat ir pagal operatyvinę informaciją iš skundimo linijų atlieka patikras vietose, neatitinkančius nustatytų reikalavimų sutuoktinius paima, uždeda apykojes ir atiduoda globėjams panaudai… Savavališko nėštumo atveju nelegalus produktas konfiskuojamas.“

2021-02-13 dieną  rašytoja Dalia Staponkutė šia tema pasisakė dar taikliau: „Vergovė paprasčiausiai keis savo pavidalą. Nesunkiai įsivaizduoju baisesnes už vergovę santvarkas, tarpstančias ant valdovų klastos ir melo. Jos sugebės nukvailinti žmones taip, kad jie prilygs mašinoms, tačiau tikės esantys laisvi ir noriai klausys valdžios. Jos pavers žmogui būtiną poilsį ir malonumą aistra dirbti, stipria, kaip barbarų aistra kariauti.“

Žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda, dar 2014-aisiais atskleidęs šį piliečių pavergimo mechanizmą, nusprendė pasipriešinti. Tais pačiais metais jis apskundė prokuratūrai ir teismui Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorus (vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė) dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo ir panaudojimo. „Teisinė sistema“ nedelsdama griebėsi bauginimo taktikos: 2014-12-03 žmogaus teisių aktyvistas pagal suklastotą baudžiamąją bylą buvo suimtas 50 dienų terminui.

Buvęs generalinis prokuroras, o dabar – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas teisėjas Algimantas Valantinas atlieka pilkojo kardinolo rolę Z.Šegždai iškeltoje baudžiamojoje byloje. Iki šios dienos  žmogaus teisių aktyvistas tebegniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga. Tai reiškia, kad Z.Šegžda žengė teisinga linkme: atskleidė sąmokslą ir paskelbė karą mafijinei „teisinei sistemai“.

Teisminei valdžiai labai nepatinka tai, kad aktyvistas paviešino daug dokumentų įrodančių, kokiu būdu  mafijinė sistema daro teisės pažeidimus. Ir kaipgi patiks, jei pilietis perprato ir atskleidė Deep state vadeivų slaptą planą – pripratinti žmones prie minties apie tai, kad valstybės represinės struktūros niekada nebus baudžiamos už nusikaltimus asmens privataus gyvenimo neliečiamumui.

Kaip žinia, teoriškai mūsų Konstitucija, Civilinis kodeksas,  Baudžiamasis kodeksas, Visuomenės informavimo įstatymas ir kiti teisės aktai  remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatomis. Tačiau didžioji dalis piliečių ir dabar nežino, kad realiame gyvenime šališkas teismas valstybės vardu priimdamas sprendimą, kaip taisyklė, teisės aktais nesivadovauja.

Žmogaus teisių aktyvistas Z.Šegžda dar 2015-ųjų vasarą internete patalpino tekstą „Slaptas asmens sekimas: ką apie tai žvangina teisės tarnų teisinė sąmonė“, kuriame apžvelgė  2014-2015 metais prokuratūros ir teismų priimtus nutarimus dėl teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimų. Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 skyriaus vyriausioji prokurorė Jolita Kančauskienė (2014-11-24 ir 2014-12-22) teigia, kad įstatymai nedraudžia asmeniui slapta įrašinėti savo pokalbių su kitais asmenimis. Prokurorė įrodinėja, kad valstybės įstaigos – Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Sigitos Jurgelevičienės atlikti ir policijai pateikti privačių pokalbių įrašai nelaikytini atliktais pažeidžiat teisės aktus. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus pavaduotojas Eugenijus Papučka (2014-12-23) irgi šiuo klausimu neįžvelgia jokių žmogaus teisių pažeidimų.

Vilniaus apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Julius Rėksnys (2015-03-04) bei  prokuroras Stanislav Barsul (2015-03-18) skundus dėl neteisėto informacijos rinkimo ir panaudojimo vertina kaip slaptai sekamo asmens objektyvų nepasitenkinimą ir emocijas, susijusias su nepalankiais sprendimais, priimtais aktyvisto atžvilgiu. Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas (2015-01-19) taip pat neįžvelgia nusikalstamos veikos požymių, jei privatus asmuo be mūsų sutikimo renka ir trečiajai šaliai atskleidžia informaciją apie mūsų privatų gyvenimą. Prokuroras nemano, kad šioje situacijoje S.Jurgelevičienė garso įrašus būtų padariusi įstatymų draudžiamu būdu.

Apibendrinus prokurorų išsakytas mintis, galime susidaryti aiškų paveikslą, kad, jei kreipsimės į prokuratūrą dėl neteisėto kišimosi į asmens privatų gyvenimą, t.y. dėl informacijos rinkimo be asmens sutikimo jo namuose, labai tikėtina, kad tokia skundžiama veika nebus vertinama, kaip žmogaus teisių pažeidimas.

Dabar pažvelkime, kaip mums rūpimą žmogaus teisių pažeidinėjimo problemą suvokia Vilniaus apygardos teismų teisėjai. Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius (2014-10-30, 2015-01-14 ir 2015-01-23) problemos nemato, nurodydamas, kad periodiškas garso ar vaizdo įrašų darymas be asmens sutikimo gali būti vertinamas ne kaip neteisėtas duomenų rinkimas apie asmens privatų gyvenimą, bet kaip siekimas įrodyti sekamo asmens elgesį ir jo daromą poveikį. Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko (2014-12-12), neteisėtai atėmusi laisvę aktyvistui 14 dienų terminui,  savo požiūrį dėl sistemingo žmogaus teisių pažeidimo  pristato taip: „Tuo atveju, jeigu veiksmai, kuriais gauti duomenys, nėra specialiai reglamentuojami, vadovaujamasi principu „leidžiama viskas, kas nėra draudžiama“.  Teisėja pabrėžia, kad „įstatymai nedraudžia slapta įrašinėti savo pokalbių su kitais asmenimis.“

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Petro Karvelio (2015-02-10) pozicija mus dominančiu klausimu idealiai sutapo su prokuroro Dariaus Čapliko nuostatomis. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis (2015-03-18),  teigia, kad Z.Šegždos skundžiamu atveju slapta padaryti garso įrašai neįrodo nusikalstamos veikos fakto.  Pažymėtina tai, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas Algimantas Valantinas 2014-2015 metais teismo nutartimis spręsdamas aktyvisto Z.Šegždos neteisėto suėmimo klausimus jam iškeltoje baudžiamojoje byloje, kuri grindžiama įstatymu uždraustu būdu padarytais garso įrašais, teisės į privatų gyvenimą pažeidimo taipogi „nepastebėjo.“ Taigi, teisėjai teismo nutartyse dėsto poziciją, kad asmens slaptas sekimas, kaip žmogaus konstitucinės teisės į privatų gyvenimą pažeidimas, yra mažareikšmė problema (!).  Visiems leidžiama viskas, kas nėra draudžiama.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, žmogaus teisių aktyvistas toliau tęsė kovą už demokratinę valstybę,  rinko duomenis apie žmogaus teisių pažeidimus. 2017-ųjų rugsėjo mėnesį portalas „Laisvas laikraštis“ straipsnyje „Lietuvos apeliacinio teismo šefui Algimantui Valantinui  koją pakišo ukmergiškis teisėjas R.Adamonis“ pristatė aktyvisto teisminio karo mastą:

 „Lietuvos Prezidentūra (Dalia Grybauskaitė, – aut. past.) yra informuota, jog dėl to, kad teisėjas Rinaldas Adamonis nagrinėdamas bylą, švelniai tariant, pernelyg laisvai interpretavo baudžiamojo proceso normas pagal savo „vidinį įsitikinimą“.  Z.Šegžda padavė aštuonis skundus teisėjo Algimanto Valantino vadovaujamai  Teisėjų tarybai, šešis skundus – Vilniaus apygardos teismo pirmininkams Vytautui Zeliankai (dabar – Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, – aut.past.) ir Loretai Braždienei, tris skundus – Teisėjų etikos ir drausmės komisijai (pastarosios  komisijos pirmininkas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, šio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas, – aut.past.) Be to aktyvistas dešimt kartų skundė teisėjo R.Adamonio nutartis apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Autorių šokiravo faktai apie tai, kad žmogaus teisių aktyvisto aštuonis  apeliacinius skundus dėl teisės normų pažeidimo (nagrinėjant bylą teisme) teisėjas R.Adamonis teismo nutartimis apskritai atsisakė priimti ir juos grąžino pareiškėjui. Tai reiškia, kad teisėjas užkirto kelią pareiškėjui skųsti Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimus aukštesniajam teismui.“  

Didžiausią susirūpinimą kelia faktai, kad aktyvisto apeliacinius skundus dėl Baudžiamojo proceso kodekso  pažeidimų nagrinėję Vilniaus apygardos teismo skyriaus pirmininkės Daivos Kazlauskienės paskirti „etatiniai“ teisėjai (Ainora Kornelija Macevičienė, Stasys Punys, Stasys Lemežis) savo nutartimis atmetė aktyvisto prašymus išnagrinėti jo skundus apeliacinės instancijos teisme. Tai reiškia, kad šie teisėjai neparodė noro tinkamai atlikti savo pareigą –  patikrinti ir užtikrinti teisėjo R.Adamonio procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

2018-04-08 dieną laikraštyje „Bičiulystė“ aktyvistas Z.Šegžda paskelbė tekstą pavadinimu „Mūsiškiai hongweibing‘ai: „Piliečius terorizuojame nemokamai, nes už tai moka valstybė.“ Pasak autoriaus, „garso įrašai, užfiksuoti pažeidžiant teisės normas, teikiami teisėsaugai, kuri žmonių turtinius ir šeiminius ginčus nepagrįstai kriminalizuoja. Vien tik 2017 metais  taikant „apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje“ diskursą Lietuvoje buvo iškelta apie 10 tūkstančių baudžiamųjų bylų.“

2017-11-27 ir 2017-12-28 nutartimis teisėjas R.Adamonis ir Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė paskyrė garso įrašų, užfiksuotų pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą, teismo kompleksinę informacinių technologijų-fonoskopinę ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centras savo metodikoje teigia, kad tokia ekspertizė daroma tik ypač svarbiose kontrabandos, kyšininkavimo, turto prievartavimo bylose. Gi, žmogaus teisių gynėjas nėra kaltinamas kontrabanda, kyšininkavimu ar prievartavimu. Iš to, kad buvo paskirta ir atlikta neteisėta teismo ekspertizė, t.y. pilietis persekiojamas taip, lyg jis būtų ypač svarbus kontrabandininkas, galima spręsti, kad  teismai ir teismo ekspertai atliko ypatingos svarbos užduotį.

Lietuvos teismo ekspertizės centro vadovų Giedriaus Mozūraičio ir Vidmanto Vaitekūno užduotį gavę teismo ekspertai Pavel Krasovski, Jelena Devenson ir Renata Konarskienė atliko įstatymu uždraustu būdu gautų garso įrašų ekspertizę. 2018-04-10  Z.Šegžda teismo ekspertų veiklą apskundė Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai. Skunde pažymėjo, kad minėti ekspertai pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 58–59 punktų nuostatas. Minėta taryba 2018-11-08 sprendimu aktyvisto skundo dalį paliko nenagrinėtą, o kitą dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Aktyvistas tarybos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2019-08-02 teisėjų kolegija (teisėjai Tomas Blinstrubis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Rūta Miliuvienė; bylos Nr. I-1471-1063/2019)  sprendimu Z. Šegždos skundą atmetė. Akcentuotina tai, kad teisėjas Tomas Blinstrubis yra minėto teismo pirmininko pavaduotojas.  Z.Šegžda skunde tarybai įrodinėjo, kad ekspertų pateiktos išvados yra netinkamos kokybės, prieštaraujančios viena kitai, neteisingos, padarytos atliekant perteklinius tyrimus, melagingos ir panašiai. Įvertinęs skundo turinį, teismas padarė išvadą, jog Z.Šegžda, pagrįsdamas ekspertų vykdyto proceso veiksmų neteisėtumą nurodytų principų kontekste, iš esmės kėlė klausimą dėl ekspertizės aktų išvadų nepagrįstumo ir neteisėtumo, o teismo ekspertų išvadą turėjo įvertinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba.

Netenkinęs pagrindinio aktyvisto reikalavimo panaikinti tarybos sprendimą, teismas netenkino ir išvestinio jo skundo reikalavimo dėl  tarybos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą. Šį teismo sprendimą aktyvistas apskundė apeliacine tvarka. Jis skunde nurodė, jog vien aplinkybė, kad teismo ekspertai nevykdė teismo sprendimo ir savavališkai kompleksinę ekspertizę išskyrė į dvi dalis tam, jog nebūtų pateikta bendra visų trijų ekspertų išvada, sudaro pagrindą išvadai, kad teismo ekspertizė buvo atlikta nekokybiškai, o prieštaringas ekspertizės išvadas pateikę teismo ekspertai pažeidė Etikos kodekse įtvirtintus principus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija (teisėjai Rytis Krasauskas, Ričardas Piličiauskas ir Arūnas Sutkevičius) 2021-02-10  apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą Nr. A-192-556/2021 pagal Z.Šegždos apeliacinį skundą. Skundą, kaip ir reikėjo tikėtis, šie teisėjai atmetė.

Svarbu pažymėti tai, kad pastarojoje byloje 2021-01-18 dieną  teisėjas Ramūnas Gadliauskas nusišalino nuo aktyvisto apeliacinio skundo nagrinėjimo. Teisėjas R.Gadliauskas pripažino, jog jis „2018 – 2020 metais, būdamas Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoju, yra ne kartą nagrinėjęs Zigmanto Šegždos skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjų, nagrinėjusių minėtą baudžiamąją bylą, veiksmų. Ši aplinkybė gali sukelti abejonių, ar teisėjas yra nešališkas objektyviąja prasme.“ 

Paaiškinu, kad teisėjas R.Gadliauskas tuo metu buvo Teisėjų tarybos pirmininko Algimanto Valantino pavaduotojas, tad yra gerai susipažinęs su aktyvisto keliamų klausimų svarba bei galbūt gaunamais nurodymais išsukti žmogaus teisių pažeidėjus nuo įstatymais apibrėžtos atsakomybės.  Panašu, kad dabartinis Teisėjų tarybos sekretorius R.Gadliauskas, eilinį kartą patyręs A.Valantino spaudimą užglaistyti skandalą, suprato, kad jei priimtų demokratinės visuomenės pagrindus griaunantį  teismo sprendimą, jis ir pats būtų pririštas prie gėdos stulpo.

Žmogaus teisių gynėjo pagarsintų pavardžių gausa rodo, kad teisminė valdžia sutelkė įspūdingas  pajėgas, kurios žingsnis po žingsnio ardo mūsų demokratinės valstybės pamatus. Tekste pateikti teisėjų veiksmai  atskleidžia mechanizmą, kurio pagalba pakertama valstybės konstitucinė santvarka.  Na, o kaip techniškai bus panaikinta  demokratinė valstybė?  Teismas prejudicinę galią turinčia nutartimi išaiškins teisės normų taikymą taip, kad piliečių teisė į privatų gyvenimą gali būti ribojama ir suteikiama teisė be teismo sankcijos slaptai sekti asmenis.

Dabar turbūt nesunku suprasti, koks teismas, kokioje byloje  ir konkrečiai kokie teisėjai gavo Deep state vadeivų užduotį tai atlikti. 2020-06-19 Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija (Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Jurgita Kolyčienė), pripažinusi įrodymu be teismo leidimo padarytus garso įrašus, nuteisė žmogaus teisių gynėją Z.Šegždą, atimdama jam laisvę (byla Nr.1A-27-574/2020).  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Alvydas Pikelis, Audronė Kartanienė ir  Eligijus Gladutis,  priimdami neskundžiamą nutartį Z.Šegždai  iškeltoje byloje  Nr.2K-299-511/2020, gali paskelbti mirties nuosprendį demokratinei valstybei.

Prašau redakciją paskelbti Teisėjų tarybos sekretoriaus teisėjo R.Gadliausko nutartį.

Bronius Pogrindis

Šaltinis: 

Zigmantas Šegžda praneša apie pavojų nacionaliniam saugumui

https://zigmantassegzda.weebly.com/disidentas.html