Geroji Naujiena: Laimingi, kurie pagal Dievo įsakymus eina, kas iš širdies Jojo ilgis

Geroji Naujiena: Laimingi, kurie pagal Dievo įsakymus eina, kas iš širdies Jojo ilgis Jis niekam neliepia daryti ką bloga

Laikytis įsakymų reikia tik noro,
ir vykdyti Viešpaties valią pajėgsi.
Ugnis ir vanduo pasirinkti tau duota:
ištiesk savo ranką į tai, ko geidauji.
Gyventi ar mirti sau pats žmogus lemia,
nes ko tik jis geidžia, laisvai ir pasiekia.
Labai išmintingas yra mūsų Viešpats:
jis didis, galingas ir regintis viską.
Maloniai jis žvelgia į tuos, kur jo bijo,
ir žino kiekvieno žmogaus visus darbus.
Jis niekam neliepia daryti ką bloga
ir niekaip neverčia ką nors nusidėti. (Sir 15, 15–20)

* * *

Laimingi, kurie pagal Dievo įsakymus eina

Laimingi, kurių nepeiktinas kelias,

kurie pagal Dievo įsakymus eina.
Laimingi, kas laikos jo žodžių,
kas iš širdies jojo ilgis. –
Lai būna mano vienintelis kelias:

žiūrėt tavo valios.
Niekuomet nepatirsiu aš gėdos,
jei nuostatus tavo svarstysiu. –
Suteik savo tarnui malonę, tai aš gyvensiu

ir tavo mokslo laikysiuos.
Akis man atverki,
kad stebuklus tavo mokslo regėčiau. –
Parodyk man, Dieve, savo įstatymų kelią,

ir kaip atlygio aš jo laikysiuos.
Suteik įžvalgumo pildyt tavo Teisyną
ir nuoširdžiai jo laikytis. (Ps 118, 1–2. 5–6. 17–18. 33–34)

* * *
Dievas yra nuo amžių paskyręs išmintį mums išaukštinti

Broliai! Mes tobuliesiems skelbiame išmintį, tačiau tai ne šio pasaulio ir ne praeinančių šio pasaulio valdovų išmintis.
Mes skelbiame slėpiningą ir paslėptą Dievo išmintį, kurią Dievas yra nuo amžių paskyręs mums išaukštinti. Jos nepažino jokie šio pasaulio valdovai, nes, jei būtų pažinę, nebūtų garbingiausiojo Viešpaties nukryžiavę. Bet skelbiame, kaip parašyta: „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į galvą neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli“.
Dievas mums tai apreiškė per Dvasią, nes Dvasia visa pažįsta, net Dievo gelmes. (1 Kor 2, 6–10)

* * *
Jūsų protėviams buvo pasakyta; o aš jums sakau…

Jėzus kalbėjo savo mokiniams: [„Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys. Todėl, kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje. Taigi sakau jums:] Jeigu jūsų teisumas nebus tikresnis už Rašto aiškintojų ir fariziejų teisumą, jūs neįeisite į dangaus karalystę. Jūs esate girdėję, kad jūsų protėviams buvo pasakyta: ‘Nežudyk’, o kas nužudo, turės atsakyti teisme. O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme. [Kas sako savo broliui: ‘Pusgalvi!’, turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą. O kas sako: ‘Kvaily!’, tas smerktinas į pragaro ugnį.

Jei neši dovaną prie altoriaus ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, palik savo atnašą tenai prie altoriaus, eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada, sugrįžęs, aukok savo dovaną. Greitai nusileisk savo ieškovui, dar kelyje į teismą, kad ieškovas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjas – teismo vykdytojui, ir kad tu nepakliūtum į kalėjimą. Iš tiesų sakau tau: neišeisi iš ten, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko.]

Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: ‘Nesvetimauk!’ O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi.
[Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą. Ir jeigu tavo dešinioji ranką gundo tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas patektų į pragarą. Taip pat pasakyta: ‘Kas atleidžia žmoną, tegul išduoda jai skyrybų raštą’. O aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju, – skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja.]

Taipogi esate girdėję, jog protėviams buvo pasakyta: ‘Nelaužyk priesaikos, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas’. O aš jums sakau: išvis neprisiekinėkite (.) [nei dangumi, nes jis Dievo sostas, nei žeme, nes ji – jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji – didžiojo Karaliaus miestas. Neprisiek nei savo galva, nes tu negali nė vienintelio plauko padaryti, kad jis būtų baltas ar juodas.] Verčiau jūs sakykite: ‘Taip’, jei taip, ‘Ne’, jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo“.  (Mt 5, 17–37)

* * *
Sigitas Tamkevičius. Kertiniai gyvenimo laisvėje akmenys
Sekmadienio homilija

Kalno pamoksle Jėzus kalbėjo apie pačias reikalingiausias tiesas, kurias privalėjo žinoti kiekvienas jo sekėjas. Kai kurias ydas, kaip antai pyktį, gašlumą bei melą, ir dorybes – susitaikymą, skaistumą bei tiesumą – Jėzus plačiau paaiškino. Valandėlę sustokime prie šių ydų, kurios gali mus pavergti, ir dorybių, kurios yra tarsi kertiniai mūsų gyvenimo akmenys.

Pyktis yra mums geriausiai pažįstama emocija, ir jei jos nekontroliuojame, ji greitai tampa yda. Pykstame patirdami skriaudą, girdėdami mus niekinantį žodį ar išgyvendami priešiškumą. Pykstame, kad kažkas, mūsų supratimu, blogai su mumis elgiasi ar kad įvykiai klostosi ne taip, kaip norėtume.

Šiandienėje Lietuvoje yra labai daug pykčio; mums daug kas nepatinka: politikų sprendimai ir Vyriausybės darbai, per maži atlyginimai ir per aukštos kainos etc. Norėtume, kad iš mūsų akiračio dingtų visi nedraugai, o kai to neįvyksta, tuomet pykstame. Tokio pykčio ir susipriešinimo, kokį šiandien matome aplinkui, anksčiau kaip ir nebūta. Ką daryti? Nelengva surasti vaistą, kaip pasveikti pačiam žmogui ir kaip gydyti visuomenę. Tačiau tokį vaistą Jėzus siūlo.

„Jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, palik savo atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną“ (Mt 5, 23–24). Jėzus siūlo vienintelį vaistą, galintį keisti į gera susipriešinusią visuomenę. Šis vaisto pavadinimas – gerumas bei susitaikymas. Jei į pyktį atsakysime pykčiu, visuomet pralaimėsime; tiesiog uždusime savo pyktyje. Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis gerai suprato šią tiesą ir net savo šūkiu pasirinko „Nugalėk blogį gerumu!“

Kita nuolat sutinkama yda yra nevaldomas gašlumas. Anksčiau žmonės jo gėdydavosi; dabar jis net reklamuojamas. Dėl šios ydos kenčia moterys ir vyrai, byra šeimos, klesti prostitucija, daromi sunkiausi seksualiniai nusikaltimai. Ir jokiais įstatymais šios ydos neužkardysi.

Jėzus ir čia siūlo patį reikalingiausią vaistą: reikia energingai kovoti su neskaistumu savo mintyse bei jausmuose: „Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin“ (Mt 5, 29). Blogis gimsta ten, kur niekas nemato, ir jei nesutvarkysime savo minčių, emocijų bei žvilgsnių, visuomet pralaimėsime, padarydami daug blogio sau bei kitiems.

Trečia dažnai sutinkama yda yra melas. Žmonės šią ydą ištobulina iki begalybės; sugebama meluoti ne tik žodžiais, bet ir visa elgsena. Kažkada melu buvo paremtas visas sovietinis gyvenimas, bet melas pūdo ir laisvės keliu einančią visuomenę, nes jo šaknys yra nesunaikintos. Apie jas Jėzus aiškiai kalba: „Skleisdamas melą, jis (velnias) kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas“ (Jn 8, 44).

Kaip kovoti su melu? Kaip atsispirti pagundai sakyti netiesą? Jėzus atsako: „Verčiau jūs sakykite: ʽTaipʼ, jei taip, ʽNeʼ, jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo“ (Mt 5, 37). Būti tiesiakalbiu nelengva, bet su Dievo pagalba galima išmokti ir žodžių, ir viso elgesio tiesumo.

Jėzus paskelbė, kad Įstatyme yra svarbūs net mažiausi paliepimai, o ką jau kalbėti apie pačius svarbiausius: „Kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje“ (Mt 5, 19). Maldoje pasitikrinkime, kokia padėtis su tais trimis paliepimais – susitaikinimu, skaistumu ir tiesumu. Teužtaria mus Dievo Motina, kad savo dvasiniame gyvenime nepaliktume spragų.

Dievo žodis Siracido knygoje skelbia: „Prieš kiekvieną žmogų yra gyvenimas ir mirtis, ką žmogus pasirenka, tai bus jam duota“ (Sir 15, 17). Einant laisvės keliu kai kurie pasirinkimai yra ypač svarbūs.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius