Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų

„  – Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“  (Jn 3, 16)
Bažnyčios kalendoriuje ketvirtas Gavėnios sekmadienis yra vadinamas lotyniškai Laetare ( Džiaugsmo ) sekmadieniu. Tai Jėzaus pasiuntinybės žemėje prasmės atskleidimas ir suvokimas.

Evangelijos pagal Joną trečio skyriaus šešioliktoji eilutė dažnai yra vadinama Evangelijų Evangelija –  prasmingu tekstu kiekvienai žmogaus gyvenimo akimirkai. Trumpai tariant, žmogaus išganymo priežastis – Dievo meilė žmogui. Šv. Augustinas yra pastebėjęs: „ Dievas myli kiekvieną iš mūsų tokia meile, lyg būtume jam vieninteliai“. Taigi, Išganymo paslaptis ir versmė  kiekvienam iš mūsų yra tikėjimas Dievo Sūnumi Jėzumi Kristumi.
Šia, Gavėnios vidurio sekmadienio, vadinamo Džiaugsmo sekmadieniu, proga gal tiktų žydų humoro apie save sveika dozė.
Vienas žydas turėjo sūnų. Vaikystėje apleidęs jo auklėjimą pagal judėjų kanonus, jis nutarė savo sūnų išsiųsti metams į Izraelį, kad iš arčiau pažintų savo tautos tikėjimo vertybes ir jas sąmoningai priimtų kaip gyvenimo normą. Po metų grįžęs sūnus padėkojo tėvui už suteiktą galimybę pamatyti ir gyventi Šventojoje žemėje, tačiau prisipažino, kad būdamas ten, jis atsivertė į krikščionybę. Tėvas liūdnai atsidusęs susimąstė. Pagal seną žydų tradiciją jis nutarė kreiptis patarimo ir užuojautos į savo geriausią draugą. „Įdomu pastebėti, – tarė geriausias jo gyvenimo draugas,- kad savo sūnų aš irgi siunčiau į Izraelį ir jis irgi atsivertė į krikščionybę“. Ir vėl pagal seną žydų tradiciją jau abu nutarė kreiptis pagalbos į vietos rabiną. Tačiau abiejų nuostabai abu rabino sutikti buvo ta pačia pritrenkiančia žinia, – ir rabino sūnus nuvykęs į Izraelį atsivertė į krikščionybę. Rabinas, suvokęs visą problemos sunkumą ir rimtumą, tuoj pat paragino visus klauptis ir maldoje šauktis Dievo pagalbos. Staiga virš jų galvų prasisklaidė debesys ir pasigirdo balsas iš aukštybių: „Tikrai įstabu jus matyti kartu. Aš taip pat savo Sūnų pasiunčiau į Izraelį“…
Su džiaugsmu sekime Jėzų iki Jeruzalės, iki Golgotos, iki Kryžiaus. Viešpats mūsų prašo, kad atsikratytume skausmo, nelaimių baimės ir vienytumės su Juo, laukiančiu mūsų ant Kryžiaus. Mūsų siela bus labiau apvalyta, mūsų meilė bus stipresnė. Tada suprasime, kad džiaugsmas yra labai arti Kryžiaus.