Tūkstančiai Lietuvos šeimų kyla prieš sistemą: atsisako vaikus leisti į mokyklą

Tūkstančiai Lietuvos šeimų eina prieš švietimo sistemą ir nenori savo vaikų leisti į mokyklas. Įsitikinę, kad mokykla jų vaikus ne ugdo, o žlugdo, jie kovoja už tai, kad galėtų savo atžalas mokyti šeimoje. Valdininkai tokiai reformai nepasirengę ir vaikus prieš tėvų valią veja į mokyklą.

Jauna trijų vaikų mama Marija savo mažylius jau pratina prie ikimokyklinukų rašybos ir skaičiavimo pratybų. Keturmetis Gintaras ir šešiametė Svajūnė yra įpratę laiką leisti drauge su mama. Jie nėjo į vaikų darželį ir nė trisdešimties metų neturinti trijų vaikų mama Marija nori su savo mažyliais ir toliau būti kartu – neleisti jų į mokyklą, o kaip ir iki šiol mokyti šeimoje.„Mokymo vaikų nesuvokiu tarp 4 sienų. Tai judėjimas į kitas vietas, laisvalaikį kurti kartu ir ugdymo nesuprantu prie stalo, tai veiksmas“, – sako trijų vaikų mama Marija Šmitienė.

Molėtų rajone užaugusi, o dabar rinkodaros verslą derinanti su vaikų auginimu Marija pati nemėgo mokyklos. Kelionė į ją ir atgal užtrukdavo ilgai, klestėjo patyčios, tad savo vaikus ji pasiryžusi nuo to apsaugoti. Ir įsitikinusi, kad savo ir vyro meile, dėmesiu bei namų jaukumu juos išmokysianti net geriau už diplomuotus mokytojus, vargstančius perpildytose klasėse.

„Tikrai nesu pajėgi duoti žinių. Bet jei vaikas nori mokytis, jis suras žinias. Mūsų šeimos tikslas – sukurti motyvaciją mokintis“, – kalba Marija.

Įstatymo siena

Vis dėlto šios moters užsidegimas mokyti vaikus šeimoje atsitrenkė į įstatymų sieną. Lietuvoje įstatymas numato, kad sveiki vaikai turi būti mokomi valstybės institucijų įteisintose mokyklose. Jei vaikų nevesi – gresia baudos. Tad prieš savo valią Marija šešiametę dukrą jau įrašė į ikimokyklinę grupę privačiame darželyje.

Tokių tėvų, pasiryžusių savo vaikus mokyti šeimose, Lietuvoje šiuo metu keletas tūkstančių. Tačiau valdininkai jų prašymų tenkinti nelinkę. Baiminamasi, kad vaikai atsiliktų nuo bendraamžių, tai atvertų kelią sektoms, papildomai kainuotų tėvų sugebėjimų mokyti ir vaikų žinių patikrinimai, o gal ir tėvai pareikalautų atlygio iš valstybės už darbą, kurį dabar dirba mokytojai.

„Visus tuos mechanizmus reikėtų smarkiai apgalvoti. Kaip finansuoti tokį ugdymą, nereikia būti matematiku, jis būtų daug brangesnis“, – sako Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Aidas Aldakauskas.

Žudo individualybę?

Kovodami už teisę mokyti savo vaikus namuose, apie 4 tūkstančius šeimų susibūrė į asociaciją „Laisvi vaikai“. Kartu jie pasiryžę spausti politikus įteisinti tai, ko nedraudžia Konstitucija – iš pradžių mokyti šeimoje pradinukus, o vėliau tai tęsti iki pat pilnametystės.

„Mokyklos neprisitaikiusios prie vaikų. Jos žudo individualybę. Tai didelė problema. Paaugliai baigę mokyklas nežino, kuo nori būti, nežino gebėjimų. Tai didelė problema. Mokymas šeimoje padėtų spręsti šią problemą“, – sako asociacijos „Laisvi vaikai“ vadovė Samanta Adomavičiūtė-Zacharova.

Arogantiškas individualistas?

Kaip vieną iš argumentų prieš mokymą šeimose valdininkai mini socializaciją. Esą tradicinės mokyklos nematę vaikai bus nelaimingi ir nesugebės gyvenime bendrauti su aplinkiniais.

Psichologai taip pat perspėja, kad apie vaikų mokymą šeimoje svajojantys tėvai turi įvertinti šią riziką.

Straipsnio tęsinį skaitykite
tv3.lt portale.