Ž. Pavilionis. Pilietybės išsaugojimas: lemiamas išbandymas mūsų vienybei

 Žygimantas Pavilionis, Seimo TS-LKD frakcijos narys. .2017 m. birželio 12 d. Seime šiuo metu svarstomos Pilietybės įstatymo pataisos, kuriomis siekiama suteikti galimybę turėti dvigubą pilietybę ES ir NATO šalyse gyvenantiems Lietuvos piliečiams, yra vienas svarbiausių šios kadencijos strateginių sprendimų, kuris gali reikšmingai pakeisti visos tautos ateitį bei ypač paveikti jos vienybę.

Šių pataisų svarbą ir poreikį įrodo ir po įstatymu pasirašiusių Seimo narių skaičius – net 114 Seimo narių pasirašė po minėtomis pataisomis. Pataisoms pritarė visų parlamento frakcijų atstovai, jų lyderiai, taip pat Seimo Pirmininkas, Ministras pirmininkas ir kai kurie ministrai.

Praėjus pateikimo Seime stadijai, Pilietybės įstatymo pataisų projektas buvo nukreiptas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuris privalėjo pateikti išvadą dėl to, ar Seimas gali pritarti tokioms įstatymo pataisoms.

 Deja, tačiau nusiimdami nuo savęs atsakomybę, kaip jau ne kartą įvyko Seime, o gal net kai kurių posėdžio dalyvių gudriai paskatinti, komiteto nariai, prieš pateikiant išvadą, nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Komiteto parengtame kreipimosi projekte buvo klausiama, ar dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių (narystės ES ir NATO, masinės emigracijos) Seimas galėtų nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų Konstitucijoje numatyta tvarka Pilietybės įstatyme įtvirtinti teisinį reguliavimą, kad Lietuvos Respublikos piliečiai po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos valstybės ir įgiję Europos Sąjungos ar NATO valstybės narės pilietybę, galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę.

Sprendimu kreiptis į Konstitucinį Teismą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai ne tik atsisakė parodyti ryžtą ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl šiandien vieno iš svarbiausių visai tautai klausimų – siūlomų pataisų, bet ir iš esmės atidėjo, ar netgi ilgam laikui sustabdė pilietybės išsaugojimo klausimo sprendimą.

Sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą taip pat suskaldė Seimą, kadangi renkant parašus Pilietybės įstatymo pataisoms buvo sutarta, kad Seimas šį kartą eis iki galo ir visų pirma pareikš savo politinę valią vieningai balsuojant dėl pataisų priėmimo. Teisės ir teisėtvarkos komiteto iniciatyva Pilietybės įstatymo svarstymas Seime bus galutinai įšaldytas, kol nebus sulaukta Konstitucinio Teismo išvados. Taigi, socialdemokratų vadovaujamo komiteto iniciatyva Seimas pats savo noru atima iš savęs iniciatyvą bei paralyžiuoja daugumos rinkėjų jam suteiktą politinę valią vienu svarbiausiu šios kadencijos klausimu. Žinant, kad dabartinė dauguma vis dažniau kaltinama tik kosmetinėmis reformomis, vis dar nesinori tikėti, kad ir pilietybės išlaikymo laukia toks pats likimas, kaip ir daugelio kitų garsiai prieš rinkimus įvardytų „pokyčių“.

Svarbu pabrėžti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat atmetė (dauguma komiteto narių susilaikė) mano ir TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio siūlymus kreipimosi tekstui, kuriais siekėme papildyti ir sukonkretinti klausimus Konstituciniam Teismui. Komiteto pirmininkas, valdančiojoje koalicijoje dalyvaujančių socialdemokratų partijos narys, Julius Sabatauskas teigė, kad savo pasiūlymais neva rodome nepagarbą Teismui.

Tačiau savo pasiūlymais siekiame atkreipti dėmesį ne tik į pasikeitusias išorines aplinkybes (narystę ES, NATO ar neigiamą Brexit poveikį), bet ir į esminį realybėje taikomos teisinės praktikos ir Konstitucinio Teismo doktrinos neatitikimą – seniai žinomą faktą, kad jau ir šiandien ištisoms Lietuvos piliečių grupėms, keliems dešimtims tūkstančių Lietuvos piliečių yra suteikta dviguba pilietybė, nors teisinė doktrinai numato, jog „dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti-išimtiniai“.

Atitinkamai diskriminuojami tūkstančiai kitų Lietuvos piliečių, kurie išvyko iš Lietuvos po 1990 kovo 11 d., nesuteikiant jiems teisės į pilietybės išlaikymą bei taip pažeidžiant Lietuvos piliečių lygiateisiškumo principą. Nors dabartinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto kreipimosi teksto variantas gali atrodyti teisiškai nepriekaištingas, tačiau komiteto noras remtis tik į pasikeitusias išorines aplinkybes, o ne kelti esminį „aritmetinį“ ištisos Lietuvos piliečių kartos diskriminacijos klausimą, veda į tolesnį susiskaldymą bei pralaimėjimą, nes nedrįstama įvardyti esminės problemos.

Apmaudu, kad valdantieji socialdemokratai su Teisės ir teisėtvarkos pirmininkų priešakyje nusiima nuo savęs politinę atsakomybę bei grėsmingai didėjančios emigracijos ir tautos susiskaldymo akivaizdoje atsisako lyderystės sprendžiant vieną svarbiausių Lietuvai klausimų. Ar dabartiniai Seimo nariai, balsuodami už šį kreipimąsi, pasiruošę prisiimti atsakomybę už galimas pasekmes? Ar pasiruošę ją prisiimti kreipimosi autoriai ir rėmėjai? Žinoma, visada galima tikėtis, kad Konstitucinis Teismas atsižvelgs į akis badančią realybę ir atsisakys savo sukurtos „itin retų išimčių“ taisyklės, pripažins daugybinį pilietybės suteikimą (net 22913 atvejai šiuo metu) kaip „atskirą atvejį“ (kurį, beje, numato Konstitucija).

Tačiau akivaizdu, jog tokiu atveju dabartinis Seimo narių siūlymas keisti Pilietybės įstatymą tikriausiai net nebūtų taip įnirtingai ginčijamas. Balsuodamas už Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtą kreipimąsi, Seimas eilinį kartą atidės sprendimą mažiausiai trims mėnesiams (kol Konstitucinis Teismas išnagrinės kreipimąsi), o veikiausiai – metams arba dviems, kol bus suorganizuotas referendumas dėl pilietybės išlaikymo ir klausimas bus išspręstas iš esmės.

Tie Seimo nariai, kurie nuolat kaip mantrą primena apie savo rūpestį dėl didėjančios emigracijos ir atotrūkio nuo svetur gyvenančių Lietuvos piliečių, savo rankomis atidės sprendimą suteikti pilietybės išsaugojimo galimybę neribotam laikotarpiui, nes sėkmė referendume, turint omenyje mūsų ankstesnes patirtis, nėra garantuota. Turime suprasti, kad referendumo šaukliai yra tie patys, kurie jau vieną kartą panašiu būdu atėmė iš Lietuvos branduolinę ateitį – šalia Lietuvos sienų kylantis Astravas ir dabartinės Lietuvos vykdomosios valdžios bejėgiškumas šiame kontekste gerai atspindi padėtį, į kurią mus nori atvesti referendumo gerbėjai pilietybės išsaugojimo klausimu.

Esu įsitikinęs, kad Seimui išvengti politinės atsakomybės už šį esminį mūsų tautos ateičiai klausimą nepavyks, net jeigu kai kas ir labai nori nuo šios atsakomybės patogiai išsisukti, nesusimąstant apie tokio sprendimo kainą visai tautai. Taigi, netrukus Seimas balsuos ar pritarti socialdemokratų vadovaujamo komiteto parengtam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą, kuriame nėra esminio klausimo dėl šiuo metu taikomos „itin retų-išimtinių“ atvejų doktrinos atitikimo teisinei praktikai realiai įteisinusiai daugybinį pilietybės suteikimą vienoms piliečių grupėms, tuo pat metu kitas atitinkamai diskriminuojant.

Tikiuosi, kad Seime atsiras pakankamai politinės valios priimti kreipimosi į Konstitucinį Teismą pataisas, kurios padėtų Teismui įvertinti ne tik išorinių aplinkybių pokyčius, bet ir šią vidinę visos Lietuvos piliečių kartos diskriminaciją, susidariusią dėl itin griežto Konstitucijos traktavimo, vis labiau atitolinančio Lietuvą nuo išvykusios Lietuvos kitose ES ir NATO valstybėse. Tuo labiau, kad šioms nuostatoms pritarė ir 114 Seimo nariai, pasirašydami Pilietybės įstatymo pakeitimų projektą. Vienybę pilietybės išlaikymo klausimu būtina išlaikyti, nes tik taip galime laimėti ateities Lietuvą. Susiskaldę ir susipriešinę vieną Astravą Seime jau sukūrėme, nesukurkime antro.

delfi.lt