Tarptautinė ataskaita: krikščionys tebėra pagrindinis taikinys Artimuosiuose Rytuose

Tarptautinė ataskaita: krikščionys tebėra pagrindinis taikinys Artimuosiuose Rytuose

 

Liepos 12 dieną mažumų teisių organizacija „Minority Rights Group International“ išplatino kasmetinę ataskaitą, kurioje įvertinta dabartinė etninių ir religinių mažumų situacija pasaulyje. Tarp skirtingų kontinentų ypač didelį spaudimą patiria Arabų pusiasalyje ir Šiaurės Afrikoje gyvenančios mažumos, tarp jų ir krikščionys.

Irakas. Devyni iš dešimties krikščionių turėjo bėgtiGhattas Hazimas, Graikų ortodoksų metropolitas Bagdadui, Kuveitui ir kitoms arabų sritims, vaidina svarbų vaidmenį, remdamas krikščionių bendruomenes visose Persijos įlankos arabų šalyse. Ortodoksų bendruomenės yra pasklidusios Irake, Kuveite, Omane ir Saudo Arabijoje. Tačiau šiuo metu krikščionys regione išgyvena itin sudėtingą laikotarpį, net tose vietose, kurios lig šiol pasižymėjo santykiniu stabilumu.

Hazimo gimtasis miestas Mhardehas šiaurės Sirijoje, kur šimtmečiais gyveno dešimtys tūkstančių krikščionių, dabar yra Sirijos pilietinio karo centre. Pasak vyskupo, daugiau nei 90 proc. ortodoksų krikščionių Irake turėjo palikti savo namus, todėl dabar tik maža „nukraujavusi“ bendruomenė tepalaiko jų turtingas kultūrines tradicijas ir istorinį paveldą šalyje. Irake Ortodoksų Bažnyčiai leidžiama turėti žemę, tačiau kitose Persijos įlankos šalyse tai draudžiama. Nuosavybės teisės ten priklauso valstybėms, todėl ir bažnyčių egzistavimas priklauso nuo jų malonės. Vyskupas pabrėžia: „Mūsų bažnyčios Persijos įlankos šalyse mums nepriklauso. Tai reiškia, kad esame priklausomi nuo žemės savininko malonės, kadangi neturime teisės nusipirkti žemę savo vardu.“

Fiksuoto teisinio statuso krikščionims trūkumas sustiprina jausmą, kad jie yra klajokliai savo pačių šalyse. „Kiekvienas jaučia, kad yra pereinamajame būvyje ir kad bet kuriuo metu gali būti priversti išsikelti, – sako vyskupas Ghattas Hazimas. – Jaučiame, kad yra siekis išvalyti Artimuosius Rytus nuo krikščionių.“

Egiptas. Koptams trukdo statytis maldos namus

Situacija ne ką geresnė ir Egipte. Nuo tada, kai nuvertus prezidentą Mohamedą Mursi 2014 metais valdžią perėmė generolas Abdelas Fattahas al Sisi, mažumų situacija šalyje tebėra kebli. Nors A. F. al Sisi sulaukė daugelio egiptiečių, tarp jų ir mažumų, paramos (kadangi Mursi valdymo laikotarpiu buvo stipriai pažeidžiama religinė laisvė ir pilietinės teisės), tačiau ir generolo valdymą charakterizuoja autoritarizmas bei plataus masto žmogaus teisių pažeidimai, įskaitant savavališkus suėmimus, kankinimus, žmonių dingimus. Nors al Sisi viešai deklaravo savo įsipareigojimą įveikti religinį ekstremizmą, bėgant metams vyriausybė ir toliau riboja daugelio mažumų tikėjimo praktikas.

Pažangos šioje srityje trūkumą stipriai jaučia Egipto koptų krikščionių mažuma, ilgą laiką kentusi diskriminaciją ir persekiojimą. Nors 2015 m. rinkimuose koptų krikščionys laimėjo net 36 vietas parlamente, tačiau valstybinės institucijos ir toliau marginalizuoja koptus egiptiečius, patiriančius smurtą religiniu pagrindu. Pavyzdžiui, šalyje iki šiol ribojamos naujų nemusulmonų maldos namų statybos. Tokie barjerai yra dar Osmanų imperijos teisės palikimas. Nors ataskaitoje pažymima, kad al Sisi valdymo laikotarpiu valdininkai mažiau prieštaravo maldos namų rekonstrukcijoms ir statyboms, tačiau bendruomenė vis dar patiria milžiniškus sunkumus užsitikrinant oficialų patvirtinimą ir paramą. Pavyzdžiui, al-Galaa kaime vietiniai musulmonai užblokavo ką tik rekonstruotą bažnyčią ir privertė koptų bendruomenę sutikti perstatyti ją be varpo ir bokšto. Tą pačią savaitę policija įsiveržė į Šv. Juzefo maldos namus, konfiskavo religinius reikmenis ir apkaltino tikinčiuosius meldžiantis nelegaliai, negavus oficialaus leidimo. Tokių pavyzdžių ataskaitoje išvardijama ir daugiau.

Kita stipri Egipto religinių mažumų, ypač koptų krikščionių ir šiitų, problema yra kaltinimai šventvagyste. Šis nusikaltimas yra įtrauktas į Egipto baudžiamąjį kodeksą. Liepos mėnesį trys koptai vyrai buvo suimti už tai, kad platino maišelius su informacija, skelbiančia jų Viešpaties geradarybes. Tuo tarpu Beni Suef kaime gegužės pabaigoje koptas vyras buvo apkaltintas, kad įdėjo įžeidžiančias pranašo Mohameto karikatūras į feisbuką. Po šių kaltinimų daugiau nei dešimt koptų namų buvo atakuoti akmenimis bei Molotovo kokteiliais, o galiausiai koptų šeimos buvo priverstos pasitraukti iš to kaimo. Panašius persekiojimus pataria ir musulmonų šiitų mažuma.

Libija. Krikščionių kankinystės ir smurto prieš pabėgėlius vieta

Užsitęsusi karinė padėtis šalyje leido ekstremistinėms grupuotėms, kurių dalis lojalios „Islamo valstybei“ įsitvirtinti šalyje. Tai sukūrė pavojingą situaciją šalyje gyvenančioms mažumoms. 2015 m. vasario 15 d. ISIS lojali grupuotė išplatino vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotos 21 koptų krikščionio žudynės Libijos šiaurinėje pakrantėje. Dauguma aukų buvo Egipto tautybės, todėl tai pasėjo nerimą tarp šalyje gyvenančių egiptiečių. Tuo metu apie 800-900 tūkst. egiptiečių dirbo Libijoje, bet pasipylę pranešimai apie Egipto koptų pagrobimus sukūrė baimės atmosferą. Naujiena apie žudynes paskatino 33000 egiptiečių grįžti į savo šalį. 2015-ųjų balandį pasirodė dar vienas vaizdo įrašas, kuriame galvos buvo nupjautos 28 Etiopijos ir Eritrėjos tautybės krikščionims. Tų pačių metų birželio pradžioje kiti 86 Eritrėjos krikščionys buvo pagrobti Tripolyje. Jų buvimo vieta ir likimas lig šiol nežinomi. Organizacija „Amnesty International“ dokumentavo plataus masto smurtą prieš prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius Libijoje, pradedant fiziniais užpuolimais bei vagystėmis ir baigiant pagrobimais, kankinimais ir žmogžudystėmis.

Bijoma, kad su ISIS susijusių grupuočių Libijoje daugėjimas gali baigtis istorinių ir religinių vietų naikinimu. Ekstremistai bando mėgdžioti Sirijoje ir Irake vykdomo paveldo objektų naikinimo kampaniją. Jau įvykdyta daug išpuolių prieš sufijų šventyklas, kapus ir šventes. 2015 m. balandį kovotojai susprogdino senovinę sufijų mečetę Tripolyje.

Jordanija. Krikščionys ir druzai vadinami „netikėliais“

Studija parodė, jog Sirijos krikščionys ir druzai pabėgėliai Jordanijoje patiria diskriminaciją religiniu pagrindu. Pavyzdžiui, bijodami tikslinių atakų daugelis jų nesiregistruoja Jungtinių Tautų agentūrose ir neatvyksta gyventi į pabėgėlių stovyklas. Didelė dalis jų renkasi verčiau gyventi privačiuose namuose ar burtis prie vienuolynų, dėl ko netenka prieigos prie humanitarinės pagalbos ir apsaugos. Tie, kurie lieka Jordanijoje ir nekeliauja toliau, patiria socialinę atskirtį, stigmatizavimą ir diskriminaciją. Ypač Sirijos krikščionys ir druzai pabėgėliai nuolatos patiria žodinį ir fizinį priekabiavimą, vadinami „netikėliais“ ir neaptarnaujami vietiniuose prekybos centruose. Šių pabėgėlių vaikai mokykloje patiria patyčias ir yra verčiami studijuoti islamą. Tuo tarpu moterys spaudžiamos prisidengti galvą.

Nepaisant pradžioje puoselėtų vilčių grįžti į savo gimtąją šalį, daugelis jų dabar jaučia, kad nebėra, kur grįžti. Sirijos rajonai, anksčiau gerai žinoti kaip krikščionių ar druzų gyvenamoji vieta, buvo sulyginti su žeme arba tebėra kariaujančių pusių epicentre. Daugelis krikščionybės paveldo objektų buvo sunaikinta, pradedant Krak des Chevaliers pilimi Homse ir baigiant 1500 metų senumo Šv. Elijano vienuolynu.

Pagal „Minority Rights Group International“ ataskaitą parengė Monika Midverytė OFS

Bernardinai.lt, tiesos.lt