Ramūnas Alaunis. Kuo tapo Lietuva praėjus šimtui metų nuo 1918 vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimo?

Straipsnis pirmą kartą buvo paskelbtas 2016 vasario 17 d.

2018 metais Lietuvos Respublikos prezidentūra, aukščiausi šalies vadovai, propagandinė žiniasklaida iš anksto siūlė švęsti Lietuvos valstybės šventę „išradingai“, šia proga pristatydami savo gudrų sumanymą – „idėją Lietuvai“, kad tauta toliau kurtų valstybę ir jos gerovę, skelbė, kad esame visokeriopai pripažinti pasaulyje, laisvi ir nepriklausomi; skelbė, kad praėjęs valstybingumo šimtmetis tapo Lietuvos pergale prieš blogio imperiją, jos atneštą skurdą, melą ir priespaudą. Tačiau, kuo iš tikrųjų tapo Lietuva praėjus šimtui metų nuo 1918 vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimo? Ar sulauksime sekančio Lietuvos valstybės nepriklausomybės šimtmečio?Pradėkime nuo to: kaip galime švęsti Lietuvos valstybingumo šventę, jei Lietuva valstybingumo jau nebeturi? Lietuva valstybingumą prarado keliais etapais. Pirmuoju etapu stojant į ES, antruoju į NATO, trečiuoju – stojant į euro zoną. Stojant į eurozoną Lietuva prarado nacionalinės valiutos emisijos teisę, kuri yra svarbus makroekonomikos reguliavimo įrankis.

Stojant į ES Lietuvos politinis elitas savo noru dalį valstybingumo perdavė Briuseliui. Tokiu būdu Lietuva politiškai ir ekonomiškai tapo priklausoma nuo Briuselio. Lietuva neturi savo savarankiškos užsienio politikos. Lietuvos valdantysis politinis elitas tautos vardu įsipareigojo besąlygiškai vykdyti vieningą ES užsienio politiką.

Stojant į NATO Lietuvos politinis elitas savo krašto gynybą perdavė JAV Gynybos departamentui. Lietuva net neturi savo tikrosios Lietuviškos kariuomenės, neturi savo karinių technologijų, neturi savo karinių gynybinių planų ir jokių savo karinių paslapčių – Lietuvos paslaptis žino visos likusios NATO šalys narės. Lietuvos kariuomenės vadai yra pavaldūs Vašingtonui. Lietuvos kariai ruošiami kariauti ne Lietuvos, bet Vašingtono imperinius karus. Lietuvos kariai apmokomi ne gynybinės, bet puolamosios taktikos, reikalingos JAV imperiniams karams.

Tikroji Lietuvos vyriausybė sėdi ne Vilniuje, bet Briuselyje ir Vašingtone. O už jos nugaros stovi Vakarų korporacijos. Lietuva ne tik neturi valstybingumo, bet ir laisvės ir nepriklausomybės. Korporatyviniame fašizme viešai deklaruojama „laisvė ir nepriklausomybė“ iš tikrųjų reiškia nelaisvę, priklausomybę nuo kito kur kas galingesnio hegemono. Šiuo atveju nuo Vašingtono, kuris pasiskelbė sau teisę į pasaulinį viešpatavimą.

Lietuva nėra laisva. Lietuva yra tarptautinių finansinių institucijų vergijoje iš kurios niekada taikiu būdu neišsilaisvins. Kaip iš ES ar NATO, kurie yra grynai JAV projektai.

Lietuvos dirbančiųjų minimalų darbo užmokestį nustato ne Lietuvos vyriausybė, bet Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF), kurio atstovai dažnai atvyksta į Lietuvą prižiūrėti, kaip vykdomos TVF rekomendacijos Lietuvai. Pvz. Lietuvos švietimo įstaigų darbuotojų atlyginimus taip pat nustato TVF, ne Lietuvos vyriausybė. Todėl „idėjos Lietuvai“ autoriai siūlo „Mokytojo profesija iki 2025-ųjų paversti prestižine“, bet ne gerai apmokamą.

Kuo tapo Lietuva praėjus šimtui metų po 1918 vasario 16 d. Nepriklausomybės akto paskelbimo?

Lietuvą, kaip ir likusias dvi kaimynines šalis Latviją ir Estiją Vašingtonas dažniausiai vadina „Pabaltijo šalimis“. Visos šios šalys Vašingtonui vienodos, visos vasalinės. Arba kitaip tariant, tai naujoji Pabaltijo apygarda. JAV karinė, ekonominė, pigios darbo jėgos kolonija.

Dėl Vašingtono primesto ekonominio genocido politikos Lietuvoje kasmet gyventojų masiškai mažėja. 1990 metais Lietuvoje gyveno apie 3,7 mln. gyventojų. Tačiau dabar Lietuvoje gyvena jau apie 2,7 mln. panašiai tiek pat, kiek gyveno Vilniaus ir Kauno gubernijoje, kai Lietuva buvo carinės Rusijos imperijos sudėtyje. Nuo 1990 metų Lietuvoje didėja tik emigrantų, bet ne Lietuvos gyventojų skaičius.

Lietuvoje moterys iš nevilties žudo naujagimius. Tačiau tikrasis žudikas yra Lietuvos vyriausybės vykdoma ekonominio genocido politika.

1918 metais Lietuva išėjo iš Rusijos imperijos sudėties. Kovojo už išlikimą. Tačiau 2018 metai yra visiška priešingybė. Lietuva yra kitoje – Europos Sąjungos imperijos sudėtyje ir aršiai kovoja už priklausomybę nuo Vašintono, bei Briuselio. 2018 m. Lietuva švenčia valstybingumo šimtmetį su ES imperijos vėliavomis. Lietuvoje slopinamos bet kokios pilietinės iniciatyvos nukreiptos į Lietuvos valstybingumo atstatymą.

Lietuva neturi valstybingumo. Lietuva turi tik autonomiją ES imperijos sudėtyje.

Lietuva dar nuo LDK laikų turėjo daug karinių konfliktų su savo kaimynais. Vienur gynėsi nuo Vokiečių Kryžiuočių ordino, kitur plėtėsi iki Juodosios jūros. Tačiau dabar Lietuvos teritorija susitraukė iki minimumo tiek teritoriniu, tiek gyventojų atžvilgiu. Dalis Lietuvos teritorijos liko Baltarusijoje, dalis Lenkijoje. Bet Lietuvos etninių žemių gražinimo klausimo Lietuvos politinis elitas niekada nekelia. Lietuvos politinis elitas dabar rūpinasi labiau Ukrainos reikalais, nei Lietuvos. Lietuvos politinis elitas ieško įsivaizduojamų priešų, bet ne tikrų sąjungininkų.

Tačiau, kodėl Lietuvos valstybė, kuri nesugeba pati savarankiškai apsisaugoti, valstybė, kurios dalis teritorijos aneksuota, kuri energetiškai ir politiškai priklausoma nuo užsienio, valstybė kurioje gyvena tris kartus mažiau gyventojų, nei Londone nori tapti Baltijos regiono lydere? Ir kodėl Lietuvos politikai taip aktyviai kišasi į kur kas didesnės Ukrainos ar Rusijos vidaus reikalus? Arba, kodėl Lietuvos vyriausybė įsipareigoja įsivežti pabėgėlius ignoruodama Lietuvių tautos nuomonę?

Todėl, kad Lietuva yra valstybė, be valstybingumo. Lietuvių tautai nepriklauso Lietuvos valstybė. Lietuvių tauta neturi jokių teisių ginant tautos interesus. Lietuva dabar yra tiesiog JAV įkurta karinga „antirusiška bendrovė“. Šiai bendrovei vadovauja Vašingtono ir Briuselio interesus atstovaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė ir bendrovę aptarnaujantis personalas.

Šioje „antirusiškoje bendrovėje“ prisidengdamos tautos vardu dirba tiek kairiosios, tiek dešiniosios valdančiosios politinės partijos.

NATO strateginiame kariniame aljanse Lietuva nėra partneris ar sąjungininkas, tik Baltijos vasalinė šalis. Pats žodis partneris rodo, kad šalys yra lygiavertės. Tačiau Vilnius ir Vašingtonas nėra lygiaverčiai partneriai visapusiškai. Viena šalis duoda nurodymus, kita juos vykdo.

Lietuva, tai JAV karinis fortas, kuriame kaupiama ginkluotė ir karinė technika. Kaip carinės Rusijos imperijos laikais Lietuvoje pastatyti fortai saugojo Rusijos imperiją, taip JAV pasaulinės imperijos pakraštyje Lietuvoje įkurti fortai saugo ne Lietuvą, bet pačią JAV. Vašingtonas labiausiai bijo karo pačioje Amerikoje.

Geopolitiškai Lietuva suvaidino didelį vaidmenį Ukrainos valstybiniame perversme verčiant Ukrainos prezidentą Janukovičių dėl JAV ir ES interesų. „Antirusiška bendrovė“ atsivežė į Lietuvą nemokamai gydyti sužeistus Ukrainos karius. Tuo tarpu gyvenantys Lietuvoje už gydymą privalo mokėti dvigubai – oficialiai ir į kišenę gydytojui. Po Ukrainos perversmo naujojo Ukrainos režimo vadovo Porošenkos asmeniniai turtai išaugo 20 proc., tačiau Lietuvos vyriausybė Ukrainai suteikė ne vieną milijoną eurų humanitarinės pagalbos už Lietuvos mokesčių mokėtųjų pinigus, LRT rengia labdaros koncertus Ukrainos armijai paremti kariaujančiai JAV/ES sukurstytą pilietinį karą, tačiau nerengia nei vieno labdaringo koncerto Lietuvos kariuomenei paremti. Tuo tarpu pensininkams padidinti pensijas pinigų nėra, kaip ir mokytojams.

Lietuvos skurstančiuosius gelbsti „Maltiečių sriuba“.

Tokia vykdoma politika diskriminuoja vietinius Lietuvos gyventojus. Tačiau kitataučių diskriminacija Lietuvoje yra draudžiama ir griežtai baudžiama.

Tai paprasčiausia korporatyvinio fašizmo politika.

Nors Lietuvoje teisiškai uždrausta skleisti karo propagandą, tačiau „antirusiškos bendrovės“ vadovai ir jų valdomas nacionalinis transliuotojas LRT pasilikęs sau išimtinę teisę skleisti Vašingtono primestą melą ir propagandą. Geriausiems Lietuvos propagandistams ir melagingų žinių (Fake News) skleidėjams net skiriami apdovanojimai

Lietuva turi laisvę tik melui ir propagandai.

Tie, kas kovoja prieš JAV kompanijos „Chevrono“ skalūninių dujų gavybą Lietuvoje „antirusiškos bendrovės“ nedelsiant apšaukiami „aiškiai prijaučiantys sovietiniams laikams“. JAV „antirusiška bendrovė“ pripažįsta ir yra įteisinusi tik antirusišką laikmetį, kuris sutapatintas su Lietuviškuoju.

„Antirusiška bendrovė“ iki šiol atlieka svarbų vaidmenį Vašingtono propagandinėje žiniasklaidos kampanijoje. Nacionalinis transliuotojas LRT rodo Vašingtono, ar Londono propagandines „šviečiamąsias“ TV laidas, kad suformuotų visuomenės nuomonę neapykantai prieš Lietuvos kaimyninę šalį Rusiją.

„Antirusiškos bendrovės“ prezidentės kova su korupcija yra skirta dar labiau nuskurdinti žmones ir nuslėpti dar didesnę savo korupcija energetiniuose ir kariniuose JAV/NATO projektuose.

„Antirusiškos bendrovės“ prezidentė dažnai dalyvauja Vakarų šalių diktatorių susitikimuose..

Lietuvos valstybė gyvena dvejuose pasauliuose. Viename formaliame pasaulyje Lietuva dokumentuose egzistuoja kaip valstybė, kitame realiame, kaip ne valstybė, šalis, kurios valstybingumas priklauso Europos Komisijai, Vašingtonui, JAV/NATO karo vadams. Europos Komisija nurodo, kiek Lietuva privalo įsivežti pabėgėlių. Tūkstančius kilometrų nuo Rusijos nutolęs Vašingtonas pajunta Rusijos grėsmę anksčiau, nei mes. NATO vadovybė už mus nusprendžia, kiek lėšų turime skirti šalies gynybai tam, kad… galėtumėme patys apsisaugoti „Rusijos karinės agresijos“ atveju.

Nors Lietuva oficialiai kovoja prie terorizmą, tačiau realiai yra atvirkščiai. Lietuvos aukščiausi šalies vadovai ir propagandinė žiniasklaida ir LRT palaiko Sirijos teroristus pasivadinusius save „sukilėliais“, o kovojančius prieš teroristus vadina „teroristais“. JAV savo karinėse bazėse apmoko teroristus kariaujančius Sirijoje, NATO šalys tiekia ginklus Sirijos teroristams. JAV kariuomenė atvirai pripažino, kad saugo opiumo laukus Afganistane, o Lietuvos Respublikos Seimo nariai  kaskart priima rezoliucijas patvirtinančias strateginę partnerystę su JAV, kaip pagrindiniu saugumo garantu ir savo įsipareigojimus NATO didinti gynybos finansavimą.

Lietuvos prezidentūra, Vyriausybė ir LR Seimas toleruoja tokią Vakarų terorizmo ir agresyvaus militarizmo rėmimo politiką.

Galiausiai, Lietuvoje pradėti naikinti ir universitetai. Aukštasis mokslas tapo pseudo-mokslu.

Taigi, 1918 – 2018 šimtmetis, tai tautos vidinio susipriešinimo, ekonominės ir socialinės priespaudos šimtmetis. Susipriešinimo, kuris vienintelis vienija tautą.

Lietuvos didžioji visuomenės dalis jau yra pilnoje Vakarų melo ir propagandos kontrolėje.

Kas mūsų laukia ateityje?

Lietuvos laukia didesnė socialinė nelygybė, skurdas, ekonominė recesija, masinė bedarbystė, socialinių programų panaikinimas, didesnė JAV/NATO/ES kolonizacija.

Per nuolat didinamus mokesčius Lietuvoje bus įteisintas valstybinis sukčiavimas ir reketavimas.

Pragyvenimo lygis toliau smuks. Didėjanti bedarbystė iškreips vidutinių pajamų lygį. Žmonės praras milijonines indėlių kaupiamąsias santaupas per nuolat dirbtinai didinama infliacija. Ženkliai sumažės perkamoji galia. Dėl perkamosios galios sumažėjimo, sumažės ir prekių vartojimas. Dėl to daugelis Lietuvos įmonių bus priverstos bankrutuoti arba visiškai nutraukti savo veiklą.

Kreditai taps sunkiai pasiekiami. Darbo jėga taps nebereikalinga. Žmonės emigruos ištisais kaimais ir miesteliais. Valstybės skolos užsieniui didės tol, kol valstybė galutinai taps nemoki. Bankrutuojančia valstybę, jos žemes nupirks JAV/ES bankinis – pramoninis elitas. Likę bus paversti jų tarnais. 

Ekonomikos atsigavimas bus paprasčiausias mitas. Propagandinė žiniasklaida toliau skleis melagingą informaciją, viešoji nuomonė bus klaidinama ir iškreipta. Žmonės bus verčiami tikėti tuo, ko nėra ir nebus.

Kariuomenė, sveikatos apsauga, švietimas bus privatizuoti. Mokslas bus prieinamas išskirtinai tik turtingiesiems ir tarnaus politinio elito interesams.

Teismuose toliau mažės teisingumas. Lietuvos teismai tarnaus politinio, verslo elito, seksualinių mažumų, valstybinių institucijų savivaliavimo įteisinimo, globalistų interesams.

Žmonių teisės dar labiau bus suvaržytos. Bet kokios pilietinės iniciatyvos bus dar labiau slopinamos. 

Visuomenę valdys korporacijos, bankinis – pramoninis elitas pasitelkdamas propagandinę žiniasklaidą, teisėsaugą ir teismus. 

Vis daugiau bus kariaujama globalaus imperializmo interesams, kurių pagrindinis tikslas – nuskurdinti žmones ir praturtinti elitą. Todėl karo reikalams Lietuvoje bus skiriamos vis didesnės biudžeto lėšos.

Visa tai, laisvosios rinkos ir kapitalistinio liberalizmo pasekmė. 

Štai toks būsimas sekantis Lietuvos valstybės ir jos valstybingumo šimtmetis laukia mūsų!

Deja, prieš šimtą metų – 1918 metų Vasario 16-ąją paskelbtas Nepriklausomybės atstatymo aktas po šimto metų liko neįgyvendintas.