Antanas Kulakauskas apie daugybinę pilietybę

Antanas Kulakauskas apie daugybinę pilietybę Įdomu, kaip Lietuva nubalsuotų referendume, jei jame būtų iškeltas siūlymas sulyginti vyro ir meilužio (žmonos ir meilužės) teisinį statusą. O juk kalbant metaforiškai, analogiškas siūlymas yra siūlymas įteisinti kaip visuotinę (nors ne visiems) normą (o ne kaip išimtį už tam tikrus nuopelnus valstybei – dabartinė konstitucinė norma) dvigubą (daugybinę) pilietybę, t.y. grąžinti ar palikti Lietuvos pilietybę tiems buvusiems ar dar esamiems Lietuvos piliečiams, kurie jau gavo ar nori ir sugebės gauti kitos vakarų civilizacinei erdvei priklausančios šalies pilietybę.

Sakysit, masinės globalizacijos ir intensyvėjančios migracijos laikais tai normalu. Ne – nenormalu. Gal ir būtų normalu, jei toks dvigubas pilietis atliktų ir pareigas abiems valstybėms, bent jau mokėtų mokesčius. Bet ir šiuo atveju tai būtų normalu tik su sąlyga, kad tarp valstybių visiems laikams išnyko prieštaravimai ir konkurencija…

Iš tikro dvigubos pilietybės kaip masinės, bet tik Vakarų civilizacijos erdvėje, o ne visiems už Lietuvos ribų gyvenantiems ar eventualiems Lietuvos piliečiams įteisinimu siekiama p r i v i l e g i j o s, visai nepagrįstai vadinant ją „prigimtine teise“.