Zigmantas Šegžda. Apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė ateina, raudonųjų nacių šacher-macher‘iams – „kaputt“.

Tai jau tikrai, kad teisėjos Loretos Braždienės atėjimas į Vilniaus apygardos teismo pirmininkės postą teisėsaugos šumacher‘iui (batsiuvys, vert. iš vokiečių k.) – Apeliacinio teismo pirmininkui Algimantui Valantinui ramybės ir stiprybės nepridės. „Ui, gefelt!“, –  piktai keiksnos gantze macher‘is. Ui, kaip man dabar norisi naujai paskirtai teismo pirmininkei Loretai Braždienei keletą kibitz‘ų (patarimų, vert. iš jidiš k.) duoti, kad blatni advokatai, prokurorai kaip kokie raudonieji naciai po teismų koridorius su „rašteliais“ (kompiuteriniais failais) nešarintų ir teismų darbo netrikdytų. Priminsiu, kad jidiš kalba „gantze macher“ reiškia prakilnią personą, o žodis „gevalt“ – tai ištiktukas su gero siaubo emocija. Būna visko. Kai nutinka, tai ir nesiseka. Tuomet ir prakilnybę iš baimės graudus gešrai („geschrei“, – rauda, vert. iš jidiš k.) ištinka.Ui, kaip reikia Vilniaus apygahhhdą išvalyti nuo šmotų ir nebišų („nebbish“ – apgailėtinas asmuo, vert. iš jidiš k.) košernai teisingai apie „objektyvų stebėtoją“ vograujančių, bet tuo pačiu Lietuvos piliečius – gojus teismuose į juodą neviltį varančių! Pirmiausia teisėja Loreta Braždienė turėtų nepasiduoti jarmulkių žavesiui ir kipišui. „Jarmulkė“ arba kipa – tai itin madinga, prašmatni kepuraitė tonzūrai ant praktikuojančio žydo kaukolės papuošti.  Nu, kas teisybė, tai teisybė, kad žydų tautybės atstovai teisme viešpatauja ir klesti. Taigi, tiesiog būtų būtina turėti tvirtą stuburą daromam spaudimui pasipriešinti. Galbūt, derėtų gėlių darželį pasiravėti – teismo palociuose suvešėjusioms piktžolėms tvirtą „chana“ pasakyti.

 

Nu ką jūs, civilinių bylų skyriaus pirmininkė teisėja Neringa Švedienė tai tikrai nėra piktybiška. Ji netgi kuklinasi, sakydama: „Aš teisėja nebūsiu niekada.“ Kas teisybė, tai ne melas. Nu, bet dar tikresnė teisybė ta, kad teisėja Neringa Švedienė jaučia nenumaldomą pareigą ir pašaukimą civilines bylas teisingiems teisėjams skirstyti. Teismų sistemos kompiuteriui – „Liteko“ bylų skirstymo moduliui nieko kito nelieka, kaip tik žado netekti ir pagarbiai patylėti („Ui, gefelt!“) tuo metu, kai į sistemos ruletę yra vedama Zigmanto Šegždos pavardė. Iš praktikos žinau, ir Jūs, teismo pirmininke Loreta Braždiene turite žinoti, kad mano civilines bylas dieviškojo Chalimo dėka nagrinėja išimtinai mūsiškiai-saviškiai teisėjai – Jūra Marija Strumskienė ir/arba Andrutė Kalinauskienė.         

Tikras Vilniaus apygardos protuberantas – baudžiamųjų bylų teisėjas Audrius Cininas, nu, stačiai dievina makabriškomis pranašystėmis mus, gojus, stebinti. Cituoju Cininą:„Jei taip ir toliau, tai Lietuvoje greitai liks tik nuteistieji ir jų prižiūrėtojai.“ Supraskite, varnas varnui akies nekerta, žyds žydo nesodina. Scenarijus piešiamas tiesiog pasakiškas – šventa Marijos žemelė suvisam taps the Kingdom of Heaven (Dangaus Karalyste) – Šiaurės Jeruzale. Gedimino prospekte ant Vilniaus apygardos teismo fasado vietoje KGB kankinių memorialo, kaip tikroje Jeruzalėje, iš akmenų bus sumūryta skylėta Raudų Siena, skirta  iš lauko pusės į teisingą teismą rašteliams (blat‘ams) kaišioti. Lukiškių aikštėje besipuikuojantį Vyčio raitelį subtiliai įrėmins Dovydo žvaigždės žydros spalvos kontūrai. Nu joo, mensch… Daugiau niekas žodelio „nu“ nelaikys barbarizmu arba rusicizmu, nes kiekvienam lochui gojui bus įkalta į galvą, kad madinga jidiš kalba žodelis „nu“ yra normalus ir reiškia ne ką kita, kaip: „taip“, „na“, „aha“, „gerai“, „tai kas?         

Kai jau hebrajiškas rojus nebe už kalnų, nesunku pamatyti, kad apygahhhdos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pihhhmininkė teisėja Daiva Kazlauskienė savo „kvadratisch“ štampuko pagalba be atodairos siunčia nepaklusnius šmotus lietuvius ant apygardos teismo ešafoto. Tam, kad darbštuoliai prižiūrėtojai chanevičiai, cininai, gingiskhanai, niekada darbo nepristigtų. Die arbeit macht frei! (darbas ne vilkas, į mišką nenurūks, – vertimas iš austrų k.:)). Pavyzdžiui, jau ir šiais laikais žmogaus teisų aktyvisto Zigmanto Šegždos visus teisminius skundus (o jų skaičius – per 160 vienetų) nagrinėja teisėjos Daivos Kazlauskienės updatinto kvadratisch „bylų paskirstymo modulio“ paskirti nuolatiniai etatiniai teisėjai – aškenazių tautos atstovai, kaip antai: Aiva Survilienė, Ainora Kornelija Macevičienė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Punys, Stasys Lemežis, Regina Pocienė, Laureta Ulbienė, Leonarda Gurevičienė, Vladislavas Lenčikas.

Pavyzdžiui,  apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis dievagojasi esąs visiškai Sovietų valdžios reabilituotas tremtinys ir neginčijamai absoliutus Lietuvos patriotas. Nieko nuostabaus. Visi Sovietų KGB darbuotojai ir informatoriai, kiek man žinoma, turėjo praeiti taip vadinamos reabilitacijos skaistyklą. Ui, kaip teisėjai vengia prisipažinti esantys žydai! Ui, kaip jiems nesinori kalbėti apie savo darbinę ar „visuomeninę“ veiklą represinėse struktūrose  Sovietų okupacijos metais!         

Dar vienas unikalus pretendentas į „objektyviuosius stebėtojus“ yra Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas teisėjas Rinaldas Adamonis (su potekste į poną V.Adamkovič). Nieko blogo negaliu pasakyti apie teisėją, mat, jis kartu su žmona Natalija priėmė sprendimą nutraukti nėštumą tam, kad įsiamžintų  teisme papiltų gyvsidabrio nuodų istorijoje. Nu, o ką? Tik vidutinybės neturi trūkumų ar sukrėtimų. Žinau tik tiek, kad Rinaldo Adamonio gimtinėje – prieškario Raseiniuose buvo sinagoga, vadinama „Chajei O Dom“. Sinagoga sugriuvo ištikta žydų pogromo.  „Chajei O Dom“ hebrajų kalba reiškia „kaip brolis ir sunki lemtis (nuosprendis)“ arba „kaip brolis ir ramybė po palme“. Jeigu „negojai“ globalinio atšilimo ir pasaulinio tvano scenarijų toliau rutulios tikslingai, jau greitai Raseinių rajone palmių plantacijas auginsime, palmių aliejų spausime ir į košę dėsime, juo turistų iš Izraelio kūnus paslaugiai tapšnosime.         

Jau dabar privalu žinoti, kaip naujalietuviškai skamba teisėjų dinastijos Rinaldo Adamonio ir Astos Adamonytės-Šipkauskienės pavardės – „ir sunki lemtis ta ramybė po palme“. Kas nelemta, tas ir nesiseka. O kol kas R.Adamonio kiekybiniai ir kokybiniai teisėjo profesinės veiklos vertinimo rodikliai blizga taip, kaip sidabrinės torpedos skriejančios taikinio link. Valstybinės reikšmės užsakymai vykdomi be priekaištų. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų atstatydintą Sigitą Jurgelevičienę teisėjas  baudžiamojoje byloje gina aršiau už advokatą Aivarą (Ch)Alimą iš Motiekos ir Audzevičiaus kontoros. Nors iš darbo prieš gerą pusmetį išskrido, bet antsvorio – priaugintų lašinių, buvusi valstybės atkatų sistemos primadona dar nesuvalgė, po teismus ir prokuratūras jos samdyti atstovai kaip ant šluotų laksto. Broliai po palme nuo poniutės  nuodėmingo kūno, aliejais ištrinto, aplipusias muses baido. Košernos Bonifacijaus atostogos, nu ar ne taip? Nu, o jeigu taip, tai tebūnie, kaip danguje taip ir ant žemės! Tik, vajezau, žmonės kalba, kad Ukmergės teismas nuo 2018-jųjų bus uždarytas! Sodoma ir Gomora! Adamsų Chajei O Dom sinagoga vėl užsidaro?!

Žinia, teismų reforma pasakė – „chana“ Ukmergės teismui. Bet, nieko baisaus, nes paskui tas teismas bus stebuklingai atverstas į Rūmus (Vilniaus regiono teismo rūmus). Karalius mirė, tegyvuoja didysis žmonių teisėjas – karalius Adamonis Raseiniškis! Tik išrinktasis teisėjas, kaip tikras Kaščėjus Nemirtingasis, turi teisę išaiškinti baudžiamuosius įstatymus ir precedentus ne kaip kitaip, bet pagal savo vidinį įsitikinimą, įstaymus tiksliai pritaikyti „nuskriaustojo“ užsakovo naudai ir poreikiams taip įžūliai, kaip tai daro adamsų, abramsų mishpocheh‘ai (giminės, – vert. iš jidiš k.) Bepigu jiems taip elgtis, kai turi (vis dar?) tokį veikiančios išvien apygardos ir apeliacinio teismų „chevros“ palaikymą. „TEISINGAS KAIP ŽYDO BEZMĖNAS“, – teisingumą vykdantį teismą, sakyčiau, gan tiksliai apibūdino bočiai lietuviai.

Ar bus kada nors žydų rojus Lietuvos žemelėje, dabar priklauso ir nuo pačios teismo pirmininkės teisėjos Loretos Braždienės. Tegyvuoja teisminės valdžios abortas ir apsivalymas nuo „teisinėje“ sistemoje nardančių išsigimėlių! Priešinkimės, per rinkimus balsuokime, kol nevėlu, už teisės viršenybę valstybėje ir pagarbą žmogaus teisėms. Gana murmėti pakampiuose ir kentėti nuo teisėsaugos represijų, bauginimų, grasinimų, terorizavimo, savavaldžiavimo, plėšikavimo, atviro turto prievartavimo, vaikų paėmimo, atplėšimo nuo šeimų, prisidengiant specialiai tam sukurtu „apsaugos“ nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu. Pasakykime vieningą „ne“ Lietuvos ir pasaulio lietuvių visuomenės dirbtiniam supriešinimui pasitelkiant taip vadinamo konstitucinio teismo naujai kurpiamas virškonstitucines doktrinas (dogmas) bei šarlatanišką mistiką – „konstitucijos dvasią.“

Aktyviai burkimės į išsivaduojamąjį judėjimą. Junkimės prie tautos teisuolio Aurimo Drižiaus pasipriešinimo iniciatyvos. Šaukiu aš tautą į lemiamą kovą prieš raudonųjų nacių priespaudą, į kovą už laisvę ir nepriklausomybę. Tai paskutinis šansas – dabar arba niekada. Raudonasis maras turi būti persekiojamas taip, kaip tai numato galiojantis baudžiamasis įstatymas. Visų šalių lietuviai – vienykimės!

Zigmantas Šegžda, žmogaus teisių aktyvistas iš Vilniaus

PASTABA: redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus