Ramūnas Karbauskis. Atsakymas Arvydui Juozaičiui

Gerbiamas, Arvydai Juozaiti, iš tiesų, prieš metus kartu su bendraminčiais Seime įregistravome Lietuvio paso įstatymo ir jį lydinčių įstatymų projektus. Norėjosi pralaužti tuos ledus, kurie metų metus nejudėjo, nors politikai žarstė pažadus stiprinti ryšį su pasaulio lietuviais. Esu įsitikinęs, kad šio projekto įgyvendinimas pagelbės išsaugant kitos šalies pilietybę priėmusio lietuvio ryšį su Tėvyne. Jūs klausiate, kas nutiko, ar aš nepamiršau šios idėjos. Atsakymas – ne, nepamiršau. Lietuvio paso idėja ne stalčiuose, ji gražiai padėta ir laukia savo eilės. Džiaugiuosi, kad atkakliai siekiate išsaugoti lietuvybę ir į Lietuvos pilietybę žiūrite kaip į pasididžiavimo, ypatingos pagarbos ir nusipelnymo vertą, žmogaus prigimtyje įrėžtą vertybę.Laiške kaltinate, kad, palaikydamas dvigubos pilietybės idėją, žeminu Lietuvos pilietybę, kuri negali tapti papildoma privilegija įvairiais pavidalais.

Jokiu būdu nesiekiu to, tačiau įvertinu, kaip stipriai pasikeitė aplinkybės, sąlygojusios priimtus sprendimus dėl pilietybės Lietuvai tik iškovojus nepriklausomybę. Tuomet turėjome ginti Lietuvos laisvę ir joje gyvenančių žmonių teisę būti Lietuvos piliečiais. Dabar gyvename ne tik laisvoje šalyje, bet ir laisvame pasaulyje. Mūsų laisva demokratinė šalis leidžia žmogui pasirinkti tai, kas anksčiau mums ilgus metus buvo drausta, už ką buvo persekiojama, kas buvo užtverta sienomis.

Galime jaustis namuose, juose nebūdami. Turime leisti žmonėms jaustis laisvę iškovojusios Tėvynės piliečiais ir tada, kai jie, ieškodami geresnio gyvenimo, atlyginimo ar tiesiog susiklosčius kitoms aplinkybėms išvyko iš Lietuvos. Ir išvykę jie gali išsivežti ne tik meilę Tėvynei širdyje, bet ir ryšio su ja teisinį įrodymą, pasą, kuris, tikiu, bus branginamas. Taip pat tikiuosi, kad bent dalis išvykusių žmonių su tuo pačiu Lietuvos Respublikos piliečio pasu sugrįš į Lietuvą. Atėjo laikas, kada turime suvokti, jog Lietuvos pilietis, gyvenantis užsienyje, nesiskiria nuo Lietuvos piliečio, gyvenančio čia, Lietuvos teritorijoje.

Jūs manote, kad jeigu žmogus prisiekė kitai valstybei, jis nevertas turėti Lietuvos paso? Lietuva nuo seno garsėja kaip žmogų vertinanti, jo orumą gerbianti, jo gerbūviui įstatymus kurianti šalis. Prisiminkime Konstitucijos šaknis. Buvome vieni pirmųjų, kurie rodėme pavyzdį kitoms šalims, nuo amžių garsėjome religine tolerancija ir gilia pagarba gausioms tautinėms bendrijoms, turėjome drąsos būti pranašesni ir siekiantys pažangos. Juk galime ir dabar tokiais būti!

Jūs baiminatės, kad svetur išvykęs ir kitos valstybės pilietybę įgijęs Lietuvos pilietis, grįžęs namo, į Lietuvą, naudosis mūsų resursais? Kvėpuos mūsų orą, gers vandenį? Nežinau, kodėl reikėtų baimintis dalintis tuo, ką šiandien kuriame ne mes vieni – esame neatskiriama Europos Sąjungos dalis, priklausome NATO ir ką tik įstojome į EBPO. Tai reiškia, kad dalis mūsų gerbūvio priklauso ne tik nuo mūsų sumokamų mokesčių bei į valstybės kūrimą įdedamų pastangų, bet ir nuo visos Europos, su mumis bendradarbiaujančių NATO bei EBPO valstybių ir kitų šalių, kurios investuoja į mūsų ekonomiką, kartu su mumis kuria bendrą pasitikėjimo ir saugumo erdvę.

Taigi, dviguba pilietybė nesusilpnins mūsų šalies. Priešingai – tai leis kitos šalies pilietybę įgijusiam Lietuvos piliečiui išlaikyti savo širdyje Lietuvą, leis žinoti, kad grįžęs į Tėvynę jis bus lygiavertis visuomenės narys. Klaidinga manyti, kad svetur mokesčius mokantys Lietuvos piliečiai, atvykę į Lietuvą, išnaudos mūsų socialinę sistemą. Galiausiai – galimybė gauti socialines paslaugos priklauso ne nuo pilietybės, o nuo sumokėtų įmokų.

Žvelgiant dar giliau: iš esmės mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, jau dabar turime ir antrą pilietybę. Dažnas ta pilietybe ir jos suteikiamomis teisėmis naudojamės net nesusimąstydami, ar net nežinodami, kad ją turime. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnis skelbia: “Kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra [Europos] Sąjungos pilietis. [Europos] Sąjungos pilietybė ne pakeičia valstybės pilietybę, o ją papildo.” Būtent šios, papildomos pilietybės, suteikiamų teisių dėka galime laisvai judėti po ES valstybes nares ir jose apsigyventi, balsuoti ES Parlamento rinkimuose ir būti į jį išrinkti, gauti pagalbą ir apsaugą kitų valstybių narių diplomatinėse atstovybėse tuo atveju, jei Lietuvos diplomatinė atstovybė nėra prieinama ir t.t. Akivaizdu, jog mums įgijus papildomą pilietybę, nenustojome mylėti Lietuvą. Priešingai, ši ES pilietybė mums visiems yra didžiulė pridėtinė vertė, kurią padovanojo mūsų laisvė.

Dviguba pilietybė gali mums padėti augti, išlaikyti kultūrą ir tradicijas. Tuo tarpu atėmę pasą, pasak kai kurių pasaulio lietuvių, padovanojame nuoskaudą ir sukuriame nepilnavertiškumo jausmus, kurių mūsų šalyje ir taip netrūksta.

Ar referendumo dalyvių mažinimo kartelė ir kiti pasiūlymai pažeidžia Konstituciją – turėtų atsakyti Konstitucinis Teismas. Jeigu Konstitucinis Teismas išaiškins, jog atitinkamais sprendimais pažeidžiama Konstitucija – išvykę Lietuvos piliečiai žinos, kad Lietuvos pilietybės netenka ne dėl politinių partijų rietenų, o dėl to, kad taip sako mūsų Konstitucija – pagrindinis įstatymas, kurį privalome gerbti. Tuomet grįšime prie Lietuvio paso ir kitų idėjų, kurios mums padėtų jaustis vienos valstybės globaliame pasaulyje vaikais.

Taigi, tokia yra mano nuomonė dėl galimybių įteisinti dvigubą pilietybę. Nesitikiu ir nemanau, kad visi Lietuvoje piliečiai galvoja taip, kaip aš. Todėl visomis išgalėmis sieksiu, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turėtų galimybę išsakyti savo nuomonę dėl dvigubos pilietybės referendumo metu.

Ramūnas Karbauskis

FB Veidaknygė