Mums rašo

Zigmantas Šėgžda. Ramūno Karbauskio ultimatumas mūsų valstybę užvaldžiusiai Cosa Nostrai

Written by Redakcija · 15 min read

 2018-06-04 d. Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadoje pripažinta, kad siekdami užvaldyti valstybę oligarchai pasitelkia politikus, valstybės tarnautojus ir pareigūnus. Pastarieji įtraukiami įvairiais neteisėtais būdais – renkant konfidencialią ar asmenis kompromituojančią medžiagą, siekiant papirkti, darant įtaką. Manipuliuojant informacija oligarchų valdomose visuomenės informavimo priemonėse, per kurias daroma įtaka ar siūlomos viešinimo, įskaitant ir politinę reklamą, paslaugos mainais į  Capo Crimini (šeimos bosui) reikalingų sprendimų priėmimą. Poveikio taikiniais pasirenkami asmenys, kurie gali padėti ar trukdyti realizuoti oligarchų verslo interesus, todėl jais dažniausiai tampa politinių partijų, valstybės institucijų, valstybės valdomų įmonių atstovai, teismų ir teisėsaugos institucijų atstovai.Tai reiškia, kad pati oligarchija ima valdžią. Mūsų valstybę užvaldžiusi mafija pavojingesnė už itališkąją. Tipiška siciliečių kriminalinė organizacija turi šeimos struktūrą. Griežta hierarchinė struktūra ir subordinacija yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl teisėsaugai labai sunku apkaltinti aukščiausiuosius šeimos asmenis. „Mūsiškės“ Cosa Nostra (liet. Mūsų Reikalas)  struktūra suformuota susivienijus Rusijos KGB kariškiams, agentams, komunistams ir vietiniams oligarchams. Pavojus tas, kad šis nusikalstamas susivienijimas ima valdžią itin profesionaliai taikydamas hibridinio karo taktikas. Dar pavojingiau tai, kad oligarchai į hibridinį karą gali mesti beveik neribotus piniginius išteklius.   

Pinigus Cosa Nostra  grobsto iš valstybės biudžeto per viešųjų pirkimų sandorius, o jų pristigus – nemokamai nubyra iš Skandinavijos bankuose plaunamų  nusikaltėlių ir šešėlinio verslo milijardų. Pinigai skiriami  politikų, valstybės tarnautojų, prokurorų, teisėjų, advokatų ir žiniasklaidos pirkimui. Jei pasirinktas taikinys bando pasipriešinti, apie jį renkama (fabrikuojama) ir viešinama kompromituojanti informacija, jam keliamos strateginės teisminės bylos, pasitelkiami korumpuoti prokurorai ir teisėjai. Žmogus sugniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga ir taip jam „perlaužiamas nugarkaulis“. Beje, teko girdėti, kad mafijozių vartojamą  frazę „perlaužti nugarkaulį“ mėgsta kartoti ir buvusi Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė (Sgarrista?).

Hibridinio karo veiksmai yra užmaskuoti, tad tūlas pilietis, kažin, ar plika akimi gali įžvelgti kokį nors jam tiesiogiai gresiantį  pavojų. Tačiau gerai surežisuotų ir viešumoje pasirodančių įvykių visuma yra nukreipta į valstybės žlugdymą. Agnės Širinskienės vadovaujamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siekia nustatyti, dėl kokių priežasčių prieš dešimt metų A.Kubiliaus vyriausybė itin brangiai skolinosi iš bankų. Aiškinamasi, kodėl D.Grybauskaitė (Consigliere?) nepasiūlė Vyriausybei pasinaudoti  Europos centrinio banko nemokama kredito linija, skirta finansuoti nuo finansinės krizės nukentėjusioms valstybėms. 

Taip pat kyla neaiškumų, kodėl prezidentės D.Grybauskaitės bendražygio Vito Vasiliausko (Contabile?)  valdomas Lietuvos bankas žiūrėjo pro pirštus, kai 2007-2008 metais skandinavų bankai iš valstybės išvežė milijardines sumas pinigų, taip dirbtinai sukurdami finansinę krizę. Dabar jau aišku, kokia nematoma ranka (arba Capo Crimini)  į LR Prezidento postą stumia švedų SEB banko liokajų Gitaną Nausėdą. Be kita ko, kita „stumiama“ pretendentė į Prezidento postą – Ingrida Šimonytė frazę „nematoma ranka“ ne per seniausiai  viešai pavartojo liudydama teisme „MG Baltic“ koncerno  politinės korupcijos byloje. 

Pernai žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda JAV interneto laikraštyje „Bičiulystė“ kritikavo  Lietuvos banką, keldamas klausimą, kodėl bankas, įdarbinęs daugiau kaip 600 valstybės tarnautojų, nerenka ir neskelbia  informacijos apie Lietuvoje veikiančių užsienio bankų pažeidimus. Atsakydamas į aktyvisto pareiškimą, 2018-03-30 d. rašte Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis nurodė, kad Lietuvos bankas nėra atsakingas už Lietuvos Respublikos teritorijoje įsteigtų užsienio bankų filialų riziką ribojančios priežiūros vykdymą.(!) 

Lietuvoje veikiančio banko „Swedbank“ dabartinis skandalas dėl pinigų plovimo pirmiausiai kilo dėl „Danske Bank“ Estijos padalinio, per kurį, kaip įtariama, per kelerius metus buvo pervesta apie 200 mlrd. eurų. Tačiau dar didesnį susirūpinimą kelia 2019-03-08 d. banko valdybos pirmininko V.Vasiliausko pareiškimas, jog Lietuvos bankas atskiro tyrimo dėl galimo pinigų plovimo per šalies bankus bent jau šiuo metu neplanuoja. Pasak V.Vasiliausko, „situacija yra netoleruotina (…) Be abejo, mes suprantame, kad patekus į Baltijos šalių bankinę sistemą didelėms pinigų sumoms (…), turint omenyje, kad visose trijose valstybėse veikia toks pačios bankinės grupės, tikėtis, kad pro sąskaitas (Lietuvoje – aut. pastaba) tranzitu nebus tie pinigai praėję, yra naivu.“ 

„Nesileisime spardomi,“ – sako Lietuvos valstiečių  ir žaliųjų sąjungos valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, reaguodamas į prezidentės Dalios Grybauskaitės 2019-03-05 d. pareikštą kritiką Vyriausybei. Pasak politiko, prezidentė, sukritikavusi valdančiuosius dėl administracinių gebėjimų stygiaus įgyvendinant valstybei svarbias reformas, elgiasi keistai ir neteisingai. „Prezidentei neįtiks jokia mūsų inicijuojama reforma tol, kol mes būsime valdžioje, – tai yra visiškai akivaizdu ir tai nebeslepiama. Apskritai tai yra pirmas kartas, kai prezidentas taip atvirai rodo savo politines nuostatas – valdžios ar kitų partijų atžvilgiu. Galbūt tai yra normalu, negaliu atsakyti, kaip tai kitiems atrodo, tačiau anksčiau to nebūdavo“, – sakė R. Karbauskis. 

2019-03-17 d. rinkimų dieną D.Grybauskaitė pareiškė, kad premjero Sauliaus Skvernelio pasiūlymas Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės yra antikonstitucinis, nes pagrindiniame šalies įstatyme svarbiausi užsienio politikos klausimai priskirti spręsti prezidentui. Tądien D.Grybauskaitė aštriai sukritikavo S.Skvernelį: „Paskutinį kartą sugebėta grįžti iš Izraelio su nota iš Palestinos.“  Priminta ir apie dar vieną premjero pareiškimą. Prieš keliolika  dienų S.Skvernelis pasisakė: „Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Kalbant apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų.“  „Sugebėta pasakyti kai ką apie artimiausius kaimynus. Reikia didelių gebėjimų daryti tokią tarptautinę gėdą iš premjero pusės“, – it kardu kirto D.Grybauskaitė. 

2019-03-19 d. Ramūnas Karbauskis teigė, kad kreipsis į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl išsakytų prezidentės žodžių.  „Tai akivaizdus rinkimų įstatymo ir agitacijos pažeidimas. Be abejonės“, – tvirtino R.Karbauskis. Jo teigimu, D. Grybauskaitės pasisakymo turinyje – kritika S.Skerneliui ne tik kaip Vyriausybės vadovui, bet ir kaip kandidatui į Prezidentus.

2019-02-20 dieną teisminei valdžiai suduotas skaudus smūgis. Ir padėtas riebus taškas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino (Consigliere?) karjerai. Po patirto nokauto teismų korupcijos byloje A.Valantinas negali atsigauti. Ir, kažin, ar atsigaus.

2019-03-08 dieną įvyko Teisėjų tarybos susitikimas su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vadovais. Logiška, kad nei A.Valantinas, nei buvęs Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus ant scenos nepasirodė. Susitikimo metu teismuose diegiamas priemones pristatė ne Teisėjų tarybos pirmininkas A.Valantinas, bet Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas. Tokiu būdu A.Valantinas nutarė išvengti atsakomybės, kadangi per susitikimą STT vadovas Žydrūnas Bartkus, būdamas aštresnio proto,  pagautų A.Valantiną pasisakymo metu duodant parodymus prieš save. Žinant, kad teismų korupcijos byloje generalinė prokuratūra  A.Valantiną  gali pripažinti specialiuoju liudytoju. Buvo priimtas saugus sprendimas per susitikimą su STT vadovu (nusi)šnekėti ne A.Valantinui ar R.Norkui, bet teisėjui R.Gadliauskui.

2019-03-08 dieną pranešėjas R.Gadliauskas savo pasisakyme gyrėsi, kad teismų antikorupcinė programa Teisėjų tarybos buvo patvirtinta dar 2012 metais; vadovaudamiesi šia programa, teismai kiekvienais metais atlieka korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą. Dabar jau aišku, kodėl šio pranešimo neskaitė A.Valantinas. Po vasario 20-osios sekusių įvykių  taip vadinama teismų „antikorupcinė“ programa ir „kasmetiniai vertinimai“ gali būti drąsiai išmesti į šiukšliadėžę, o ją sudariusiems, patvirtinusiems  ir vykdžiusiems  teisininkams prokuratūra turėtų pareikšti įtarimus dėl pareigų nevykdymo.

 „Iki teisėjų korupcijos skandalo teismų sistema nebuvo gavusi signalų dėl per mažo dėmesio kovai su korupcija,“ –  net nerausdamas toliau dėstė R. Gadliauskas. Teksto autorius norėtų paprieštarauti. Pone Gadliauskai, sutikite su tuo, kad į Teisėjų tarybą žmonės rašo skundus būtent dėl to, kad dėka korupcijos  teismai priima neteisingus sprendimus. Mano rankose – 2018-10-10 Teisėjų tarybos pirmininko Rimvydp Norkaus atsakymas į žmogaus teisių aktyvisto Zigmanto Šegždos  skundą. Iš atsakymo numerio matyti, kad 2018 metais tai buvo šimtas dvidešimt pirmas atsakymas. Šimtas dvidešimt vienas skundas per 2018-uosius. Ir Jūs drįstate sakyti, kad teismų sistema nebuvo gavusi signalų dėl korupcijos?!

2019-02-28 d. interviu žiniasklaidai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas pranešė, kad generalinis prokuroras Evaldas Pašilis vienasmeniškai nurodė prokuratūrai, kad negalima daryti kratų teisėjų kabinetuose : „Buvau susitikęs su generaliniu prokuroru, klausiau, kas vyksta. Netgi turiu nutartį, kur jis uždraudė daryti kratas. Jis vienas sugalvojo tokią praktiką, kad jokia teisėsaugos institucija negalėtų pas teisėją padaryti kratos. Kitaip tariant, sugalvojo, kad kiekvienu atveju reiktų eiti į Seimą. Tai neįmanoma. Ši sistema išsigimė, savireguliacijos procesai joje neveikia. Visa laimė, kad mūsų prokuratūra, pareigūnai, STT, policija sustiprėjo, nors sulaukė teisininkų elito pasmerkimo. Manau, vyksta tikra gynybinė kampanija, kad neva antrankiai uždėti ir pan. Tačiau mane stebina, kad joks profesorius neiškėlė klausimo, kiek nukentėjo žmonės, visuomenė? Nes galimai aukščiausiuose postuose sėdėjo korumpuoti teisėjai“.

 Praėjusių metų pabaigoje Teisėjų tarybos pirmininku išrinktas A.Valantinas matomai bijo aktyvisto Z.Šegždos skundų, skirtų Teisėjų tarybai. Nuo 2015-ųjų  aktyvistas yra padavęs daugiau kaip 20 skundų Teisėjų tarybai bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl įvairių teisėjų pažeidimų. Iš naujausių atsakymų matyti, kad Teisėjų tarybos pirmininkui Algimantui Valantinui ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkui Aurelijui Gutauskui teisės viršenybės klausimai, kažin, ar labai rūpi. Už A.Valantiną pasirašo jo pavaduotojas Ramūnas Gadliauskas (!), o už A.Gutauską – komisijos narė teisėja Sigita Jokimaitė. 

Aktyvistas teisminei valdžiai pateikė duomenis, kad A.Valantino ir A.Gutausko priežiūroje esantys asmenys (Picciotto?) – teisėja Rūta Kazlauskienė, Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkė Jolanta Bagdonienė,  teisėja Dalia Zeniauskaitė, Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Gerasičkinienė sudarė išskirtines sąlygas VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra prie Finansų ministerijos“ specialistei Sigitai Jurgelevičienei už iškeltą civilinę bylą teisme nemokėti žyminio mokesčio (3213 eurų) ir taip pažeisti Civilinio proceso kodeksą. A.Valantino ir A.Gutausko vadovaujamos institucijos atsakymuose Z.Šegždai nurodė neturinčios teisės (!) vertinti skunduose minėtų teisėjų  veiksmų. 

Konstitucija nustato, kad  teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo, tačiau mPasirinkite iš dažniausiai naudojamų žymųinėtu atveju teisėjai klauso ne įstatymo, bet įtakingų asmenų nurodymų. Čia matyti, kad A.Valantinas ir A.Gutauskas kapituliavo prieš Capo Crimini. Jie atsisako atlikti įstatymą pažeidusių teisėjų veiklos vertinimą bei nieko nedaro dėl skunduose nurodytų teisėjų etikos pažeidimų. Turiu pagrindą vertinti, kad teisėjų kontrolės mechanizmo neveikimas arba tyčinis jo blokavimas sudaro sąlygas teismuose klestėti korupciniams sandėriams. Visai į temą „nugarkaulių laužymo“ mėgėjos S.Jurgelevičienės advokato Aivaro Alimo (Caporegime?) pasiūlymas. 2019-03-19 d. advokatas pareikalavo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis (Picciotto?) skirtų aktyvistui Z.Šegždai bausmę – nuosprendžiu įpareigotų visas valstybės įstaigas siųsti Vilniaus apygardos probacijos tarnybai aktyvisto skundų kopijas. Pasak advokato A.Alimo, probacijos tarnyba būtų įpareigota vertinti visus aktyvisto skundus, kritiką  ir publikacijas kaip nusikalstamą veiką.(!) 

Klasikinis hibridinio karo veiksmų prieš mūsų valstybę pavyzdys yra Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko A.Valantino pasiuntinio – teisėjo R.Adamonio antikonstitucinė veikla. Pasak žiniasklaidos, pastarajam patikėta nuožmiausiu būdu atkeršyti aktyvistui Z.Šegždai už jo paviešintus Cosa Nostra nusikaltimus  teismuose ir valstybės viešuosiuose pirkimuose. 

Protingo pašalinio stebėtojo požiūriu, teisėjo R.Adamonio elgesys su byla susijusių aplinkybių kontekste daugeliu atvejų leidžia pagrįstai manyti, kad teisėjas neišmano visuomenėje nustatytų elgesio normų. Teisėją išauklėjo tėvas – priešiškos Lietuvai valstybės-agresorės lietuvių tautos genocidą vykdžiusios KGB struktūros karininkas Ignas Adamonis. R.Adamonio elgesys  kelia rimtų abejonių dėl jo teisinės sąmonės būklės. Kyla klausimai, ar teisėjas identifikuoja  save kaip Lietuvos Respublikos pilietį ir civilizuotos vakarietiškos visuomenės narį, ar teisėjas turi tinkamą pasaulėžiūrą, tinkamus socialinius įgūdžius ir gali sąmoningai suprasti tokias visuomenės etikos normas ir vertybes kaip: padorumas, teisingumas,  pavyzdingas elgesys, teisės viršenybė, sąžiningumas, nesavanaudiškumas, pareigingumas, nešališkumas, pagarba ir lojalumas valstybei, pagarba žmogui. 

Teisingumą vykdantis teisėjas, turintis itin žemo lygio teisinę sąmonę, svetimą totalitarinės santvarkos pasaulėžiūrą,  neadekvačią  savivoką ir savivertę, neturintis tinkamų socialinių vertybių ir įgūdžių, gali kelti realų  pavojų kitiems demokratinės visuomenės nariams. Štai kodėl nuo pat vaikystės teisėjui indokrinuotos žmogiškoms vertybėms priešingos elgesio normos negali būti suderinamos su einamomis teisėjo pareigomis. Iš R.Adamonio perdėto jautrumo dėl „rusiškai-žydiško akcento“ ir „Facebook“ socialiniame tinkle patalpintos informacijos apie jo šeimą matyti, kad šeimoje bendraujama rusiškai ir mėgaujamasi išimtinai SSSR arba Rusijos Federacijoje pagamintais filmais bei propagandinėmis Rusijos  TV programomis. 

R.Adamonio pasaulėžiūrą, savivoką ir savivertę atsiskleidžia toliau pateikti įvykiai. Nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr.1-7-517/2018  Vilniaus regiono apylinkės teisme 2018-10-03 apklausos teisme metu prokurorė Vida Bracevičienė (Picciotto?) išsakė  frazę, reiškiančią nepagarbą teisėjui R,Adamoniui dėl jo veiklos. Teismo posėdžio garso įraše užfiksuotas V.Bracevičienės pasisakymas: „Tai esant tokiom aplinkybėm, aš tiesiog rašydama suklydau ir parašiau „kaltę pripažįstu“, o turėjo būt „ne prisipažįstu“, nes Šegžda aiškiai garso įraše pasako kaltu neprisi… aš sakau: ..kaltu neprisipažįsti?  Žinoma, kaltu neprisipažįstu. Taip yra garso įraše, kurį Jūs patys patingėjote perklausyti .

Teisėjas R.Adamonis dėl prokurorės užgaulaus įžeidimo reagavo neadekvačiai: „Ne, tai, prokurore, teismas netingėjo perklausyti, mes tą padarysime teismo posėdžio metu, bet kadangi procesas numato tam tikrom aplinkybėm pasiaiškinti, gali būti, kad tokį veiksmą atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tai vat, todėl aš jus betarpiškai iškviečiau, kad paaiškintumėt šitas aplinkybes. Mes perklausysim ir peržiūrėsim šitą įrašą.“ Minėta  užgauli frazė užfiksuota internete paskelbtoje Prokurorų etikos komisijos 2019 m. sausio 18 d. Nr. 1.6-3 išvadoje „Dėl prokurorės V.Bracevičienės veiksmų.“ 

2018-ųjų gruodžio 11 d. Ukmergėje teismo posėdžio salėje aktyvistas Z.Šegžda teisėjo R.Adamonio paklausė, ar vis dar vyksta posėdžio pertrauka.  Teisėjas atsakė teigiamai. Tuomet  Z.Šegžda priėjęs prie pakabinto valstybės herbo pasakė: „Aš tai manyčiau, kad ant sienos turėtų būti pakabintas ne herbas, bet žąsinas. Ir apačioje būtų užrašyta „Gagonas“. Čia – Ukmergės simbolis kabo (ranka rodo į herbą). Toks ilgas riestas kaklas. Pššš… Šnypščiantis žąsinas. Visiem būtų linksmiau. Susirinkom, gi, linksmintis. Ko, gi, mes čia susirinkom? Į pramogą! Va, Jurgelevičienė susimokėjo už pramogą ir dabar mes linksminamės. Pateikė sąskaitas. Viskas oficialiai. Banko pervedimu. Litai keičiami į eurus ir pervedami. Cha-cha-cha! Sėdi persiutus, iškreiptu veidu! Ištįsęs veidas!“  

Iš po to sekusių teisėjo R.Adamonio veiksmų (neveikimo) buvo matyti, kad teisėjas dėl valstybės herbo nė kiek neprieštaravo, matėsi, kad jam pasiūlymas patiko. Išryškėjo  teisėjo iškreiptas „vidinis įsitikinimas“. Teisėjo neveikimas atskleidė, kad jis, matyt, negeba teisingai suvokti tikrovės. Neišlaikytas pilietiškumo, lojalumo ir pagarbos valstybei testas. 

Žiniasklaida rašo, kad nusikalstamam susivienijimui  „MG Baltic“ paklūsta visas „teisės“ elitas, įskaitant ir patį teisėją R.Adamonį. Teisėjas nesipiktina ir mano, jog yra visiškai normalu, kad savaitraščio „Laisvo laikraščio“ publikacijoje (tiražas 12,4 tūkst. egz.) „Vaiko atėmimas – kita teroro akcija prieš Zigmantą Šegždą, prabilusį apie stambaus masto korupciją valstybės viešuosiuose pirkimuose.“ neatsitiktinai buvo sukritikuotas ir pasmerktas jo žmonos Natalijos Adamonienės elgesys.

Publikacijoje daroma išvada, kad „Facebook“ paskyroje Natalijos Adamonienės nuotraukos įrėminimas užrašu „Stop vaikų atiminėjimui“ yra dar vienas  ciniškas „teisinės sistemos“ agresijos aktas, nukreiptas prieš mūsų demokratinę visuomenę, paskelbusią karą vaikų atiminėtojams. Žinant, kokią baudžiamąją  veiklą prieš aktyvisto Z.Šegždos šeimą vykdo N.Adamonienės vyras R.Adamonis – Sovietų Sąjungos KGB kadrinio karininko Igno Adamonio sūnus, bei žinant, kad tūkstančiai Lietuvos vaikų žuvo, buvo kankinami arba žiauriai nukentėjo nuo vykdomo KGB teroro ir genocido, tokio formato N.Adamonienės žinutės patalpinimas socialiniame tinkle yra jei ne šventvagiškas, tai mažų mažiausia veidmainiškas, ciniškas ir įžeidžiantis mūsų visuomenę

Apie  R.Adamonio „teisėjo vidinį įsitikinimą“ – melavimą, klastojimą daromą neteisėtą poveikį skelbiama 2019-02-02 savaitraščio „Laisvo laikraščio“ publikacijoje „Zigmantas Šėgžda. Teisėjas R.Adamonis melavo, suklastojo dokumentą, darė žmogui spaudimą, atėmė jam teisę gintis, vertė advokatą pažeisti etiką.“ Publikacijoje rašoma apie R.Adamonio veiklą:

„Žiniasklaida prognozuoja Teisėjų tarybos pirmininko A.Valantino netikėtą karjeros galą. Internetiniuose portaluose A.Valantino pasiuntinys teisėjas R.Adamonis nuožmiai kritikuojamas už viešai demonstruojamą agresyvaus žąsino ir aistringo svingerio reputaciją.  Įspūdis toks, kad teisėjas tarnauja  Kremliaus interesams. O tai jau gali būti vertinama kaip užmaskuota agresija prieš mūsų valstybės konstitucinę santvarką. Dabar KGB mafiją purto agonija dėl Youtube TV paskelbto skandalingo reportažo „Kas per velniava su tais teismais, Algimantai Valantinai, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininke?!“ Reporterio kritikos smaigalyje – teisėjas R.Adamonis ir jo patronai, tiesiogiai suinteresuoti aktyvisto Z.Šegždos egzekucija jam iškeltoje politiškai motyvuotoje baudžiamojoje byloje. Tai – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas A.Valantinas bei Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkė Jolanta Bagdonienė.“ 

2019-03-09 d. savaitraščio „Laisvo laikraštis“ publikacijoje „Uždarame Teisės komiteto posėdyje nutarta „išvalyti“ visą teismų sistemą“ generalinei prokuratūrai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikiamas įtariamų pažeidžiamų „teisės tarnų“ sąrašas:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas teisėjas Aurelijus Gutauskas (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas); Aukščiausiojo Teismo teisėjai: Janina Januškienė, Birutė Janavičiūtė ir Andžej Maciejevski; Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Teisėjų tarybos pirmininkas  Algimantas Valantinas, šio teismo teisėjai: Egidija Tamošiūnienė (civilinių bylų skyriaus pirmininkė), Aloyzas Kruopys; Regina Pocienė; Vilniaus apygardos teismo teisėjai: Neringa Švedienė (Teisėjų tarybos narė), Aiva Survilienė, Daiva Kazlauskienė, Ainora Kornelija Macevičienė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Punys, Stasys Lemežis, Laureta Ulbienė, Leonarda Gurevičienė, Vladislavas Lenčikas, Arūnas Kisielius, Alvydas Barkauskas, Rūta Petkuvienė, Rūta Burdulienė, Virginijus Kairevičius, Jūra Marija Strumskienė, Andrutė Kalinauskienė, Vytautas Zelianka, Vilija Mikuckienė, Vaclovas Paulikas, Laima Ribokaitė, Tomas Venckus, Henrichas Jaglinskis, Laima Gerasičkinienė, Jelena Šiškina, Ona Gasiulytė, Danutė Kutrienė ir Tatjana Žukauskienė; Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai: Edvardas Juozėnas, Rolandas Bužinskas, Renata Beinoravičienė, Giedrė Čėsnienė; Vilniaus regiono  apylinkės teismo teisėjai: Jolanta Bagdonienė (teismo pirmininkė), Rinaldas Adamonis,  Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė, Saulius Jakaitis, Vaida Sinkevičienė, Rūta Kazlauskienė, Alfredas Juknevičius, Vaclavas Karšulis, Tadeušas Volkovskis,  Vilmantas Ambrulevičius, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Ramunė Valiulytė, Rūta Kazlauskienė,  Ričardas Prašmuntas; Klaipėdos apygardos teismo teisėjai Kristina Domarkienė, Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas; Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė;  Lietuvos teismo ekspertizės centro vadovai Giedrius Mozūraitis, Vidmantas Vaitekūnas, teismo ekspertai: Pavel Krasovski, Jelena Devenson, Renata Konarskienė; teismo ekspertas Saulius  Raslanas; teismo psichiatrė Zita Kazėnienė, teismo psichologė Vilma Joneliūkštienė; Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viršininkas Erik Jalovik; prokurorai: Jolita Kančauskienė (generalinė prokuratūra), Vaida Matuzonienė,  Ieva Danylienė, Vida Bracevičienė, Ričardas Kubilius, Liudas Žuklys, Julius Gelumbauskas, Stanislav Barsul, Neringa Pačėsaite, Vilius Paulauskas, Advokatų tarybos nariai Valdemaras Bužinskas ir Ingrida Krolienė, advokatai Aivaras Alimas, Vaida Genaitytė, Viktorija Čivilytė.

Portalas „Laisvas laikraštis“ straipsnyje „Kada apeliacinio teismo vedlys Algimantas Valantinas prisiims atsakomybę už Kremliui naudingą „mūsiškių“ teisėjų agresiją?“ rašo:

 „Teisėjas R.Adamonis sužinojęs, kad žiniasklaida pateikė įrodymus apie tai, kad jis konkliudentiniais  veiksmais rodo nepagarbą ir nelojalumą valstybei, nevengia buvusios Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės direktorės S.Jurgelevičienės daromos  įtakos, turėtų jautriai, adekvačiai reaguoti, kad savo elgesiu nežemintų teisėjo vardo ir saugotų nepriekaištingą reputaciją. Deja, teisėjas elgiasi atvirkščiai, kadangi, matyt, turi tikslą pasinaudodamas žiniasklaida diskredituoti mūsų valstybę ir jos institucijas. Na, o jeigu teisėjas R.Adamonis turi įrodymų, kad žiniasklaida neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymą, kyla protingas ir logiškas  klausimas, kodėl nuo 2016 metų jis nesiėmė jokių priemonių tokiai veiklai nutraukti.“ Publikacijoje teigiama, kad visuomenės pagrįstą pasipiktinimą kelia tai, jog teisėjas R.Adamonis žiniasklaidoje formuoja apie save nuomonę, kad visuomenės požiūriu jo elgesys galėtų būti vertinamas kaip neadekvatus. 

Kitoje portalo „Laisvas laikraštis“ publikacijoje  „Vilniaus apygardos teismo šefė Loreta Braždienė minų lauke: „Siūlau atsakingai vertinti veiksmus, keliančius grėsmę valstybės saugumui.“ rašoma:

„Teisėjas R.Adamonis lyg nuo grandinės nutrūkęs svingeris toliau nevaržomai pramogauja Vilniaus regiono apylinkės teisme.  Pasirodo, kad nerti į pramogų pasaulį apsimoka (…) Dabartinės pramogos esmė ta, kad KGB papulkininkio palikuonis linksminasi – rafinuotais tėvuko metodais bando negyvai užterorizuoti tikra rakštimi „teisinės sistemos“ sėdmenyse tapusį žmogaus teisių aktyvistą (…) Tačiau visi suprantame, kad žmonių negali teisti su morale ir sąžine nelabai bendraujantis teisėjas, deja, savo asmens pavyzdžiu viešai pozicionuojantis agresyvaus žąsino įvaizdį. Dabar jau visuomenei tampa svarbu, kad pačiam R.Adamoniui toks jo įvaizdis nesvarbus.“ 

Dar vienoje portalo „Laisvas laikraštis“ publikacijoje „Zigmantas Šegžda. Ar teismų sistemos atamanui atrodo natūralu, kad teisėjas Rinaldas Adamonis galėjo priimti tokį milžinišką kyšį?“ skelbiama:

„2019-ųjų sausio 2 d. žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda padavė Teisėjų tarybai skundą, jį pavadinęs  „Dėl teisėjo R.Adamonio keliamų grėsmių valstybės nacionaliniam saugumui“. Žmogus, atlikdamas konstitucinę pareigą,  teisminei valdžiai pranešė, kad protingo stebėtojo požiūriu Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjas R.Adamonis sąmoningai to siekdamas pelnė užkietėjusio kvailio vardą, sumušė visus kvailumo rekordus.(…) Kontrastas tarp A.Valantino patikinimo – „teismuose dirba teisingi teisėjai“ ir jo toleravimo, kad propaguojantis žąsino įvaizdį užkietėjęs kvailys, vargu bau, ar turi gebėjimą būti teisingas.“ 

Taipogi straipsnyje teigiama: „2019-01-02 teismo posėdžio metu (civilinę bylą nagrinėja korupcija įtariama teisėja Rūta Kazlauskienė, – autoriaus pastaba)  ieškovas Zigmantas Šegžda pareiškė: „Jau yra užsakymas mane nuteisti. Aš manau, kad teisėjas Rinaldas Adamonis yra korumpuotas! (…) Aš manau, kad jisai yra korumpuotas! (…) KGB sūnus, jisai dirba prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką! (…) Aš manau, kad jis yra korumpuotas! Aš žinau, kad būsiu nuteistas.“ Po valandos teismo posėdžio metu ieškovas pateikė dar vieną vertinimą: „Mano nuomone, korumpuotas teisėjas Rinaldas Adamonis (…) Mano giliu įsitikinimu, jisai priėmęs tokį milžinišką kyšį, kad jisai nenumušamas – trys metai mane terorizuoja! (…) Mano nuomone, teisėjas Rinaldas Adamonis mane terorizuoja! (…) Mano nuomone, jis yra korumpuotas! (…) Jisai yra priėmęs kyšį!“ 

Sąžiningas teisėjas užsigautų dėl šių kaltinimų ir imtųsi priemonių juos nutraukti. Labai gaila, bet to neįvyko. Teisėjas R.Adamonis kaip normalus žmogus ir teisingumą vykdantis valstybės tarnautojas dėl jam pareikštų viešų ir realių kaltinimų šioje byloje logiškai ir emociškai negali būti objektyvus ar nešališkas, tad yra automatiškai užprogramuotas bet kokia kaina (nepriklausomumo įvaizdžio visuomenėje kaina) iš neapykantos atkeršyti Z.Šegždai už viešą kritiką. Išankstinis priešiškumas nėra suderinamas su teismo nešališkumu.

Protingo pašalinio stebėtojo požiūriu, teisėjas, siekdamas saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, siekdamas savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo,  turi  pareigą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir tuo paneigti, nutraukti jam pareikštus kaltinimus. Nenusišalindamas teisėjas R.Adamonis pripažino „priėmęs tokį milžinišką kyšį“ ir sąmoningai pasirinko už tai atidirbti bylos baigtimi suinteresuotų asmenų naudai – nepagrįstai nuteisti aktyvistą. Manau, kad priimtas reikšmingo dydžio kyšis ir iš čia kildinamas įsipareigojimas kyšio davėjams užkerta kelią R.Adamoniui laisvai pasitraukti iš proceso. Esant nurodytam, teisėjo R.Adamonio ir jį remiančių kriminalinių elementų vykdomų represijų mastą reikia vertinti ir suprasti kaip tęstinę nusikalstamą veiką, kaip Cosa Nostra palaikomą ardomąją veiklą prieš valstybės konstitucinę santvarką ir teritorinį vientisumą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos dėka teismų korupcijos byloje jau turime sulaikytus aštuonis teisėjus ir šešis advokatus. Gera pradžia – pusė darbo?