Geroji Naujiena: Jis yra tikroji Alfa ir Omega (Apr 21, 6)

Geroji Naujiena: Jis yra tikroji Alfa ir Omega (Apr 21, 6) Jo viešpatavimas – amžinas

Per naktinį regėjimą mačiau, kaip su dangaus debesimis atslinko tarytum žmogaus sūnus. Jis pasiekė senyvąjį vyrą ir buvo nuvestas į jo akivaizdą. Jam buvo suteikta valdžia, garbė ir karalystė. Visos tautos, gentys ir kalbos turės jam tarnauti. Jo viešpatavimas – amžinas, nesibaigiantis viešpatavimas. Jo karalystė niekad nežlugs! (Dan 7, 12–14)

Viešpats – Valdovas, apsisiautęs didybe

Viešpats – Valdovas, apsisiautęs didybe.
Apsisiautęs Viešpats didybe, galia susijuosęs! –

Jis savo jėga žemę padarė tvirtą,
kad niekas jau jos nepakrutins.
Stiprus tavo sostas nuo amžių,
tu amžių amžiais gyvuoji. –

Tikrai tikėti verti tavo žodžiai,
šventa turi būti kiekvienam, Viešpatie, tavo buveinė
per visus amžius. – (Ps 92, 1c–2. 5)

 

* * *
Žemės karalių valdovas… padarė iš mūsų karaliją bei kunigus Dievui

Jėzus Kristus yra ištikimasis liudytojas, pirmutinis prisikėlusis iš numirusių, žemės karalių valdovas. Jis mus myli ir nuplovė savo krauju mūsų nuodėmes, ir padarė iš mūsų karaliją bei kunigus savo Dievui ir Tėvui – jam šlovė ir galybė per amžių amžius! Amen.
Štai jis ateina su debesimis, ir išvys jį kiekviena akis, net ir tie, kurie jį perdūrė; ir dėl jo raudos visos žemės giminės. Taip, amen! „Aš esu Alfa ir Omega“, – sako Viešpats Dievas, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateis, Visagalis. (Apr 1, 5–8)

 

* * *
Taip yra, kaip sakai: aš esu karalius

Pilotas klausė Jėzų: „Ar tu esi žydų karalius?“
Jėzus atsakė: „Ar nuo savęs šito klausi, ar kiti apie mane tau pasakė?“
Pilotas tarė: „Ar aš žydas? Tavoji tauta ir aukštieji kunigai man tave įskundė. Sakyk, ką esi padaręs?“
Jėzus atsakė: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio. Jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, mano tarnai juk kovotų, kad nebūčiau atiduotas žydams. Betgi mano karalystė ne iš čia“.
Tuomet Pilotas jį paklausė: „Vadinasi, tu esi karalius?“
Jėzus atsakė: „Taip yra, kaip sakai: aš esu karalius. Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano balso“. (Jn 18, 33b–37)

 

* * *
Baigdami liturginius metus Kristaus Karaliaus, Visatos Valdovo, iškilme, melskime malonės pažinti Jėzų ir liudyti Jo meilę – vienintelę ir nesunaikinamą tiesą. Tegul Tasai, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateis, atskleidžia tiesą ir apie mus: teišgydo Jis mūsų kūno ir sielos žaizdas ir teatnaujina tai, kas apmirę, kad ryžtumės kiekvieną dieną atsiliepti į Jėzaus raginimą: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisingumo, o visa kita bus jums pridėta“ (Mt 6, 33).

Kiekvienas asmeniškai ir bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje, kad paliudytume: „Dievo karalystė jau yra jūsų tarpe“ (Lk 17, 20–21). Užtarimo maldoje prisiminkime ir tuos, kurie ištikti blogio – realaus ir sunkiai paaiškinamo, – pristigo jėgų savo kančia šlietis prie Jėzaus, kad ir ji taptų išganinga, ar tuos, kurie pasilieka klaidoje, nors Viešpats stovi šalia ir tiesia jiems ranką. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen

Chiara Lubich († 2008). Jo Karalystė

Krikščionybė daugeliui atrodo kaip socialinė žinia, ir išties reikia, kad šis aspektas būtų pabrėžiamas. Juk Dievas tapo žmogumi Jėzuje Kristuje, taigi jis nėra abejingas jokiam žmonių rūpesčiui. Ir galima pasakyti, jog Kristaus gyvenimas yra nuolatinis socialumo liudijimas. Vis dėlto galbūt reikia pabrėžti, kad Kristaus žinia yra pirmiausia dvasinė žinia, nes „jo karalystė ne iš šio pasaulio“ (plg. Jn 18, 36).

Jo karalystė ne iš šio pasaulio. Kas lieka krikščioniška mūsų gyvenime šio teiginio šviesoje? Epizodiška meilė Dievui ir žmonėms, maldos akimirkos. Tai jau šis tas, bet esame priversti pripažinti, kad apie kai kuriuos dalykus pagalvojame tik tuomet, kai aplinkybės mus priverčia.

Taigi yra akimirkų, kai įsisąmoniname tiesą, kurios įstengiame suvokti tik kontūrus – tokia akinanti ji yra. Vos tik ši miglota nuojauta mus sukrečia ir padrąsina, tada aiškiai pasirodo mūsų kelionės tikslas. Tada prisimename žinią, kuri buvo mums paskelbta ir kuriai pritariame pačiose savo esybės gelmėse: jeigu įstengiame gyventi pagal Dievo valią, mes einame link… rojaus. Rojus! Ar suvokiame, ką apima ši sąvoka? Absurdiška stengtis bet kokia kaina įsikurti kuo prabangiau, kiek įmanoma be rūpesčių, kai iš tikrųjų kiekviena akimirka galėtų būti žingsnis link kitos žemės, kitos šalies, tos pažadėtosios žemės, to „krašto, tekančio pienu ir medumi“ (Iš 3, 8).

Prieštaraujame, nusimetame kaukes, struktūros griūna, pakaitalai neatsilaiko prieš tiesą ir tikrumą. Demitizuojame vakar garbintus stabus. Gerai, bet reikia eiti iki galo, reikia susitikti tą, kuris apie save pasakė: „Aš esu tiesa“ (Jn 14, 6). Tikrumas ir tiesa turi vardą – tai Kristus, su visu tuo, ką jis atnešė, įsakė, pažadėjo ir ypač su žinia, kad jo karalystė yra ne iš šio pasaulio.

 

* * *

Malda į Kristų Karalių*

Viešpatie Kristau,

nuo kryžiaus sosto nužengei Karalium į jautrias sielas, nuo kryžiaus sosto parodei žmonijai kelią į laimės šalį, kryžiaus soste atvėrei mums savo širdies turtų gausybę.

Sielų Karaliau, labai dėkoju, kad ir man leidi kryžiaus šešėly augti.

Išganytojau, leiski man, mano mylimiesiems ir mano Tautai pajusti Tavo Švč. Širdies šilimos, meilės ir jėgos.

Amen.

* Malda parašyta Sibire