Zigmantas Šėgžda. Teisminė valdžia tarp šiapus ir anapus: nelabasis, žąsinas Gagonas ir mafija

Panašu, kad po Nepriklausomybės paskelbimo mūsų valstybę užvaldė ir baigia suniokoti slaptas organizuotas nusikalstamas susivienijimas. Sovietų kariuomenė jau seniai išsirioglino iš mūsų teritorijos, bet velnio sėkla sudygo. Buvę KGB  kariškiai, agentai, raudonieji naciai (komunistai) ir jų palikuonys mūsuose legalizavosi, transformavosi ir suvešėjo taip, kad dabar klesti, de facto valdo svarbiausias valstybės įstaigas ir taip kelią pavojų Lietuvos valstybės saugumui. Dar 2015 metais šiuos faktus įvardijau kaip žaliųjų žmogeliukų invaziją į valstybės teritoriją. Nusikaltėlių valdomoms interesų grupėms itin nepatinka vieša kritika. Todėl, kaip taisyklė, apie korupciją prabilusiems pilietiškai nusiteikusiems žmonėms keliamos strateginės baudžiamosios bylos. Piktoji jėga arba, jei norite, mafijinė „teisinė sistema“,  įsimetė ir į mano šeimos gyvenimą.

Kadangi nuo 2014-ųjų kritikuoju korumpuotą valstybės viešųjų pirkimų sistemą, nešančią  viršpelnius įvairioms interesų grupėms, buvau apkaltintas nebūtais dalykais. Man iškėlė daugiau kaip dvidešimt baudžiamųjų bylų. Paskelbiau karą valstybės institucijas užvaldžiusiems KGB mafijozams. Suvokiu, kad vykdau valstybei naudingą veiklą. Nustačiau ir viešojoje erdvėje paskelbiau pavardes įtariamų  asmenų, atvirai arba užmaskuotai veikiančių prieš valstybės konstitucinę santvarką. Dabar jie siekia „teisinėmis priemonėmis“ atimti iš manęs tai, kas brangiausia – uždrausti bendrauti su mažamete dukra bei užgrobti gyvenamąjį namą prie ežero Vilniaus rajone. Visas represijų detales paskelbiau viešojoje erdvėje. Dabar pateiksiu naujienas iš vykstančio nematomo karo fronto. 

Pas mus apsilankęs Popiežius Pranciškus kvietė žmones semtis stiprybės iš praeities, iš naujo atrasti tas šaknis ir atgaivinti tai, kuo lietuviai yra išskirtiniai bei saviti. Popiežiaus kvietimas paskatino mane iš naujo įvertinti vykstantį nematomą karą. Šį kartą pasitelkiau lietuvių tautosaką, mitologiją, semiotiką, senovės lietuvių supratimą apie pasaulio tvarkos konstravimą. 

Orientavimasis erdvėje nuo seniausių laikų priklauso prie esminių žmonių potyrių. Bet kokia žmogaus veikla susijusi su erdvės modeliais, jos skaidymu į „savą“ ir „svetimą“,  gyvųjų ir mirusiųjų erdvę (šiapus ir anapus), sakralią ir profaniškąją, saugią ir pavojingą, kiekvienai erdvei priskiriant atitinkamus gyventojus – dievus, žmones, piktąsias jėgas ir t.t. Terminai „šiapus“ ir „anapus“ žymi ne tik gyvųjų ir mirusiųjų pasaulį, bet vartojami savai ir svetimai erdvei apibūdinti. 

Nuo to, kaip individas orientuojasi erdvėje, priklauso, ar jis vertina save ir elgiasi adekvačiai esamai situacijai bei kokį užkoduotą signalą (simbolį, įvaizdį) apie save jis transliuoja supančiai aplinkai. Kaip „šiapus“ veikiantis žmogus, pagal esamą situaciją esu žmogaus teisių gynimo aktyvistas ir visuomenei nešu žinią apie iškilusią grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui. Manau, kad man ir šeimai didžiausią pavojų kelia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas,  konkliudentiniais veiksmais  transliuodamas žinią, kad jis asmeniškai suinteresuotas man iškeltos politinės baudžiamosios bylos baigtimi.  Pagrindinis  mano egzekutorius –  šią  bylą nuo 2016-ųjų nagrinėjantis Vilniaus regiono apylinkės teismo (pirmininkė Jolanta Bagdonienė) teisėjas Rinaldas Adamonis. 

„Šiapus“ veikianti nesisteminė  žiniasklaida nuo 2016 metų itin aštriai kritikuoja teisėjo R.Adamonio veiklą rezonansinėje byloje Nr. 1-7-517/2018 ir išsako nuomonę, kad nusikalstamam susivienijimui paklūsta visas „teisės“ elitas, įskaitant ir patį teisėją R.Adamonį. Viešojoje erdvėje pateikti faktai ir teisinė argumentacija apie tai, kad teisėjas R.Adamonis dėl rezonansinėje byloje padarytų pažeidimų pakirto pasitikėjimą teismais, reiškiama nuomonė, kad teisėjui R.Adamoniui talkina nusikaltėlių „elitas“. 

Tačiau veikėjai iš „anapus“, kažin, ar teisingai orientuojasi erdvėje. Štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus (jis ir Teisėjų tarybos pirmininkas) ignoruoja žiniasklaidos kritikos ugnį, nukreiptą į jo priežiūroje esantį teisėją R.Adamonį. 2018-11-20 rašte Nr. 368-139-(7.1.9) R.Norkus pareiškė nuomonę dėl teisėjo R.Adamonio šališkumo man iškeltoje politinėje baudžiamojoje byloje. LAT  pirmininkas teigia, kad „tik pats teisėjas R.Adamonis kiekvienu atveju pats sprendžia, ar yra aplinkybės, kurios gali kelti abejonių jo, kaip bylą nagrinėjančio teisėjo, nešališkumu“. R.Norkus galvoja, kad „galimybė nagrinėti bylą (tęsti mano šeimos terorizavimą, siekiant įvykdyti susidorojimą,  – autoriaus pastaba)  priklauso nuo teisėjo R.Adamonio vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą.“ LAT  pirmininkas dar prideda, kad „teisėjas R.Adamonis turi pats spręsti, ar jis atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.“ 

Pirmininke R.Norkau, noriu Jums užduoti keletą retorinių klausimų. O kur Jūs esate pats – šiapus ir anapus? Ar Jūs manote, kad nagrinėjant mano bylą teisės viršenybės, teisingumo ir pagarbos žmogui principai negalioja?  Ar man reikia suprasti, jog 2018-11-20 rašte Teisėjų tarybos pirmininkas R.Norkus  tokiu būdu užmaskuota forma gina šioje politinėje byloje skandalingai sudalyvavusį savo kolegą teisėją Algimantą Valantiną, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką?! 

O štai „protingas pašalinis stebėtojas“ iš šiapusinio pasaulio  – mano advokatas Mindaugas Paukštė jau padarė vienareikšmišką išvadą: „Teisėjo R.Adamonio šališkumas, išankstinis nusistatymas iš keršto paskatų priimti  apkaltinamąjį nuosprendį, teisėjo sistemingi teisės normų pažeidimai suvaržė Zigmanto Šegždos procesines teises ir šie pažeidimai kliudo teismui nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.“ 

Iki šiol puikiai prisimenu S.Nėries „Senelės pasaką“, eilutes apie žąsiną Moliūgą. Vaikas būdamas, nesupratau, kodėl tas žąsinas moliūgas, ir kas tas moliūgas, ir kodėl moliūgas – žąsinas. Antanas Vaičiulaitis parašė itin šmaikščią pasaką apie žąsiną Gagoną. Senovės lietuvių mitologija aiškina, kad žąsiną matyti per tvorą reiškia „būti netoli mirties“. Pasak  mitologijos,  piktoji jėga – velnias buvo kalakutu, žąsinu, rupūže, gyvate, negyvu daiktu. Taigi „žąsino“ sąvoka  turi savyje užkoduotą ypatingą simbolinę prasmę. 

Erdvės skaidymas būdingas ir lietuvių pasaulėvaizdžiui. Religijų tyrinėtojai pastebėjo, kad lietuvių mitologijoje dirbama žemė – tvarkos ir dieviškų galių reiškimosi vieta, bet ji ribojasi su nedirbama žeme, giriomis, brūzgynais, pelkėmis ir t.t., o tai jau chaoso, ne mūsų pasaulio prieangis; tas pasaulis dar nesutvarkytas, nesukurtas, ir iš jo gali pasirodyti netikėčiausi pavidalai. 

Įdomią mintį yra pasakęs mokslininkas Norbertas Vėlius: lietuvių liaudies pasakose vieta, kur pasirodo velnias, paprastai nelaikoma nuolatine. Velnias pas žmones iš kažkur ateina, „įsimeta“, o po kurio laiko vėl išeina arba yra išvaromas. Mokslininkų teigimu, dievai yra kitokybiški ir jų kitokybė neleidžia jiems bendrauti su žmonėmis tiesiogiai, t.y. „akis į akį“. Stebuklinėse pasakose velnias dažniau gyvena kitoje karalystėje, kitame pasaulyje, kurį nuo žmonių pasaulio skiria sunkiai peržengiama riba: miškas, kalnai ir ypač vanduo. Tas velnio priklausymas kitokiai erdvei yra ir jo specifinio nenuovokumo žmonių pasaulyje priežastis: pasakose apie kvailą velnią velnias nesusigaudo žmonių aplinkoje, nesuvokia elementariausių dalykų, nes yra kito – mitinio pasaulio būtybė, pasaulio, kuris sutvarkytas pagal kitus dėsnius negu žemiškasis. 

Suprantu, kad teisėjas R.Adamonis, kaip gyvenantis „kitoje karalystėje“, save pristato kaip kitokybišką ir jo kitokybė neleidžia jam bendrauti su žmonėmis tiesiogiai. Nors žiniasklaida „ėmusi rykštę, čaižė per basą ir varė oželį į mišką“,  KGB kadrinio karininko Igno Adamonio sūnus R.Adamonis laikosi kieto vyruko pozicijos: „Apie bylą tiek težinau, kiek žąsinas apie varles. Tegul spauda mane tąso kaip perkūnas žąsiuką, bet mane barti – kaip su žąsinu arti. Ar ilgai ant žąsino vanduo stovi? Teisybę žąsinas nugnybė!“ 

Teisėjas, gi, daro klaidą,  naiviai manydamas esąs visiškai nebaudžiamas. Jis galvoja, jog  žino ir turi „teisėtą“ lūkestį – kad ir ką jis bepadarytų: pažeistų baudžiamojo proceso įstatymą, įžūliai meluotų, grasintų, žmones terorizuotų, jį nuo įstatymo apsaugos, motiniškai užstos ir per petį draugiškai patapšnos jo patronai teismų pirmininkai  Jolanta Bagdonienė ir Algimantas Valantinas. Be to R.Adamonis gali tikėtis, kad nuo drausmės bylos iškėlimo jį apsaugos aukščiausiojo teismo teisėjas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas Aurelijus Gutauskas arba įtakos teismuose nepraradęs buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros šefas Ramutis Jancevičius.  Nors, ką gali žinoti, kada kurį iš jų gali ištikti Konstitucinio teismo teisėjo Vytauto Greičiaus skandalas. 

Teisėjas R.Adamonis demonstruoja priklausymą kitokiai erdvei, tačiau vargu bau ar suvokia, kad tai yra jo nenuovokumo realiame pasaulyje priežastis. Kodėl reikia elgtis taip, lyg būtum iškritęs iš medžio? Čia galima prisiminti pasakas apie kvailą velnią, kuris susidūręs su žmonėmis atrodo kvailas tik todėl, kad neišmano šiapusiniame pasaulyje veikiančių dėsnių. Gal iškristi iš medžio reiškia iškristi iš kitokio pasaulio, kuriame veikia kriminaliniai elementai?  

Kasacinio teismo nustatyti teisingumo kriterijai nustato šiapusiniame, realiame žmonių pasaulyje veikiančius dėsnius ir galiojančių teisės normų aiškinimą.  Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo nešališkumo principas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, kad vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas; nagrinėjantis bylą teismas privalo vengti situacijų, keliančių proceso dalyviams pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo. 

Realiame žmonių pasaulyje taip pat  veikiantis Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2000-10-10 sprendime byloje D. prieš Lietuvą teigia: „Teismas primena, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t.y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t.y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias BET KOKIĄ su tuo susijusią ABEJONĘ. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims”. 

Gi, prisistatydamas visuomenei anapusinio pasaulio veikėju teisėjas R.Adamonis  2018-11-14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartyje dėsto savo „kitokybišką“ supratimą (priešingą EŽTT ir kasacinio teismo praktikai)  apie tai, ką reiškia nešališkas teismas. Mane pribloškė LAT pirmininko R.Norkaus pasisakymas, kad pats teisėjas R.Adamonis(!) 2018-11-14 d. teismo nutartyje išsprendė klausimą dėl teisėjo R.Adamonio(!) šališkumo baudžiamojoje byloje Nr.1-7-517/2018 – teisėjas nuo bylos nenusišalino. Žinant visas rezonansinės bylos aplinkybes belieka tik stebėtis, kodėl  LAT pirmininkas perleido teisę KGB kadrinio karininko indoktrinuotam teisėjui pačiam save įvardyti kaip nešališką ir objektyvų. 

LAT pirmininko R.Norkaus 2018-11-20 pastabą, kad R.Adamonis 2018-11-14 teismo nutartyje motyvuotai pasisakė dėl visų argumentų, susijusių su teisėjo šališkumu, vertinu kaip daromą spaudimą teisingumą vykdančiam teismui,  ir pataikavimą Sigitos Jurgelevičienės (Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės direktorės), teisėjų Algimanto Valantino ir Rinaldo Adamonio turtiniams ir kitiems interesams. 

Labai tikėtina versija, kad LAT pirmininko R.Norkaus 2018-11-20 d. rašto teksto autorius gali būti  apeliacinio teismo pirmininkas  Algimantas Valantinas. Pastarasis į tekstą galėjo įdėti tai, kas jam pačiam aktualiausia, o būtent –  neva nėra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo R.Adamonio nešališkumo, o tai reiškia, kad nekliudomai įvykdęs Z.Šegždos egzekuciją R.Adamonis išskalbtų suteptą A.Valantino mundurą. 

Kaip ir pridera atstovui iš „anapus“, 2018-11-14 d. teismo nutartyje teisėjas R.Adamonis teigia nepažeidęs Teisėjų etikos kodekse nustatyto nešališkumo principo, kadangi  teisminė valdžia nesustabdė jo įgaliojimų dirbti teisėjo darbą(!). Tačiau tolesni teisėjo metami man kaltinimai tik įrodo, kad teisėjas nėra nešališkas. Suprantu, kad 2018-11-14 teismo nutartis alsuote alsuoja įniršiu ir pagieža.  Teisėjas teigia nemanąs, kad teismo posėdžio metu jis leido prokurorei Vidai Bracevičienei mane įžeidinėti,  žeminti,  šmeižti ir  pataikavo suinteresuoto asmens – Sigitos Jurgelevičienės turtiniams interesams. Beje, pastaroji reikalauja, kad teisėjas R.Adamonis iš manęs nepagrįstai priteistų jos naudai 30 tūkst. eurų(!) neturtinę žalą. 

„Anapusinio pasaulio“ atstovas teisėjas R.Adamonis toliau riečia nosį kaip žąsinas kaklą, esą  jis nėra įpareigotas žiniasklaidos atstovams komentuoti arba paneiginėti kritiką dėl savo veiksmų, o pačios žiniasklaidos kritiką įvardija kaip kišimąsi į teismo darbą. Tačiau vien tai, kad 2018-11-14 nutartyje teisėjas aršiai užsipuola ir kaltina mane piktnaudžiavimu teise, nors aš naudojuosi konstitucine teise skųsti teisėjo neteisėtus veiksmus, savaime leidžia daryti išvadą, kad teisėjas turi išankstinį priešiškumą mano atžvilgiu ir negali priimti objektyvaus sprendimo. Be to, teisėjo teiginys, kad mano skundus jis laiko piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, prieštarauja baudžiamosios teisės normoms, kadangi atsakomybė (civilinė)  už minėtą piktnaudžiavimą nustatyta ne baudžiamojo, o civilinio proceso kodekse. Tai rodo, kad teismo nutarties autorius menkai teišmano teisę. 

Negaliu suprasti, kodėl LAT pirmininkas R.Norkus teisėjo R.Adamonio man reiškiamą išankstinį priešiškumą vadina „motyvuotu“ pasisakymu. Turiu teisę įtarti, kad kažkas iš Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko A.Valantino aplinkos  galėjo surašyti 2018-11-14 d. teismo nutartį už teisėją R.Adamonį. Anot spaudos vieša paslaptis ta, kad minėtoje byloje Adamonis pats galimai teismo nutarčių nerašo. Kažin, ar dėl gan ribotos teisinės kvalifikacijos teisėjas  savo jėgomis išgalėtų atremti aktyvisto iškalbą ir teisinę argumentaciją. Palyginus šioje publikacijoje  pateiktus teisėjo „iškalbos“ pavyzdžius su teismo nutarčių tekstais, akivaizdu, kad teisėjo vieša kalba  ir teismo nutartyse vartojama  teisinė kalba pagal savo stilių ir sudėtingumą  skiriasi kaip diena ir naktis. 

Realaus pasaulio („šiapus“)  atstovė – Vilniaus apygardos teismo pirmininkė Loreta Braždienė, išanalizavo tarp teisėjo ir aktyvisto Zigmanto Šegždos kilusį aštrų konfliktą ir aiškiai išreikštą priešiškumą.  Man adresuotame 2018-11-13 Nr.TR-9366 rašte pirmininkė L.Braždienė nepalaiko LAT pirmininko R.Norkaus ir teisėjo R.Adamonio agresyvios retorikos. Teismo pirmininkė paneigė teisėjo R.Adamonio pasisakymą dėl mano piktnaudžiavimo teise. Teisėjo R.Adamonio teiginiai kažin ar atitinka tikrovę, kadangi 2018-11-14 d. dokumente teisėjas cituoja nežinia kokį Vilniaus apygardos teismo vertinimą, esą mano skundai yra nepagrįsti ir vertinami kaip bandymas daryti spaudimą politinę bylą nagrinėjančiam R.Adamoniui. 

Išklausiusi 2018-04-18 d. teismo posėdžio garso įrašą, teismo pirmininkė L.Braždienė man adresuotame 2018-11-13 d. laiške rašo: „Po Jūsų replikos Sigitos Jurgelevičienės atžvilgiu („Jūs neatėjote į koncertą … prašom apsiraminti.“) teisėjas R.Adamonis Jus įspėjo, nurodydamas, kad gali iškviesti policijos pareigūnus(!) arba už netinkamą elgesį nubausti 30 parų areštu. Klausantis garso įrašo gal ir galima įžvelgti, kad teisėjas Z.Šegždą įspėja griežtesniu balso tonu.“ Ar teisėjas R.Adamonis buvo mandagus, KANTRUS ir elgėsi su manimi pagarbiai, gerai matosi iš 2018-04-18 d. teisėjo pasisakymo, paskelbto portale „Laisvas laikraštis“:  

„Ponas Šegžda, aš paprašysiu (…) Jūs, sakykim, nuleiskite toną ir normaliai elkitės teismo posėdžio metu. Nes aš, žinokit, iškviesiu policiją ir tada spręsime klausimus kitaip, nes aš ne vieną kartą esu jus įspėjęs. Žinokit, teismas irgi turi vieną kartą KANTRYBĘ ir vieną kartą, vieną kartą šita kantrybė, žinokit, baigsis, ponas Šegžda. Nes aš tikrai, vat, yra mygtukas pas mane po stalu. Vat, aš iškviečiu policiją – ir už jūsų, va, šitą, vat, tokį toną ir tokį balsą aš pilnai galiu jus nubausti. Kadangi jūs negerbiate teismo ir, ir, ir… iššaukiančiai elgiatės teismo posėdžio metu. Man tas procesas leidžia ir aš galiu pilnai tą padaryti. Jeigu jūs ir toliau, vat, taip elgsitės teismo posėdžio metu, aš dar kartą sakau, aš iškviesiu policiją, surašysiu nutartį ir jus pasodinsiu administracinio arešto trisdešimt parų. Ar supratote mane, ponas Šegžda?“ 

Išanalizavusi 2018-05-17 d. teismo posėdžio garso įrašą, Vilniaus apygardos teismo pirmininkė L.Braždienė nustatė, kad teisėjas R.Adamonis išsakė mano skunde nurodytą moralizuojančio pobūdžio pastabą, gan plačiai ją argumentuodamas: „Ponas Šegžda, tai vat, jūs susilaikykit. Kad jūs užduodate klausimą, dabar pats kažką komentuojate, kažkokias darote išvadas. Nu, tai, šiaip tai nelabai etiškai elgiatės, ponas Šegžda. Nes aš ne vieną kartą jus įspėjęs… Yra apygardos teismo raštas, kad aplamai bylos metu labai piktnaudžiaujate savo procesinėmis teisėmis. Jūs vieną kartą, sakykim, padarykit išvadas, nes jūsų elgesys yra tikrai netoleruotinas, žinokit, ponas Šegžda. Nes gi jūs puikiai žinot, kas yra bylos medžiagoje, ta prasme, ir, ir, ir…, aš skaitau, reiktų susilaikyti nuo emocijų. Nu, tai kiekvienas žmogus atlieka darbą, visi bylos proceso dalyviai dirba savo darbą, žino savo funkcijas ir už tą atsako, todėl jūs užduokit tuos klausimus, kurie yra susiję betarpiškai su ekspertizės dalyku. O jūs dabar, gaunasi, kaip ir tokia įžeidinėjimo forma, vat,  formuluojat tokius klausimus, sakykim, kas susiję su žmogaus asmenybe, kaip ir įžeidžiamo pobūdžio klausimai tokie gaunasi, nu, visvien. Suaugęs žmogus esate,  save, vot, visur publikuojate, kad esate psichologas, Nu, tai, kaip psichologinių žinių turintis žmogus, jūs turėtumėt, sakykim, tiksliai formuluoti klausimus, nes turėtumėte žinoti, kas yra įžeidžiamo turinio, kas nėra įžeidžiamo turinio… Nu, tai vis vien laikykitės kažkokios tvarkos, nu, taip negalima. Pats suprantate, kad tai yra įžeidimas.“ Norėčiau priminti, kad pastarasis teisėjo iškalbos „šedevras“ buvo paskelbtas portale „Laisvas laikraštis“. 

Dar teismo pirmininkė L.Braždienė 2018-11-13 d. rašte pastebėjo, kad teisėjas R.Adamonis padarė nesusijusius su bylos nagrinėjimu pastebėjimus:„suaugęs žmogus esate“, „yra apygardos teismo raštas, kad aplamai bylos metu labai piktnaudžiaujate savo procesinėmis teisėmis“,„save, vot, visur publikuojate, kad esate psichologas“, „kaip psichologinių žinių turintis žmogus“.  Tačiau Teisėjų etikos ir drausmės komisijos vertinimu aplinkybė, kad teisėjas kalba pakeltu balso tonu, devynis kartus žmogui grasina susidorojimu, plačiai moralizuoja (kaltina neetiškai elgiantis) ir daro nesusijusius su bylos nagrinėjimu užgaulius pastebėjimus apie proceso dalyvio asmenines savybes, pati savaime sudaro pagrindą išvadai, jog teisėjas pažeidė Teisėjų etikos kodekso 8 ir 14 straipsniuose nustatytus  nešališkumo ir pavyzdingumo principus. 

Jei pasaulis dalijamas į dvi erdves, kurių vienoje gyvena žmonės ir galioja žmonėms žinomi dėsniai bei įstatymai, o kita yra įvairių dievybių buveinė, tai tarp jų turi egzistuoti ir riba. Ribinėje erdvėje žmonių pasaulio atstovai gali sutikti dievus, demonus ir mirusiuosius, per šią ribą vyksta vidinės erdvės kontaktai su išorine, ji sulaiko išorės pasaulio prasiskverbimą į vidinį. Riba – nejauki vieta, nežinomybė joje pasiekia maksimumą, čia tyko pavojai, grėsmė, baimės, tačiau ji atveria ir galimybes, suteikia šansų pasiekti didžiausią sėkmę. 

Autorius jau „matė žąsiną per tvorą“. Jis patyrė mafijos realius grasinimus nužudyti. Bet pasiekus ribą, tai suteikia drąsos aktyviai veikti pagal šiapusiniame pasaulyje veikiančius dėsnius. Nelabasis pas žmones iš anapus ateina, „įsimeta“, o po kurio laiko vėl išeina arba yra išvaromas. Kažin iš kokio kelmo dygęs žąsinas Gagonas pagaliau „sulauks šakos.“  Teisėjo Rinaldo Adamonio ir jį remiančio klano vykdomą neteisėtą teismo procesą man iškeltoje politinėje baudžiamojoje byloje reikia  vertinti ir suprasti kaip galimai tęstinę nusikalstamą veiką, kaip Lietuvoje veikiančio SSSR KGB struktūros pagrindu sukurto nusikalstamo susivienijimo palaikomą ardomąją veiklą prieš valstybės konstitucinę santvarką. 

Savo nuomonę „iš šiapus“ išdėstysiu savitais lietuvių tautosakos žodžiais: „Žąsine Gagone, nesipūsk perdaug, kad neplyštum iš puikybės. Rinaldai, iš tavęs teisėjas kaip iš žąsino artojas. Esi teisingas kaip žydo bezmėnas. Juk jau tu matei žąsiną (genocidą vykdžiusį KGB budelį, – autoriaus pastaba). Verčiau eitum už pečiaus mazgotes žįsti.“ Sakydamas tautosakoje plačiai vartojamus žodžius neturiu tikslo reikšti nepagarbą jokiam konkrečiam teisėjui ar teismui, bet reiškiu nuomonę apie tai, kad teisėjas Rinaldas susikompromitavo, savo elgesiu pakirto pasitikėjimą teismais ir negali toliau eiti teisėjo pareigų. Šia publikacija kreipiuosi į teisinę sąmonę prokurorų ir teisėjų, kurie siekia pasislėpti nuo įstatymo ir taip išvengti asmeninės atsakomybės. 

Prašau redakcijos paviešinti teismų dokumentus atsiųstus iš šiapus ir anapus.

***********************

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

Biudžetine įstaiga, Gedimino pr. 40/1,01501 Vilnius, tel. (8 5) 268 8001, faks. (8 5) 262 5645. cl. p. vilniaus apygardos a leismas.lt

Duomenys kaupiani ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 193312970

Zigmantui Šegždai LT-05205 Vilnius

2018-11-13 Nr. TR-936 Į 2018-09-24 Nr. PK-1409

DĖL SKUNDO

Vilniaus apygardos teisme 2018 in. rugsėjo 24 d. gautas Jūsų pareiškimas dėl teisėjo Rinaldo Adamonio pažeidimų, kuriame prašote atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjo Rinaldo Adamonio veiklos vertinimą ir priimti sprendimą perduoti Teisėjų tarybai spręsti klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo dėl kenkimo teismo autoritetui ir Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso reikalavimų sistemingo pažeidimo.

Pareiškime nurodote, kad teisėjas R. Adamonis, 2018 m. balandžio 18 d. nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1-7-517/2018, pažeidė Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso pagarbos žmogui, sąžiningumo, padorumo, pavyzdingumo principus, nesilaikė nešališkumo principu apibrėžių taisyklių. Pareiškime vertinate 2018-09-06 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį, reiškiate nuomonę apie minimos nutarties surašymo autorystę, teikiate samprotavimus dėl teisėjo R. Adamonio „patologiško melavimo“ ir 2018 in. rugsėjo 6 d. nutartics priėmimo iš keršto paskaly.

Pažymėtina tai, kad, nagrinėjant skundą teisino administracinės veiklos priežiūros tvarka, išorinis administravimo subjektas yra saistomas Administravimo teismuose nuostatuose, patvirtintuose Teisėjų tarybos 2015-12-18 nutarimu Nr. 13P-157-(7.1.2), apibrėžtų administravimo veiklos priemonių, teismo veiklos administravimo priežiūros tvarka negali būti vertinami teismo procesiniai veiksmai. Nagrinėjant skundą teismų (teisėjų) administracinės veiklos priežiūros tvarka, negali būti tikrinamas teismų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstuinas, nes tai atliekama teismų instancine tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pateiktas skundas bus nagrinėjamas tiek, kiek tai susiję su galimu Teisėjų etikos kodekse išdėstytų principų pažeidiinu, todėl dėl parciškėjo skunde nurodytų aplinkybių, vertinat 2018 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teisino Ukmergės rūmų teismo nutarties teisinį vertinimą, minétos nutarties surašyino autorystės bei šios nutarties priėmimo iš keršto paskalų, pasisakoma nebus.

Skunde išskiriami 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. gegužės 17 d. įvykę teisiamieji posėdžiai baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-517/2018. Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. balandžio 18 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu teisėjas R. Adamonis nurodė, kad „aš […] jus pasodinsiu“, „aš pilnai galiu tave nubausti“, arba „pasodinti“, inygtuko paspaudimu iškviesti policiją. Baugino pareiškėją policija, nes nepalikęs pareiškėjo ,tonas“ ir balsas, teisėjas liepęs – „Jūs, sakykim, nuleiskite toną ir normaliai elkitės teismo posėdžio metu. Nes aš, žinokit, iškviesiu policiją“, „už jūsų, va, tokį toną ir balsą aš pilnai galiu jus nubausti“. Pareiškėjo manymu, išsakytos frazės rodo bylą nagrinėjančio teisėjo priešišką nusistatymą, teisėjo išankstinės nuomonės dėl bylos baigties demonstravimą ir gąsdinimą policijos pareigūnais.

Iš 2018 m. balandžio 18 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo ir teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-517/2018 turinio matyti, kad bylą nagrinėjantis teisėjas R. Adamonis teisiamajame posėdyje, po Jūsų replikų nukentėjusiosios S. Jurgelevičienės atžvilgiu Jus įspėjo, nurodydamas, kad gali iškviesti policijos pareigūnus arba už netinkamą elgesį teisiamojo posėdžio melu nubausti 30 parų areštu. Teisėjas išaiškino taikytinas prievartos priemones už teisiamojo posėdžio tvarkos pažeidimą ar teismo nurodymų nevykdymą. Klausiantis garso įrašo gal ir galima įžvelgti, kad teisėjas pareiškėją įspėja griežtesniu balso tonu, tačiau tam tikrais atvejais, kiek tai reikalinga procesui vadovauti ir suvaldyti, teisėjas turi teisę sudrausminti proceso dalyvius. Atkreiptinas dėmesys, kad teisėjas, kreipdamasis į pareiškėją, nevartoja įvardžio ,,lu“, kaip teigiama skunde. Sio teisiamojo posėdžio metu teisėjas R. Adamonis buvo kantrus, mandagus ir pagarbiai bendravo su proceso dalyviais.

Skunde teigiama, kad 2018 m. gegužės 17 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu teisėjas R. Adamonis, nesilaikydamas nešališkumo principo, atsakė už ekspertus į pareiškėjo užduodamus klausimus. To paties posėdžio metu, pareiškėjo nuomone, teisėjas supyko, neteko kantrybės, akivaizdžiai susierzino ir nepagrįstai užsipuolė pareiškėją, jį užgauliojo, žemino ir moralizavo, Bylą nagrinėjantis teisėjas nevengė asmeninių vertinimų, išsakydamas tokias frazes: ,,suaugęs žmogus esate“, „save, vot, visur publikuojate, kad esate psichologas“, „aš ne vieną kartą jus įspėjęs“, jūs vieną kartą. sakykim, padarykit išvadas“. Pareiškėjo teiginu, teisėjas taip siekė jį sumenkinti ir tokiu būdu pažeidė Teisėjų ctikos kodekso 14 sir. 6 p. reikalavimą posėdžio metu buli oficialiu, kantriu ir mandagiu.

Teigiama, kad to paties teisiamojo posėdžio metu teisėjas išsakęs nekonkrečius ir nepagrįstus kaltinimus pareiškėjui, kaip antai: „šiaip tai nelabai etiškai elgiatės“, „aplamai bylos metu labai piktnaudžiaujate savo procesinėmis teisėmis“, „ta prasme, ir, ir, ir…, aš skaitau, reiktų susilaikyti nuo tų emocijų“, „jūs vieną kartą, sakykim, padarykit išvadas“, „vis vien laikykitės kažkokios tvarkos“, pats suprantate, kad tai yra įžeidimas“. pareiškėjo manymu, teisėjas tokiu būdu rodo aiškiai išreikštą teisėjo pyktį, susierzinimą ir nepasitenkinimą dėl Jūsų pateiktų su ekspertizės dalyku susijusių klausimy. Pasakydamas frazę .. Yra apygardos teisino raštas, kad aplamai bylos metu labai piktnaudžiaujate savo procesinėmis teisėmis“, teisėjas išsakė su bylos nagrinėjimu nesusijusius dalykus. Teisėjas šiame posėdyje moralizuoja, nepagrįstai moko pareiškėją elgtis moraliai, sąžiningai: „bylos metu labai piktnaudžiaujate savo procesinėmis teisėmis“, „reiktų susilaikyti nuo tų emocijų vat“, ,jūs formuluojate tokius klausimus, sakykim, kas susiję su žmogaus asmenybe“, „įžeidžiamo pobūdžio klausimai tokie gaunasi, nu, vis vien“, „jūs turėtumėt, sakykim, tiksliai formuluoti klausimus“, „nu, tai vis vien laikykitės kažkokios tvarkos“, „nu, taip negalima.“. Nurodote, kad teisėjo R. Adamonio pasisakymas, pastabos ir replikos teismo posėdžio metu neatitinka teisėjams Teisėjų etikos kodekse keliamų pagarbos žmogui. pavyzdingumo, padorumo principų reikalavimų.

Iš 2018-05-17 teisiamojo posėdžio garso įrašo ir šio teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-517/2018 turinio matyti, kad šio posėdžio metu vyko ekspertų apklausa. Apklausos metu pareiškėjui buvo suteikta teisė užduoti klausimus. Priešingai nei teigiama skunde. teisėjas neatsakinėjo į ekspertams užduodamus užduotus klausimus, o tik tam tikrais atvejais paaiškino, kad formuluojami klausimai yra netinkami dėl ekspertų profesinės paslapties pažeidimo ar nekorektiški ir prašė juos performuluoti kitaip arba užduoti naujus, susijusius su atliktos ekspertizės išvada. Nukentėjusiosios atstovas advokatas A. Alimas teisiamojo posėdžio metu išsakė pastebėjimus dėl Jūsų klausimų neatitikimo eksperčių kompetencijai ar jų nekorektiškumo.

Išklausius 2018 m. gegužės 17 d. teisiamojo posėdžio garso jrašą, nustatyta, kad teisėjas R. Adamonis, reaguodamas į Jūsų nederamus ir nekorektiškai formuluojamus klausimus ekspertėms, išsakė skunde nurodytą moralizuojančio pobūdžio pastabą, gana plačiai ją argumentuodamas, bei nesusijusį su bylos nagrinėjimu pastebėjimą, tačiau tai nelaikytina susierzinimu, kaltinamojo menkinimu, nepagarba ar žeminimu, neįžvelgtinas ir (kaip nurodo pareiškėjas) siekis jį įžeisti.

Pažymėtina, kad posėdžio garso įraše negirdėti, kad teisėjas šias pastabas išsako pakeltu, susierzinusiu ar piktu balsu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus, todėl nelenkintinas skunde išdėstytas reikalavimas atlikti teisėjo Rinaldo Adamonio veiklos vertinimą ir priimti sprendimą perduoti Teisėjų tarybai spręsti klausimą dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo.

Teismo pirmininkė

Lorcla Braždienė

Stanislava Miškinienė, tel. (8 5) 2688098, el. p. stanislava.miskiniene@teismas.lt

***********************

TEISĖJŲ TARYBA L. Sapiegos g. 15, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 251 4188, faks. (8 5) 268 5187

Zigmantui Šegždai

2018-11-20 Nr. 362- 139-14.191 El. paštu

Į 2018-10-22 skundą topgunforum@yahoo.com

DĖL JŪSŲ SKUNDO

Teisėjų taryboje gautas Jūsų 2018 m. spalio 22 d. skundas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjo Rinaldo Adamonio veiksmų įvertinimo. Remdamasis skunde išdėstytomis aplinkybėmis prašote įpareigoti atlikti neeilinį teisėjo veiklos vertinimą ir iškelti drausmės bylą už kenkimą teismo autoritetui, Teisėjų etikos kodekso reikalavimų sistemingą pažeidimą.

Primename, kad atsakant į ankstesnius panašaus pobūdžio Jūsų skundus (pareiškimus) Jums jau daug kartų buvo išsamiai paaiškinta Teisėjų tarybos kompetencija (2016 m. vasario 15 d. raštu Nr. 36P-30-(7.1.9), 2016 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 36P-152-7.1.9), 2017 m. vasario 22 d. raštu Nr. 36P-35-(7.1.9), 2017 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 36P-71-(7.1.9), 2017 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 36P-110-7.1.9), 2017 m. liepos 10 d. raštu Nr. 36P-143-(7.1.9), 2017 m. liepos 18 d. raštu Nr. 36P-156-(7.1.9), 2017 m. spalio 12 d. raštu Nr. 36P-197-(7.1.9), 2017 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 36P-212-(7.1.9), 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. 36P-8(7.1.9), 2018 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 36P-68-(7.1.9), 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. 36P-88-(7.1.9) ir kt.), todėl pakartotinai šiuo klausimu Teisėjų taryba nepasisakys.

Taip pat, teikiant atsakymus į ankstesnius Jūsų skundus, Jums buvo paaiškinta, kad pagal Teismų įstatymo 912 straipsnio 3 dalį, neeilinis teisėjo veiklos vertinimas gali būti atliekamas tik tuomet, kai turima objektyvių duomenų apie besikartojančius teisėjo veiklos trūkumus. Kadangi ir šiuo atveju savo prašymą dėl teisėjo Rinaldo Adamonio veiklos neeilinio vertinimo inicijavimo iš esmės grindžiate Jūsų netenkinančiais šio teisėjo priimtais procesiniais sprendimais, tačiau informacijos apie šio teisėjo padarytas klaidas, nustatytas procesine ar teismų administravimo tvarka, nepateikėte, Teisėjų taryba neturi objektyvaus pagrindo inicijuoti neeilinį teisėjo Rinaldo Adamonio veiklos vertinimą.

Pasisakant dėl Jūsų skundo argumentų, susijusių su teisėjo Rinaldo Adamonio galimu šališkumu, pažymime, kad bylą nagrinėjantis teisėjas pats kiekvienu atveju sprendžia, ar yra aplinkybės, kurios gali kelti abejonių jo nešališkumu, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui. Galimo teisėjo šališkumo klausimai sprendžiami procesine tvarka – pareiškiant teisėjui nušalinimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Jūs pasinaudojote teise pareikšti teisėjui Rinaldui Adamoniui nušalinimą. Taigi, klausimas dėl teisėjo Rinaldo Adamonio galimo šališkumo baudžiamojoje byloje Nr. 1-7-517/2018 buvo išspręstas procesine tvarka – 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi. Pastebėtina, kad minėtoje nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl visų argumentų, susijusių su galimu teisėjo šališkumu, kuriuos dėstote ir šiame, Teisėjų tarybai pateiktame, skunde.

Be to, Teisėjų tarybos turimais duomenimis, analogiško turinio skundą dėl teisėjo Rinaldo Adamonio veiksmų įvertinimo esate pateikęs drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus sprendžiančiai Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, kuri savo kompetencijos ribose taip pat įvertins Jūsų skunde nurodytas aplinkybes ir priims atitinkamą sprendimą.

Pirmininkas

Sauna

Rimvydas Norkus

Inga Jankauskienė, tel. (8 5) 251 4186, el. p. inga.jankauskiene@teismai.lt

(originalas nebus siunčiamas)