Povilas Gylys. Emigrantai ir pilietybė

Povilas Gylys. Emigrantai ir pilietybė Mano manymu, egzistuoja trys kategorijos emigrantų. Pirmai priklauso nostalgiškieji, besiilgintys. Ne iš gero gyvenimo palikę Tėvynę, jie jos ilgisi, nuolat domisi, kas joje vyksta. Jie pergyvena dėl jos nesėkmių ir džiaugiasi jos laimėjimais. Antrai kategorijai priklauso abejingieji. Jie retai mintimis ir veiksmais grįžta į Lietuvą. Jei ir domisi, tai daugiausia tik savo artimaisiais – tėvais, seserimis, broliais ir t.t. Tai gerai, bet VALSTYBINIAI, NACIONALINIAI reikalai jiems nelabai rūpi. Trečia grupė –  arogantiškieji. Jie tapatinasi su ta šalimi, kurioje įsikūrė, tą šalį „kotiruoja“ aukščiau nei savo Tėvynę, jaučiasi aukštesnės prabos žmonėmis nei Lietuvos „aborigenai“.

Suprantu, kad tai yra abstrakti schema, o reali žmonių įvairovė emigracijoje yra sudėtingesnė. Kita vertus, visa tai sakau nieko nesmerkdamas. Atvirkščiai, gerai suprantu, kad dauguma žmonių emigravo, nes Tėvynėje negalėjo gauti dviejų pagrindinių dalykų – DUONOS ir TEISYBĖS. Ir tikiuosi, kad bent dalis emigrantų „migruos“ iš antros ir trečios grupės į pirmąją, besiilginčių grupę. Ir ieškos būdų prisidėti prie Tėvynės problemų sprendimo, ieškos būdų sugrįžti į ją. Motina Tėvynė Jūsų laukia.

Ir apie pilietybę. Nepradėsiu diskusijos apie referendumą pilietybės klausimu. Tik priminsiu, kad reikia skirti paso nešiotoją ir pilietį. Tikras pilietis – žmogus, kuriam RŪPI jo pilies, jo šalies reikalai.