Nuomonė: Dviguba pilietybė: valdžia ruošiasi keisti Konstituciją, visuomenininkai pasisako – prieš

Dviguba pilietybė: valdžia ruošiasi keisti Konstituciją, visuomenininkai pasisako – prieš Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis ir neseniai susikūrusios Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos seniūnas Andrius Palionis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo valdybą, ragindami sudaryti darbo grupę ir pavesti jai spręsti pasiruošimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimus. Ši darbo grupė turėtų spręsti klausimus susijusius su galimos referendumo datos, trukmės, referendumu tvirtinti teikiamų Konstitucijos teksto formuluočių nustatymu, referendumo rengimo ypatumų įvertinimu ir reikalingų įstatymų projektų parengimu. Darbo grupę, remiantis proporcinio frakcijų atstovavimo principu, sudarytų 12 Seimo narių.

LVŽS frakcijos seniūno R. Karbauskio teigimu, darbo grupė sudaroma todėl, kad Seime būtina rasti bendrą sprendimą referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimu.


„Mes turime įvertinti per pastaruosius kelis dešimtmečius Lietuvoje įvykusius socialinius bei demografinius pokyčius ir sudaryti galimybę Lietuvos žmonėms pasirinkti dvigubą pilietybę. Kaip žinia, Konstitucinio Teismo sprendimas yra labai aiškus: būtina pakeisti Konstituciją ir tai galima padaryti tik referendumo keliu. Tad turime tartis, kaip ir kada organizuosime referendumą, kokių teisės aktų pakeitimų gali reikėti, kokios bus referendumui teikiamo teksto formuluotės“, – sako R. Karbauskis.

Valdančiąją koaliciją sudarančių frakcijų seniūnų pasirašytame kreipimesi prašoma, kad Seimo valdybos sudaryta darbo grupė veiklą pradėtų jau nuo 2017 metų gruodžio 15 dienos.

Visuomeninikai nepalaiko masinės dvigubos pilietybės įteisinimo

Dvigubos pilietybės įteisinimo iš Lietuvos valdžios jau daugelį metų reikalauja Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) vadovybė teigdama, kad ir po 1990 m. savo noru iš Lietuvos išvykę ir priėmę kitos valstybės pilietybę lietuviai išsaugotų Lietuvos pilietybę, nes taip esą būtų užtikrintas jų emocinis ryšys su Lietuva. Be to bandoma įrodinėti, kad teisė į pilietybę esą yra prigimtinė ir į ją kėsintis niekas neturįs teisės… Dvigubos pilietybės šalininkai nenori, kad šis klausimas būtų sprendžiamas referendumu kaip to reikalauja Lietuvos Konstitucija, nes bijo, kad referendumas nepavyks…

Pasisakydami dėl dvigubos pilietybės emigrantų atstovai teigia, kad sutiks, jog Lietuvoje būtų rengiamas referendumas dėl dvigubos pilietybės tik tuo atveju, jei bus pakeistas dabar galiojantis Referendumo įstatymas sumažinant šiam referendumo klausimui priimti būtiną surinkti balsų skaičių.

Išeivių baimė dėl referendumo sėkmės turi pagrindą, ne tik dėl to, kad Lietuvoje per aukštai pakelta sėkmingam referendumui reikiamų balsų skaičiaus „kartelė“, bet ir dėl to, kad iš visko sprendžiant Lietuvos visuomenė yra nusiteikusi prieš masinės dvigubos pilietybės įteisinimą.

Grupė visuomenės veikėjų dar 2010 m. buvo išplatinę pareiškimą ragindami Lietuvos Respublikos Seimą  nepriimti Pilietybės įstatymo, kuriuo būtų sudarytos sąlygos dvigubai pilietybei tapti masiniu reiškiniu. Tuomet vienas iš šio kreipimosi autorių, filosofas prof. Vytautas Radžvilas dienraščiui Alkas.lt sakė:


„Dvigubos pilietybės klausimas jau tapo ne racionalios diskusijos, bet beatodairiškų spekuliacijų tema. Iš tikrųjų, eskaluojant šį klausimą, ciniškai spekuliuojama daugeliu pamatinių sąvokų, kurios yra sąmoningai painiojamos. Girdime nesibaigiančias kalbas, kad dviguba pilietybė padėtų iš Lietuvos išvykusiems žmonėms išlaikyti ryšį su Tauta ir savo kraštu, įrodinėjama, kad tai būtų naudinga valstybei, nes ji turėtų daugiau piliečių.

Mąstant racionaliai, šis klausimas yra nuostabiai paprastas. Pilietybė yra politinis ir teisinis institutas, apibrėžiantis asmens ryšį su savo valstybe. Svarbiausi šio ryšio komponentai – teisės ir pareigos. Asmuo įsipareigoja valstybei vykdyti tam tikras pareigas ir tai daryti nuolatos. Pilietybės institutas nepripažįsta proginio ar atsitiktinio ryšio su valstybe. Vien šito pakanka norint suprasti, kad asmenys, kurie yra išvykę iš Lietuvos ir jau įgiję kitų šalių pilietybę, iš principo negali būti visaverčiais Lietuvos Respublikos piliečiais. Nes jie fiziškai nepajėgūs vykdyti svarbiausios piliečio pareigos – nuolatos dalyvauti išlaikant ir palaikant savąją valstybę.

Todėl dvigubos pilietybės įvedimas savaime suponuoja pilietybės instituto diskriminaciją. Atsiranda dviejų rūšių Lietuvos piliečiai: tie, kurie, turėdami Lietuvos pilietybę, kasdien vykdo savo pareigas ir naudojasi piliečio teisėmis, ir tie, kurie turi tik teises, bet nevykdo jokių pareigų“.


Kreipimąsi prieš masinės dvigubos pilietybės įteisinimą pasirašęs Alkas.lt vyr redaktorius Jonas Vaiškūnas teigia, kad dvigubos pilietybės reikalaujantys emigrantai painioja tautybės ir pilietybės sąvokas.

„Pilietybė kyla iš valstybės piliečio nuolatinio įsipareigojimo valstybei ją ginti, mokėti jai mokesčius ir būti jos patriotu. Savaime suprantama, kad emigrantas pasirinkęs gyventi, dirbti, mokėti mokesčius ir ginti kitą valstybę – savaime netenka pilietybės – savo pasirinkimu pats jos atsisakydamas. Tačiau jo ryšį su Tauta ir toliau liudija ne pilietybė, o prigimtine teise grindžiama – tautybė“.

Pasak J. Vaiškūno, reiktų atsisakyti siekių silpninti pilietybės instituciją darant ja likvidžia su įsipareigojimais valstybei nesusijusia kategorija ir vertėtų grįžti prie jau anksčiau viešoje erdvėje išsakytų siūlymų įstatymiškai įteisinti „Lietuvio pasą – dokumentą, liudijanti ir stiprinantį pasaulio lietuvių tapatybės ryšį su Tauta ir tautiečiais, kur jie begyventų ir kokios pasaulio valstybės piliečiais bebūtų“.

Pasak J. Vaiškūno Lietuvio pasas būtų įstatymais įteisinta tarpinė instituciją, leidžianti net netekus Lietuvos pilietybės išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe ir beveik visas pilietybės teikiamas teises. Lietuvio pasas suteiktų visas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikiamas teises, išskyrus politines teises balsuoti nacionaliniuose rinkimuose bei užimti pareigas, kuriose būtina ištikimybės Lietuvos Respublikai priesaika.

Šių metų rugpjūčio 8 d. grupė Seimo narių jau užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įsteigti Lietuvio pasą, leidžiantį išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe. Siūloma Lietuvio paso institucija suteiktų išeiviams visas Lietuvos piliečių turimas teises, išskyrus politines.

tiesos.lt

KOMENTARAI:

p.Radžvilui dvig. pilietybė –2017-11-28 2:58

tai ,,paskutinė vinis į Lietuvos karstą”. Jis taip teigė. O po kiek laiko jam įkalė paskutinę vinį studentai, kolegos – persenęs, neįdomus?!Buvo, save ,,visuomenininkais” pasivadinę 24 ponai inteligentai, valgantys valdišką duoną. Bepigu. Atlyginimas ar renta (R.Ozolas), tai vis neištiesta ranka.Išvyko žmonės uždirbti šeimai, vaikams, tėvams. Nesėdėjo užpakalį ant valdiškos kėdės pasidėję. Nepabėgo, neatitrūko. Dalyvauja LR gyvenime įv. būdais. Mokesčiai? Pateiks jie čekių kopijas kiek ir kam Lietuvoje jie atsiuntė pinigų, už kuriuos jų artimieji išgyveno ar išgyvena – pinigai išleidžiami Lietuvoje. Taškas. O, LIETUVIO PASAS! Kaip gražu miške. Juokėmės iš LENKO KORTOS< dabar juokinate su LIETUVIŠKU PASU. Tai kiek pasų siūloma turėti – Lietuvio pasas ir koks dar? – Nelietuvio, ruso, bet LR piliečio? AR lenko. Visiškas nusipezėjimas tų visuomenininkų. Va, po metų jau arabiški pabėgėliai, gyvenantys iš kitokio pobūdžio rentų, įgys LR pilietybę, o ar yra atsisakę kažkurios šalies iš kur neva atvyko, niekas nesusigaudys- juk dokumentus tai paskandino. Kad Lietuva neišnyktų, neišsivaikščiotų, būtina suteikti galimybę išlaikyti prigimtinę pilietybę, įgijus kt. šalies pilietybę. PASTABĖLĖ: Pilietybės įstatymą, kuris suteikė išvykusiems iki KOVO 11-osios tik pratęsti- ir po KOVO 11-osios tiems, kurie patys, jų tėvai ar seneliai buvo Nepriklausomos Lietuvos piliečiais iki RUSŲ OKUPACIJOS – t.y., 1940 06 15!!! Ir jokių REFERENDŪMŲ! Sėkmės, valstiečiai.

Marginalas       2017-11-27 18:30

Įdomu, kodėl burliokų “dokumentas” nufotkintas be apačios su mikročipu? Gal norima parodyti, kokia ten “laisvė”?
O dėl KKKonstitucijos seniai sakiau, kad laikas keisti, nes dabartinė nebeatitinka tikrovės.
Turi būti:
Lietuvos demokratinės vergvaldinės respublikos KKKonstitucija.
O kad nereikėtų paskui keisti dar kartą, geriau jau ir taip:
Lietuvos sodomodemokratinės vergvaldinės respublikos KKKonstitucija.