Pasaulio lietuviai apie referendumą kalba atsargiai

 Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai pasisako už gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimą, tačiau Konstitucinio Teismo nurodytą referendumo kelią vertina atsargiai. Šią savaitę posėdžiavusi Seimo ir PLB komisija priėmė rezoliuciją „Dėl pilietybės išsaugojimo“, kuria „prašo Seimo užtikrinti gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimą įgijus kitos valstybės pilietybę, pasinaudojant visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis“.

Rezoliucijoje komisija sako gerbianti Konstitucinio Teismo sprendimą dėl dvigubos pilietybės ir palaiko Seimo narių „išreikštą politinę valią priimant Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti teisę Lietuvos piliečiams, išvykusiems po 1990 metų kovo 11 dienos ir įgijusiems ES ar NATO valstybės pilietybę, išsaugoti Lietuvo pilietybę“. Seime penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje į klausimus apie referendumą PLB atstovai stengėsi atsakyti aptakiai. Jie teigė, jog tai esanti Seimo diskrecija nuspręsti, kokiomis teisinėmis priemonėmis siekti dvigubos pilietybės platesnio įteisinimo.

Komisijos pirmininkas nuo PLB, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės atstovas Rimvydas Baltaduonis į klausimą, ar pasaulio lietuviai vis viena siekia dvigubos pilietybės išplėtimo įstatymu, atsakė, kad pasaulio lietuviai siekia, jog „Seimas išnaudotų visus teisinius sprendimus siekti gimimu įgytos pilietybės išsaugojimą mūsų piliečiams“. „Šios diskusijos verda viešojoje erdvėje, kadangi KT yra išaiškinęs savo pasisakyme, Seimas turi diskreciją apibrėžti atskirus atvejus įstatyme, kas gali turėtų dvigubą pilietybę. Dviguba pilietybė nėra apskritai draudžiama Konstitucijos“, – sakė R. Baltaduonis.

JAV lietuvių bendruomenės atstovė Laura Vidžiūnaitė teigė, kad dėl dvigubos pilietybės įteisinimo kelio sprendimą turi priimti Seimas. „Konstitucinis Teismas labai aiškiai pabrėžė, kad yra du skirtingi atvejai – jei Seimas įtvirtinta kaip atskirą atvejį, tai daroma įstatymo pakeitimu, jei tai įtvirtinama kaip plačiau paplitęs atvejis, tai yra referendumas. Seimo diskrecija nustatyti, kokiu platumu dvigubą pilietybę įtvirtinti“, – pabrėžė L. Vidžiūnaitė. „Pasaulio lietuviai pasisako stipriausiai kad kiekvienas, gimęs lietuviu, prigimtine teise, kuris čia gimęs, kad jie tą teisę prigimtinę išlaikytų, o ne labai plačią dvigubą pilietybę visiems“, – sakė komisijos narė. Perklausus, ar tai reiškia, kad pasaulio lietuviai pasisako prieš referendumą, JAV atstovė teigė, jog pasaulio lietuviai „pasisako už tą kelią kurį pasirinks Seimas“. „Mes turime labai šviežią KT sprendimą, jis nėra apkalbėtas, svarstytas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuris įvertina naują teisinę situaciją, todėl konkrečių atsakymų sulaukti šiandien (negalime), lauksime, ką nuspręs TTK ir Seimas, ir tik Konstitucinio Teismo sprendimo rėmuose, ne kitaip“, – kalbėjo L. Vidžiūnaitė.

R. Baltaduonis citavo pirmojo Lietuvos vadovo atkūrus nepriklausomybę Vytauto Landsbergio žodžius, kad referendumas būtų šiurkštus kelias ir „gera priemonė priešinti žmones ir kelti įtampą Lietuvoje“. „Tas nerimas (kad referendumas neįvyks) išlieka ir eiti į referendumą, kurio sėkmė kvestionuojama tokių iškilių žmonių, yra sudėtinga“, – sakė R. Baltaduonis. Konstitucinis Teismas praėjusį penktadienį Seimo prašymu aiškindamas savo ankstesnių nutarimų nuostatas dar kartą paskelbė, kad dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją.

Seimas KT klausė, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams. Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Konstitucinis Teismas jau anksčiau yra pasakęs, kad ši nuostata reiškia, jog dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė reaguodama į KT sprendimą paskelbė, kad Konstitucinis Teismas išsklaidė abejones, jog vienintelis kelias įteisinti dvigubą pilietybę yra referendumas. Šalies vadovai svarsto, kad optimaliausia būtų referendumą rengti per prezidento rinkimus 2019 metais. Pasaulio lietuviai nuogąstauja, kad referendumas neįvykdų dėl itin aukštos kartelės – norint pakeisti Konstitucijos 12 straipsnyje įrašytą formuluotę dėl dvigubos pilietybės reikia, kad už pataisą referendume balsuotų daugiau kaip 50 proc. balso teisę turinčių piliečių.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/pasaulio-lietuviai-apie-referenduma-kalba-atsargiai/253148
© Lietuvos žinios