Valdantieji siūlo emigrantams Lietuvio pasą

Kai kurie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime nariai ir socialdemokratai antradienį pasiūlė įsteigti Lietuvio paso institutą. Jis pilietybės neturintiems lietuvių kilmės emigrantams būtų kaip jos alternatyva. Vis tik pasiūlymas sulaukė kritikos. Anot kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus, siūlomas įsteigti Lietuvos pasas emigrantams neatstotų šalies pilietybės.
V.Adamkus: Lietuvio pasas neatstotų pilietybės

Anot kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus, Seimo valdančiųjų siūlomas įsteigti Lietuvos pasas emigrantams neatstotų šalies pilietybės. Jis BNS antradienį teigė, kad toks beveik visas piliečio teises suteikiantis dokumentas būtų „tam tikra dovana išeivijai pasinaudoti piliečių teisėmis ir privilegijomis“, bet „tai jokiu būdu neatstoja Lietuvos pilietybės“. „Tai yra kompromisinis sprendimas, bet jis jokiu būdu neišsprendžia principinės (dvigubos pilietybės) problemos. Jos sprendimo siekia išeivija, tikinti, kad ji yra Lietuvos dalis. Juk mes visi norime, kad jie būtų lygiateisiai Lietuvos piliečiai“, – sakė V.Adamkus. Didžiąją gyvenimo dalį išeivijoje Jungtinėse Valstijose praleidęs V.Adamkus tvirtino, kad gyvendamas emigracijoje nebalsuoti rinktųsi pats. „Man yra sunku priimti tą faktą, kad aš, gyvendamas už Lietuvos ribų, balsuočiau rinkimuose, jeigu aš nežinočiau nei atstovų siūlomų, nei kasdienių Lietuvos problemų, kurias reikia spręsti“, – sakė prezidentas. „Man tai nebūtų aktualu, nes galvoju, kad nebūčiau kompetentingas atiduoti savo balsą už tuos, kurie spręstų Lietuvos reikalus“, – pridūrė jis.

S.Skvernelis: naujadarų kurti nereikia Premjeras Saulius Skvernelis tokį valdančiųjų siūlymą vertina skeptiškai. Anot jo, problemą reikia spręsti iš esmės ir pagaliau įteisinti dvigubą pilietybę. „Aš manau, išspręskime klausimą, kuris susijęs su dvigubos pilietybės turėjimu, ir nereikės galvoti kažkokių naujadarų“, – antradienį žurnalistams Vyriausybėje Seime registruotą projektą komentavo Vyriausybės vadovas. „Galbūt kažkam, kas sąmoningai atsisakė ar buvo priverstas rinktis kitą pilietybę, tokios kortos turėjimas ką nors ir duotų, bet iš esmės ne kortos, ne dokumento turėjimas lemia, ar tas žmogus dar jaučia ryšį su tėvyne, ar ne. O šiaip problemą reikia spręsti iš esmės – sugebėkime padėti toje dešimtmečio istorijoje tašką dėl dvigubos pilietybės turėjimo“, – siūlymą įvertino S.Skvernelis.

Opozicija abejoja Lietuvio paso alternatyva dvigubai pilietybei

Seimo opozicijoje esančių konservatorių ir liberalų atstovai taip pat abejoja, ar valdančiųjų siūlomas Lietuvio paso institutas būtų tinkama alternatyva dvigubai pilietybei.

Andrius Kubilius Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas ir konservatorius Andrius Kubilius teigia, kad Lietuvio pasas būtų labiau simbolinis būdas išlaikyti emigrantų ryšį su Lietuva. „Aš tame matyčiau labiau simbolinę prasmę, o ne turinio prasmę“, – antradienį BNS sakė A.Kubilius. Jis tvirtino manantis, kad „valstiečiai“ ir socialdemokratai siūlydami Lietuvio paso institutą ieško būdų vengti priekaištų dėl nesprendžiamo dvigubos pilietybės klausimo. „Aš nežinau, ar dvigubą pilietybę išmainyti į Lietuvio pasą būtų pats tinkamiausias dalykas“, – kalbėjo politikas. Liberalas E.Gentvilas sakė dalies valdančiųjų iniciatyvą matantis „kaip simbolinį gestą“. „Jis nėra blogas, tačiau tikrai nepakankamas“, – BNS teigė parlamentaras. „Aš nemanau, kad tai būtų tinkama alternatyva dvigubai pilietybei, jeigu žmonėms nebūtų suteikiamos pilnaverčių piliečių teisės“, – pridūrė jis.

Pasaulio lietuvių atstovė sveikina idėją

 Tuo tarpu Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke sveikina iniciatyvą sukurti Lietuvio paso institutą, tačiau sprendžiant šį klausimą paragino neužmiršti ir svarstymų dėl dvigubos pilietybės. Užsienyje gyvenančių lietuvių atstovė BNS antradienį sakė, kad Lietuvio pasas padėtų emigrantams išlaikyti ryšius su Lietuva. Vis dėlto ji tvirtino, kad tokį dokumentą turintys lietuviai negalėtų jaustis pilnavertiškai, nes negalėtų dalyvauti politiniame šalies gyvenime. „Aš manau, kad tai yra geri žingsneliai į priekį kalbant apie tai, kaip išlaikyti ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais, bet (…) tokie žmonės būtų tik iš dalies Lietuvos dalis“, – teigė D.Henke. Pasak jos, parlamentarai neturėtų atsisakyti idėjų iš esmės įteisinti dvigubą pilietybę. „Pilietybės išlaikymas ir Lietuvio pasas nebūtų adekvačiai tas pats. Kuo tas ryšys su Lietuva bus didesnis, tuo daugiau žmonių į ją grįš, atneš savo investicijas“, – kalbėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė. Ekspertas: Konstitucija leistų steigti Lietuvio paso institutą

 Šalies Konstitucija leistų steigti Lietuvio paso institutą, tačiau kai kurias valdančiųjų pasiūlyto įstatymo projekto detales gali tekti keisti siekiant, kad jos atitiktų pagrindinį šalies įstatymą, sako konstitucinės teisės ekspertas profesorius Vytautas Sinkevičius. „Konstitucija numato, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje. Vadinasi, pati Konstitucija išskiria etninę kilmę kaip pagrindą, kuris leidžia suteikti tam tikras privilegijas atvykti į Lietuvos valstybę. Tai reiškia, kad pats dokumentas (…) gali būti“, – BNS antradienį sakė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas. Profesorius teigė, kad kai kurios siūlomo įstatymo nuostatos yra nesuprantamos ir galbūt prieštarauja Konstitucijai, tačiau jas galima bus pakeisti tobulinant projektą. „Konstitucijoje rašoma, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, o įstatymai sako, kad pasą gaus tik tas, kuris išlaikys lietuvių kalbos pagrindų patikrinimą, kitaip tariant, turės laikyti egzaminą. Tai dabar iš Konstitucijos kyla egzaminas ar nekyla?“ – kalbėjo V.Sinkevičius.

Teisininkas taip pat abejojo projekte numatyta galimybe neišduoti Lietuvio paso asmenims, nesiejantiems savęs su lietuvių kultūra: „Bet kaip bus nustatoma, žmogus save sieja su lietuvių kultūra, ar ne? Nėra aišku.“ V.Sinkevičiaus teigimu, toks dokumentas gali sukelti įtampos dvišaliuose Lietuvos santykiuose su kitomis šalimis. „Ji (tokia praktika) gali sukelti tam tikrų įtampų tarptautiniuose santykiuose, pavyzdžiui, tarp tų valstybių, kurios nesupranta, kas yra etninė kilmė, kurios mato pilietinę tautą ir išskiria pilietybės institutą, o ne etninės kilmės institutą“, – sakė profesorius. Pasak jo, Lietuvio pasas nepaskatins užsienyje gyvenančių tautiečių grįžti į šalį ar stiprinti ryšį su Lietuva – tam geriausiai pasitarnautų iš esmės įteisinta dviguba pilietybė. Seime pastaruoju metu svarstyta galimybė gerokai išplėsti asmenų, galinčių turėti teisę į dvigubą Lietuvos ir kitos šalies pilietybę, ratą. Po diskusijų parlamentas paprašė Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/valstieciai-ir-socialdemokratai-siulo-emigrantams-lietuvio-pasa-56-837104