A. Ažubalis: valdantieji naudojasi pilietybės referendumu, kad gautų daugiau balsų S. Skverneliui

Konstitucinis Teismas antradienį sprendė, ar referendumas, šiuo atveju dėl dvigubos pilietybės, gali vykti 2 dienas su 2 savaičių pertrauka. Sprendimo dar turime sulaukti, bet visuomenėje, tarp įstatymų leidėjų ir teisės ekspertų jau dabar anaiptol nėra vienareikšmio sutarimo, ar išvis toleruotina dviguba pilietybė visiems to norintiems, o ne išimties tvarka. Kitaip tariant, ką Konstitucinis Teismas benuspręstų, referendumas dėl to veikiausiai vyks, tikėtina – per prezidento rinkimus gegužę, tik klausimas – ar su 2 savaičių pertrauka tarp balsavimų. Taigi, balsuoti teks, o tai reiškia, kad diskusijos dėl klausimo esmės tik intensyvės.Šiandien „Dienos temoje“ apie tai Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke ir Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Audronius Ažubalis.

– Ponia D. Henke, ar dabar laukiamas Konstitucinio Teismo verdiktas gali turėti lemiamos reikšmės, bus ar nebus suteikta teisė išsaugoti Lietuvos pilietybę išeiviams, gavusiems kitos šalies pilietybę?

D. Henke: Čia labai svarbus sprendimas. Tikiuosi, kad jis bus paskelbtas kuo greičiau, nes dabar esame pasimetę nežinomybėje: bus tas referendumas ar nebus, kokie ten bus daromi sprendimai, ar tos 2 dienos iš tikrųjų yra esmė. Tik norėčiau pasakyti, kad referendumas – ne dėl dvigubos pilietybės, o dėl įgytos pilietybės išsaugojimo. Tai yra svarbiausias ir esminis dalykas, kuris dabar priešina tautiečius, gyvenančius ne Lietuvoje ir gyvenančius čia, Lietuvoje.

– Bet ar iš tikrųjų priešina?

D. Henke: Taip, nes atrodo, kad gausi kažką – antrą, trečią…

– O kažkas liks su viena?

D. Henke: O kažkas liks su viena. O čia iš tikrųjų kalbame apie tą, ką žmogus jau gavo, tą Dievo dovaną, kad gimė jis Lietuvoje, lietuviškoje šeimoje, turi lietuviškas šaknis, ir kad jis galėtų tai išsaugoti, nesvarbu, kur gyventų. Nors, beje, svarbu, kur gyventų, nes būtent tam tikrose šalyse, kurios pripažįstamos kaip Lietuvai nedraugiškos, nedemokratinės, gyvenantys lietuviai ir po referendumo neturės galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybę.
– Kad būtų aiškiau – mes kalbame apie šalis, kurios atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.
A. Ažubalis: Ir jos gali keistis, jų sąrašas gali keistis, iš draugiškos šalies ji gali tapti nedraugiška – istorija pasaulio rodo daugelį panašių pavyzdžių. Bet norėčiau pakalbėti pirmiausia apie patį referendumo organizavimą. Referendumas? Gerai, atsiklausti tautos valios būtina, kada tu priimi rimtą sprendimą, tačiau čia man susidaro įspūdis, kad valdančioji dauguma naudojasi proga sutvirtinti savo pozicijas ir maksimaliai gauti balsų savo kandidatui į prezidento postą. Turiu omenyje, kad tos 2 savaitės tarp pirmo ir antro turo – tai pirmiausia noras mobilizuoti savo rinkėjus, jeigu jų kandidatas pateks į antrąjį turą. Antras dalykas – jie taip tikisi gauti balsus tų žmonių, kurie nuoširdžiai, kaip ponia D. Henke, pavyzdžiui, pasisako už dvigubą pilietybę. Taigi matau, kad tai yra tam tikri politiniai šokiai, ir jie iš tikro ne tiek siekia sužinoti tautos valią, kiek gauti atitinkamą politinį rezultatą.
– Pone A. Ažubali, šis klausimas dėl dvigubos pilietybės ar Lietuvos pilietybės išsaugojimo – juk jis ne tik prie šios valdančiosios daugumos buvo.
A. Ažubalis: Bet tai, ką šiandien svarsto Konstitucinis Teismas, yra dėl to, kad šį klausimą ponia Agnė Širinskienė ir kiti valdantieji „suporavo“, padarė „pirmas turas, tada dvi savaitės, tada antras turas“. Teisininkai profesionalai, konstitucinės teisės žinovai kalba apie tai, kad šiuo įstatymo projektu, kurį dabar nagrinėja ir svarsto Konstitucinis Teismas, iš principo paneigiami paties referendumo organizavimo konstituciniai principai.
– Dar jį šiaip vadina „vestuvėmis su dviejų savaičių pertrauka“. Bet, pone A. Ažubali, kiek suprantu, jums ne visai patinka ne tik ir ne tiek konstitucinio referendumo organizavimas, kiek pati galimybė turėti žmogui dvi pilietybes. Jūs pavadinote tai sėdėjimu ant dviejų kėdžių. Sako, nelabai patogu.
A. Ažubalis: Aš taip manau, pabandykite. Paprastai toks sėdėjimas baigiasi skaudžiai, nors kartais – ne. Esmė labai paprasta: pirmiausia pati Konstitucijos pataisa, kuri siūloma, yra diskriminacinė, nes pasako, kad žmogus, kuris išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, yra patriotas, patikimas žmogus, o tas, kuris išvyko, sakykime, į Pietų Afrikos Respubliką, į Venesuelą, Argentiną ar Čilę, yra neteisingas žmogus, ir jam įgyti antrą pilietybę arba išsaugoti Lietuvos pilietybę nėra jokių šansų.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/01/29/news/a-azubalis-valdantieji-naudojasi-pilietybes-referendumu-kad-gautu-daugiau-balsu-s-skverneliui-9041119/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy