Seime vėl pasirodžius projektams dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje įteisinimo, teisingumo ministras Juozas Bernatonis primena, kad pirmiausiai šiuo klausimu turi pasisakyti konstitucinės teisės ekspertai, nes kitos srities seimūnams tokie klausimai sunkiai įveikiami.
Siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybę įgiję gimdami, konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiais; o kiti asmenys Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais gali būti kartu tik atskirais konstitucinio įstatymo nustatytais atvejais. Tokį Pilietybės įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narės socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė.
Pasak jų, projektas parengtas siekiant sudaryti prielaidas išsaugoti pilietybę Lietuvoje gimusiems asmenims.
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pasiūlymą įvertino skeptiškai.
„Tiesą pasakius, tai susiję su labai rimtais dalykais, todėl aš manau, kad mums visiems reikėtų sutelkti bendras pastangas, išdiskutuoti su teisininkais, pirmiausia – konstitucinės teisės specialistais. Nes sunku Seimo nariui, juo labiau kitos srities specialistui, pateikti pasiūlymą, kuris galėtų būti priimtas, bet iniciatyva kiekviena sveikintina“, – sakė J.Bernatonis trečiadienį po Vyriausybės posėdžio.
Viena iš įstatymo projekto iniciatorių B.Vėsaitė tvirtino, kad dviguba pilietybė yra paplitusi tarptautinėje praktikoje.
„Reikėtų pripažinti, kad dviguba pilietybė yra paplitęs tarptautinėje praktikoje reiškinys ir egzistuoja objektyviai, nepriklausomai nuo to, ar valstybės jį pripažįsta, ar ne. Esant laisvam asmenų judėjimui, egzistuojant didelei emigracijai, taip pat ir imigracijai, daugėjant mišrių santuokų (t.y. kai skiriasi sutuoktinių pilietybė) ir mišrioms poroms gimusių vaikų, atsiranda prielaidos, kad pamažu dviguba pilietybė tampa paplitusiu reiškiniu. Teoriškai galimos situacijos, kai vaikas, gimęs skirtingą pilietybę turintiems tėvams, įgis ne dviejų, o netgi trijų valstybių pilietybę (abiejų tėvų ir gimimo vietos valstybės)“, – sako B.Vėsaitė.
Remdamasi visuomenės nuomonės tyrimais, ji sako, kad lietuviai iš esmės palankiai žiūri į dvigubos pilietybės įteisinimą, didžiosios Seimo frakcijos tam taip pat pritaria, o diskusija kyla tik dėl to, kokį dvigubos pilietybės modelį pasirinkti.
Parlamentarės atkreipia dėmesį, kad praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pakeitimus, kuriais atsisakoma sąlygos asmeniui iki 21 metų apsispręsti, jei jis kitos valstybės pilietybę įgijo gimstant. Šiems įstatymo pakeitimams pritarė ir Konstitucijos komisija. „Taigi susidaro paradoksali situacija, kai trečios bangos emigrantų vaikai išsaugo Lietuvos Respublikos pilietybę, o jų tėvai – ne“, – sako B.Vėsaitė ir O.Leiputė.
Jos taip pat akcentuoja, kad Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, manydama, jog Seimas turi išnaudoti visas galimybes svarstyti ir priimti įstatymus, kuriais suteikiama teisė kartu turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę, nekeičiant Konstitucijos, 2015 ir 2016 metais priėmė rezoliucijas, kuriomis ragina Seimą nerengti privalomo referendumo dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Komisija taip pat ragina pakeisti Referendumo įstatymo nuostatas mažinant dalyvavimo referendume ir pritarimo jam reikalavimus, ieškoti reglamentavimo būdų, kad Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų palikuonys, įgiję pilietybę gimdami, ją išsaugotų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“