pilietybe

Justina GAFUROVA. Dvigubos pilietybės referendumo statistika priklausys nuo VRK

Written by Redakcija · 1 min read
Politikams aktyviai stumiant dvigubos pilietybės referendumą, kyla daugybė ne tik teisinių, bet ir organizacinių dalykų. Šiuo metu skelbiama, kad referendumas galėtų vykti su prezidento rinkimais 2019 m. gegužės mėnesį. Ar tai reiškia, kad į referendumo statistiką bus įskaičiuoti visi, atėję dalyvauti prezidento rinkimuose?
Visuomenę į dvi dalis suskaldęs privalomasis referendumas pagal dabartinius kriterijus įteisintų dvigubą pilietybę, jei į jį atvyktų ir dvigubai pilietybei pritartų daugiau nei pusė visų rinkimų teisę turinčių gyventojų.

Politikai, suprasdami, kad tai itin aukšta kartelė, ieško būdų aktyvumą padidinti. Pavyzdžiui, organizuoti referendumą su prezidento rinkimais, be to, dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka. Tačiau kaip galėtų elgtis rinkėjai, atvykę į rinkimus, bet nenorintys dalyvauti referendume?

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė „Vakaro žinioms“ paaiškino, jog kol kas šis klausimas nėra išspręstas, galimi du skirtingi scenarijai. Vienas variantas yra pažymėti, kad rinkėjas atvyko, o tuomet rinkėjas parašais patvirtintų, kad gavo biuletenį prezidento rinkimams ir atskirą – referendumo balsavimui. L.Matjošaitytė tikina, kad tokiu atveju atvykimas į apylinkę dar nereiškia dalyvavimo referendume. Referendumo aktyvumas tokiu atveju būtų skaičiuojamas nuo išduotų referendumo balsavimo biuletenių. Tai reiškia, kad rinkėjas gali paimti prezidento rinkimų biuletenį, tačiau nenorėdamas dalyvauti referendume antro biuletenio atsisakyti.

Galimas ir kitas variantas – techniškai sudėtingesnis, kuomet rinkėjai, atvykę balsuoti, būtų atskirai užregistruoti ir į prezidento rinkimus, ir į referendumą. Tai padėtų atskirti balsavimų statistiką. Tačiau sudėtingesnis variantas, regis, VRK nežavi. „Svarstome visokius variantus. Kai bus priimtas galutinis sprendimas, tuomet išspręsime techninius klausimus. Suprantame, kad referendumo aktyvumas labai svarbus, visiems bus svarbu žinoti, kiek tiksliai rinkėjų atvyko. Jeigu kalbame apie dviejų dienų su pertrauka referendumą, svarbu atskirti, kiek rinkėjų atvyko į apylinkę referendumui balsuoti, o kiek – į prezidento rinkimus. Kol kas matau, kad patrauklesnis variantas yra žymėti atvykimą į apylinkę, o tada žymėti, kokius biuletenius rinkėjas gavo“, – sakė L.Matjošaitytė.

Dar vienas iššūkis rinkėjams gali kilti ir tuo atveju, jei politikai sugalvos pritraukti daugiau rinkėjų, kviesdami referendume pasisakyti ne tik dėl dvigubos pilietybės, bet ir kitu klausimu. Kaip jaukas pasirinktas siūlymas sumažinti Seimo narių skaičių. Kaip tokiu atveju būtų skaičiuojami balsai, jeigu rinkėjas norėtų pritarti Seimo narių skaičiaus mažinimui, bet nepritartų dvigubos pilietybės referendumui arba pastarajame visai nedalyvautų? L.Matjošaitytės teigimu, VRK ketina sudaryti tokią galimybę. Tiesa, tokiu atveju greičiausiai vis tiek patektumėte į atvykusių dalyvauti referendume statistiką. „Po paskutinių Konstitucinio Teismo nutarimų, jeigu atsitiktų taip, kad būtų keliama daugiau nei 1 klausimas, jie turėtų būti atskirti ir už juos turėtų būti balsuojama atskirai. Jeigu būtų sprendžiama dėl dvigubos pilietybės ir dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, spręstume, ar turėtų būti du atskiri biuleteniai, ar du atskiri klausimai viename biuletenyje, bet vienu „Taip“ arba „Ne“ į abu nebūtų galima balsuoti. Įskaičiuojamas to klausimo balsas, už kurį balsavote“, – sakė L.Matjošaitytė.

respublika.lt