Praėjusią savaitę dzūkų įsteigta visuomeninių judėjimų  asociacija, suvienijusi Alytaus, Druskininkų  ir Lazdijų savivaldybininkus (žada prisijungti ir Varėna), –  dar vienas nepasitikėjimo partijomis manifestas, įkvėptas praėjusių savivaldos rinkimų visuomeninių komitetų  sėkmės.  Bet taip pat –  partijų  lyderių netikusios vadybos ir padarytų klaidų, atstūmusių žmones ir net ištisus regionus.

1.

XIX amžius – jėgų brandinimo amžius. Abu – ir 1831, ir 1863 m. – sukilimai praeities idėjomis – Abiejų Tautų Respublikos atkūrimu – besivaduojančio elito inicijuoti ginkluoti judėjimai, kai ir lenkai, ir – svarbiausia – lietuviai vis geriau jautė savų tautinių aspiracijų ir tikslų netapatumą.

Kad Viktoro Orbano vadovaujama valdančioji „Fidesz“ partija Parlamento rinkimuose užsitikrino konstitucinę daugumą, buvo pranešta dar tą patį vakarą. Ir toji pergalė buvo tokia tikėtina, kad ir tuos porą sveikinimo žodžių buvo kada apgalvoti. Juos pirmadienį ištarė (nuoširdžiai ar nelabai – jau kitas reikalas) net ir didžiausi V. Orbano kritikai, ir patys sulaukdavę iš jo pylos. Tačiau Lietuvoje pirmadienį nuskambėjo tik iškalbinga tyla – tiesa, Dalia Grybauskaitė tądien praleido Paryžiuje, tačiau progos patylėti nepraleido ir Seimo pirmininkas, ir premjeras… Tylėjo ir tie, kurie 2012 metų rudenį, V. Orbanui pirmąkart viešint Lietuvoje, buvo net labai žodingi… Tiesa, kokios vertės tie žodžiai, ypač pasimatė dabar – Lietuvai pasukus visai kitu keliu.