Geroji Naujiena: Laimingi įtikėję, jog išsipildys, kas Viešpaties pasakyta

Geroji Naujiena: Laimingi įtikėję, jog išsipildys, kas Viešpaties pasakytaIš tavęs kils Izraelio valdovas

Viešpats taip sako: „Tu, Betliejau – Efrate, nors mažas esi tarp Judo apygardų, bet iš tavęs kils tasai, kuris bus Izraelio valdovas. Jo kilmė siekia tolimą pradžią, seniai praėjusias dienas. Todėl juos Viešpats paliks, iki laukianti kūdikio pagimdys sūnų. Tuomet jo brolių likučiai sugrįš pas Izraelio sūnus. Jisai atsistos ir ganys juos Viešpaties galia, didingu savo Dievo Viešpaties vardu. Ir jie gyvens saugiai, nes jo valdžia dabar sieks iki žemės pakraščių. Ir jis bus taika“. (Mch 5, 1–4a)

* * *

O Dieve, pastatyk mus ant kojų!

Tenušvinta veidas tavasis, ir mes išgelbėti būsim!

O Izraelio ganove, atidžiai paklausyki!
Tavąjį sostą laiko sparnai cherubinų. 
Pakilk su didžiąja savo galybe, 
ateik mūsų vaduoti! –

Dangaus kariuomenių Dieve, sugrįžki,
pažvelk iš dangaus, pasižiūrėki 
ir aplankyk šitą vynmedžių sodą! 
Globok jį – tavo rankų sodintą, 
atžalą – tavo užsiaugintą. –

Numylėtiniams savo ranką ištieski,
žmonėms, tavo ugdytiems. 
Mes jau nuo tavęs nebesitrauksim: 
gyvybę išsaugoki mums, 
ir mes šlovinsim tavo vardą. – (Ps 79, 2–3. 15–16. 18–19)

* * *
Štai ateinu vykdyti tavo valios

Broliai! Ateidamas į pasaulį, Kristus byloja: „Aukų ir atnašų tu nebenori, bet paruošei man kūną. Tau nepatiko ir deginamosios aukos už nuodėmes. Tuomet aš tariau: štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti tavo, o Dieve, valios!“ Anksčiau pasakęs: „Aukų ir atnašų, deginamųjų ir permaldavimo aukų tu nebenori, nemėgsti“, – o jos atnašaujamos pagal Įstatymą, – jis paskui paskelbė: „Štai ateinu vykdyti tavo valios“. Jis panaikina viena ir nustato kita. Dėlei tos valios esame Jėzaus Kristaus kūno atnašavimu vieną kartą pašventinti visiems laikams. (Žyd 10, 5–10)

* * *
Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?

Tomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą. Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“. (Lk 1, 39–45)

Laukdami Emanuelio – „Dievo su mumis“ – užgimimo dėkokime už visas tas malones, kuriomis Išganymo kelionėje esame stiprinami, ir kartu su Marija šlovinkime didžius Dievo darbus:

  „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Visagalis, ir šventas yra jo vardas! 
  Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo klauso. Jis parodo savo rankos galybę ir išsklaido išdidžios širdies žmones. Jis numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius. Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia. 
  Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui, kad minėtų jo gailestingumą, kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams – Abraomui ir jo palikuonims per amžius“. (LK 1, 46–56)

Ir kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: Dieve, paguosk viltį praradusius, išvaduok į skurdo gniaužtus ar nuodėmės pančius patekusius, suteik malonę ir Tavęs dar nepažįstantiems, nuo Tavęs nusigręžusiems – teišgirsta ir jie Tavo balsą, tegul ir jų širdys šokteli iš džiaugsmo. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.