Geroji Naujiena. „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ (Mk 1, 15)

Geroji Naujiena. „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ (Mk 1, 15)Dievo sandora su iš tvano išgelbėtu Nojumi

Nojui ir jo sūnums, kurie buvo su juo, Dievas kalbėjo: „Štai sudarau savo sandorą su jumis bei jūsų palikuonimis, ir su visais pas jus esančiais gyvūnais: su paukščiais, galvijais ir laukų žvėrimis – su visa gyvūnija, išėjusia su jumis iš arkos. Sudarau su jumis savo sandorą: daugiau niekada potvynio vandeniu nebebus naikinamos kūno būtybės; daugiau niekada nebekils tvanas nuniokoti žemės“.

Daugiau

Rolandas Paksas: Apie alternatyvą Lietuvai bijoma net prasižioti

Visuotinai vyraujančio šurmulio fone norėtųsi truputį kitu rakursu pažvelgti į dabartinę mūsų tikrovę. Daugelis pozityviai nusiteikusių žmonių šiandien intuityviai jaučia, kad kažkas mūsuose yra negerai, tačiau atvirai prabilti apie gilėjančias tautos ir valstybės problemas nesiryžta.

Kai kurios iškalbingos detalės byloja apie atsivėrusį plyną politinį lauką, kuriame jau nebeliko vietos skleistis piliečių pažiūrų ir nuomonių įvairovei. Išreikšti savo kritišką nuomonę ir atvirai turėti politines pažiūras, kurios nesutampa su dominuojančio globalizmo apologetika, šiandien tampa nesaugu bei pavojinga. Kitaip tariant, alternatyva arba galimybė pasirinkti vieną iš keleto galimybių, kalbant apie politiką, praktiškai yra pašalinta iš visuomeninių santykių erdvės. Daugiau

Regimanto Adomaičio laiškas tėvynainiams: Kviečiu į susitaikymą

Pirmiausia noriu paaiškinti, kodėl rašau. Gavęs kvietimą į Vasario 16-osios minėjimą Seime, beveik prieš dvi savaites paskambinau į Seimo pirmininko kanceliariją, sakau, noriu užsirašyti į kalbančiųjų sąrašą. Atsiliepė mergaitė lakštingalos balseliu ir ėmė kamantinėti, kas aš toks, sakė, jog kalbėtojai jau numatyti ir jų bus nedaug. Turbūt, pamaniau, kalbės prezidentė, turbūt Vytautas Landsbergis, turbūt Valdas Adamkus. Pagalvojau, kad mūsų valdžia jau apsistatė saldžiabalsėmis mergytėmis, kurios nežino nei kas tu toks, nors ir prisistatai esąs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, ir jau nebeprisileidžia prie savęs. Jiems nebereikia. Viskas numatyta. Sudėliota.

Daugiau

Ramūnas Alaunis. Kuo tapo Lietuva praėjus šimtui metų nuo 1918 vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimo?

Straipsnis pirmą kartą buvo paskelbtas 2016 vasario 17 d.

2018 metais Lietuvos Respublikos prezidentūra, aukščiausi šalies vadovai, propagandinė žiniasklaida iš anksto siūlė švęsti Lietuvos valstybės šventę „išradingai“, šia proga pristatydami savo gudrų sumanymą – „idėją Lietuvai“, kad tauta toliau kurtų valstybę ir jos gerovę, skelbė, kad esame visokeriopai pripažinti pasaulyje, laisvi ir nepriklausomi; skelbė, kad praėjęs valstybingumo šimtmetis tapo Lietuvos pergale prieš blogio imperiją, jos atneštą skurdą, melą ir priespaudą. Tačiau, kuo iš tikrųjų tapo Lietuva praėjus šimtui metų nuo 1918 vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimo? Ar sulauksime sekančio Lietuvos valstybės nepriklausomybės šimtmečio? Daugiau

Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininko Gintaro Karoso kalba Lietuvos atkūrimo šimtmečio minėjime Lukiškių aikštėje 2018 m. vasario 16 d.

Lietuva pasitinka valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Mums pasisekė: taip susiklostė aplinkybės, kad esame laisvi. Bet ar įtvirtiname savo Laisvę taip, kad jos niekad daugiau neprarastume?

Dabar, kaip niekad anksčiau, valstybių naikinimui naudojami kiti, išmanūs būdai. Dažnai įgyvendinami pagal principą: sunaikinti valstybę savo piliečių rankomis, sujaukiant jų vertybines nuostatas. Tarsi taip ir turėtų būti. Prisidengiant demokratijos ar žmogaus teisių, lygybės ir net tolerancijos principų gynimu. Pasitelkiant žiniasklaidos priemones, formuojant madingą ar neva pažangų požiūrį, tradiciškai vertybes apibrėžiančios sąvokos panaudojamos egoistiniams tikslams. Daugiau

Ramutė Bingelienė. Cenzūros grimasos Seime

Ramutė Bingelienė. Cenzūros grimasos SeimeSausio 13-oji. Kai paskutiniai sesers Nijolės Sadūnaitės žodžiai antrąkart sugrįžus į Seimo tribūną vienu mygtuko spragtelėjimu paniro į tylą, ši ėmė aidėti, net spengti: Seimas, per 1991-ųjų Sausio įvykius tapęs laisvo žodžio, visų pirma bylojusio tiesą, simboliu, minėdamas šių įvykių 27-ąsias metines… pasijuto ir vėl nelaisvas.

Simbolinė vieta, simbolinis laikas, simbolinė taikiniu tapusi figūra: disidentė, visą gyvenimą tildyta, bet nesitraukusi – net ir okupacijos sąlygomis liudijusi tiesą, už savo laisvę kalbėti tai, kuo tiki, persekiota, teista, kalinta, bet nenutilusi. Ką tik pasakiusi dar vieną istorinę, laiko lūžius žyminčią kalbą: tik tiesa mus išlaisvins… visus.

Daugiau

Algimantas Rusteika. Lietuva yra tie, kurie sakome ‘Mes’. Ne jie

Algimantas Rusteika. Lietuva yra tie, kurie sakome ‘Mes’. Ne jieKodėl mes tokie vieningi ir stiprūs, kai sunku ir pavojus, kai mus iš tikrųjų puola? Tomis sausio dienomis niekas neklausė, ar tu partinis, ar tremtinys, ar lietuvis, ar lenkas – buvai su visais arba tupėjai Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, ir tik tas buvo svarbu. Vos grėsmei praėjus viso to nebeliko.

Nei vieno čia rašančio ar skaitančio prieš šimtą metų nebuvo. Ir Lietuvos pasauliui nebuvo, nors ir lietuvių, ir Lietuva jiems buvo. Mums tik atrodo, kad žmonės susirinko, pasirašė lapelį ir negalėjo būti kitaip, tiesiog reikia atsiminti pavardes egzaminui. Istoriją kuria žmonės, nulemiantys įvykius, kurie juos pačius po to neatpažįstamai pakeičia.

Daugiau

Štai ir sulaukėm. Liudvikas Jakimavičius: „Net okupantų valstybė TSRS valstybinių švenčių proga skelbdavo amnestijas, o ne nuosprendžius“

Štai ir sulaukėm. Liudvikas Jakimavičius: „Net okupantų valstybė TSRS valstybinių švenčių proga skelbdavo amnestijas, o ne nuosprendžius“Valstybės atkūrimo šimtmečio proga valstybė atsakė į sesės Nijolės Sadūnaitės klausimą, adresuotą Prezidentei: „Ar dar gyva Deimantė Kedytė? Jei negyva, kur jos kapas?“

Laukėme iki Vasario 16-osios, ir sulaukėme.

DELFI.lt: Mažametės tvirkinimu kaltintiems Kedžiams ir jų kaimynei paskelbti nuosprendžiai

Tai cinizmo viršūnė ir pasityčiojimas iš žmonių ir jų teisės žinoti. Didelis AČIŪ už tokį šventinį pasveikinimą.

Daugiau