Carolyna Moynihan. Keistas konfliktas Anglijoje: feministės prieš translyčius

Carolyna Moynihan. Keistas konfliktas Anglijoje: feministės prieš translyčiusPrieš kelis mėnesius amerikiečių rašytoja Jessica Valenti New York Timesskundėsi, kad konservatorės save laiko feministėmis, nors iš tikrųjų nežaidžia pagal liberalaus feminizmo taisykles.

Geriausias pavyzdys – Gina Haspel, prezidento Trumpo išrinkta kandidatė į Centrinės žvalgybos valdybos vadovo postą, neseniai patvirtinta Jungtinių Valstijų Senato. Ponia Haspel negali būti tikra feministė, teigia Valenti, nes ji vadovavo galimų teroristų sulaikymo centrui ir matė, kaip jie buvo kankinami; taip pat niekada nepareiškė, kad mano, jog kankinimai yra amoralūs. […]

Panašiai argumentuodama ponia Valenti skundžiasi ir kitomis moterimis konservatorėmis svarstydama, ar jos gali ar negali vadintis feministėmis.  Jos rūpestis apsaugoti feminisčių prekės ženklą nuo netinkamų bendražygių (dažniausiai kovotojų prieš abortus) yra įdomus, turint galvoje Britanijoje susiklosčiusią situaciją. Gegužės mėnesį 300 leiboristų partijos narių išėjo iš partijos po to, kai trumpajame kandidačių į kelias parlamentines vietas ir vietines tarybas sąraše atsirado translyčių „moterų“.

Neoficialiai tokie dalykai dedasi jau kuris laikas, tačiau šių metų pradžioje partijos vadovybė nusprendė leisti kandidatams patiems pasirinkti tapatybę nepateikus jokios medicininės pažymos, kad jie pakeitė lytį. Pasiūlymas atspindi vyriausybės pastangas liberalizuoti 2004-ųjų Lyties pripažinimo aktą, leidžiantį asmenims vadinti save priešingos lyties atstovu tik pateikus dviejų gydytojų raštus, patvirtinančius lyties disforiją, ir su nauja tapatybe nugyvenus dvejus metus.

Atrodo, kad tai sukėlė didžiulį kai kurių leiborisčių pasipiktinimą. Gegužės 1 d., prieš pat vietinius rinkimus, The Times paskelbtame laiške dešimties leiborisčių grupė protestavo prieš saviidentifikacijos politiką sakydamos, jog be lyties pripažinimo pažymos „bet kuris vyras gali imti ir pasisakyti esąs moteris“ ir patekti į trumpąjį moterų kandidačių sąrašą.

„Lytis nėra paties nusakoma charakteristika; leiboristai elgiasi nesąžiningai apsimesdami, jog yra kitaip“, – rašė jos. „Saviidentifikacija – „esu tas, kas sakausi esąs“ – atsiduoda vyrų valdžia ir vyrų viršenybe. O moterų, atvirkščiai, retai kada klausoma; tai įrodo ir šis atvejis.“

Viena minėtos grupės atstovė Louiseʼa Paine, dėl šios problemos atsisakiusi savo vietos miesto taryboje, sakė, jog „neabejotinai“ palaiko translyčių asmenų teises, bet, jos manymu, tokiems kandidatams turėtų būti sudaromas atskiras sąrašas. „Kodėl būtent mes turėtume užleisti savo erdvę?“ – klausė ji BBC. – „Grįšiu į partiją, kai pajausiu, kad ji palaiko moteris ir joms atstovauja.“

Tačiau sąrašo klausimas yra žymiai rimtesnis nei vien tik saviidentifikacijos ir pažymų priešpriešos aspektas. Akivaizdu – bent jau nuo tada, kai prieš trejus metus Caitlyn Jenner tapo Vanity Fair viršelio veidu, – jog daugeliui feminisčių nepatinka, kad vyrai keičia lytį ir tampa moterimis.

Kovo mėnesį Britanijos Bendruomenių Rūmuose konservatorius (ir Brexito šalininkas) Davidas Daviesas suorganizavo renginį, pavadintą „Translytiškumas ir karas prieš moteris“. (Renginys turėjo vykti futbolo klube, bet po transaktyvistų išpuolio klubas šio sumanymo atsisakė.) Vestminsterio salėje susirinko šimtai moterų, kurias blogerė Lily Maynard apibūdino taip: „Kas yra kas XXI a. tviterio feminizmo kontekste.“

Į susirinkusiąsias kreipėsi Sheila Jeffreys ir kitos lesbietės feministės. Iškili judėjimo figūra Jeffreys, išgarsėjusi dar pačioje aštunto dešimtmečio pradžioje, neprijaučia nei tradicinei santuokai, nei translytiškumui. Translytiškumą ji vadina tam tikra parazitavimo forma; štai ką ji pasakė susitikimo metu:

Kai engėjų klasės atstovai tvirtina, kad yra engiami, ir tarsi parazitai užima engiamųjų kūnus, jie kalba engiamųjų vardu; jie reikalauja būti pripažinti engiamaisiais, engiamųjų vardu jie nori kalbėti įvairiose diskusijose ir internetinėje erdvėje; moterų laisvei erdvės nelieka… Judėjimą už moterų išsivadavimą dabar užgožė vyrų teisės lyties klausimu…

Ji nepripažįsta „gender“ sąvokos tvirtindama, kad translyčių judėjimas yra grįstas vien tik seksu, tiksliau sakant, seksualiniu fetišizmu – kai pasiekiamas seksualinis pasitenkinimas persirenginėjant ir kitaip simuliuojant moteriškumą. Jai ir kitoms labiausiai nepatinka tai, kad translyčiai įtvirtina moteriškumo stereotipus (dar kartą prisiminkite Caitlyn Jenner).

Lyties pripažinimo aktas buvo priimtas tada, kai „daugelis mūsų dar miegojo“, kovo mėnesio susitikime sakė Jeffreys; jeigu tai tiesa, reikėtų pasakyti, kad naujausios pataisos visus pažadino. Svarbiausia antros bangos feminisčių siunčiama žinutė – vyrai, mėginantys būti moterimis, negali atstovauti moterims politiniame gyvenime, nes jie negali kalbėti remdamiesi moterų biologinės tikrovės patirtimi, ką jau kalbėti apie moterų „priespaudos“ išgyvenimą. Jos kategoriškai tvirtina, kad vyras negali tapti moterimi; turbūt ir moteris negali tapti vyru.

Per pastaruosius mėnesius susitikimas Vestminsteryje nebuvo vienintelis toks renginys. Akivaizdu, kad kairiesiems, o gal ir feminizmo judėjimui, translytiškumas yra labai pavojinga tema.

y-news.lt

tiesos.lt