Danas NAGELĖ. Seimo įžūlumu piktinasi net anksčiau už dvigubą pilietybę pasisakę asmenys

Seimas vakar galutinai nutarė, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo kitąmet vyks dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka – kartu su prezidento rinkimų pirmu ir antru turais. Toks buldozeriu prastumtas parlamentarų sprendimas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo turėtų priešiškai nuteikti net ir iki šiol turėjusius tokią pat nuomonę kaip ir seimūnai.

Nutarimą parėmė 66 Seimo nariai, balsavusių „prieš“ nebuvo, susilaikė 4. Nuspręsta: referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo vyks kitų metų gegužės 12 ir 26 dienomis. Tam, kad žmonės jame aktyviau dalyvautų. Jei referendumo klausimui būtų pritarta, Konstitucijoje įsigaliotų tokia nuostata: „Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda.“Vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigėjų, hab.mokslų daktaras, profesorius Antanas Buračas dėl tokio politikų sprendimo supyko. Profesorius prisipažįsta, iš pradžių netgi rėmęs dvigubos pilietybės idėją, tačiau įsigilinęs, nuomonę pakeitė.

„Kodėl iš pradžių buvau „už“? Todėl, kad nemažai giminių gyvena užsienyje, o ir mano vyriausiasis sūnus dirba Prinstono universitete, JAV. Prieš tai jis dirbo San Diego universitete. Tiesa, mano sūnui tiesiogiai šis klausimas neaktualus. Jis išvyko dar iki Nepriklausomybės patvirtinimo, nes silpnai matė ir buvo pavojus, kad sovietinėje armijoje jį dar labiau suluošins. Be to, jis turėjo labai tvirtas mokslines ambicijas. Nepriklausomai nuo visų kitų aplinkybių sūnus Lietuvos pilietybę išsaugojo, nes išvyko iki Nepriklausomybės. Tačiau vis tiek buvau už dvigubą pilietybę. Bet po to pradėjau domėtis, kokia gi yra pasaulinė praktika. Ir man labiausiai patinka bei labiausiai yra žinoma Izraelio praktika. Izraelis pilietybių nedalina. Pilietybę suteikia žydų tautybės žmonėms, bet iš karto kelia labai didelius reikalavimus: kad žmogus ne tik būtų abstrakčiai lojalus Izraeliui, bet ir prisidėtų prie valstybės sutvirtinimo. Jaunas žmogus, nepriklausomai nuo rango, visuomeninės padėties, privalo tarnauti Izraelio armijoje, išskyrus išskirtinius atvejus: neįgalumą ar per senyvą amžių. Tačiau tokiu atveju žmogus turi susimokėti. Priešingu atveju kokioje valstybėje jis begyventų, turėtų atvykti į Izraelį tarnauti armijoje, nes kitaip prarastų pilietybę“, – dėstė A.Buračas.

Profesorių piktina faktas, kad Seimas savo politinių tikslų siekia bet kokiomis priemonėmis, net ir pasitelkdamas buldozerio principą. Neskaitant to, kad šiam referendumui skiriamos dvi dienos su dviejų savaičių pertrauka, norima dar ir nuleisti referendumo kartelę.

„Tačiau tas buldozerio principas netgi ne taip piktina, kaip faktas, kad nekeliamas klausimas, kokius įsipareigojimus dalinant pasus gaus kiekvienas pilietis. Juk visa tai, ką Pasaulio lietuvių bendruomenė taip forsuoja, tilptų į paprastą lietuvio pažymėjimą, nes kartu su pasu turi būti gaunami ir įsipareigojimai. O apie juos nekalba nei partijos, nei pasaulio lietuviai, tik diskutuoja, – reikia dvigubą pilietybę įteisinti, ar ne. O pilietybė juk yra abipusis juridinis santykis tarp žmogaus ir valstybės. Valstybė įsipareigoja ginti žmogų, padėti jam. O pilietis?“ – retoriškai klausė A.Buračas.

Profesorius neabejoja, kad emigrantai Lietuvos pilietybę visų pirma nori išsaugoti grynai iš savanaudiškų paskatų. Pavyzdžiui, tam, kad galėtų atvykti į Lietuvą ir pigiau susidėti dantis ar atlikti planinę operaciją, nes nepilietis turėtų mokėti tiek, kiek ir bet koks kitas užsienietis. Arba, pavyzdžiui, lietuviai, gyvenantys ne ES, pilietybę siektų išsaugoti, nes tada galėtų laisvai, be jokių vizų, keliauti po Europą.

respublika.lt