Valstybės valdymo menas

  • Libermano dėsnis: visi meluoja. Bet nesvarbu – niekas nesiklauso.
  • Melo dėsnis: kad ir kaip dažnai melas bus atskleidžiamas, vis tiek atsiras juo tikinčių žmonių.
    Dešros principas: mėgstantys dešrą ir gerbiantys įstatymą niekada neturėtu matyti, kaip daroma viena ir antra.
  • Džakvino postulatas apie demokratinę valdžią: įstatymų leidžiamajai valdžiai posėdžiaujant, nė vieno žmogaus gyvenimas, laisvė ar nuosavybė nėra saugus.

      Du Todo politikos principai:

  • 1. Kad ir ką jie jums sakytų, niekuomet nepasakys visos tiesos.
    2. Kad ir apie ką jie kalbėtų, kalbės apie pinigus.
  • Andro politinis postulatas: įkūrus partiją susiskaldys judėjimas.
  • Kamino dėsnis: iš politiko kalbų bandydamas nuspėti ekonominių įstatymų sąlygojamą makroekonomikos eigą, neapsirik. Geriau žiūrėk, ką kalbėtojas daro.
  • Votergeito principas: apie vyriausybės korupciją visuomet pranešama būtuoju laiku.
  • Alinskio taisyklė radikalams: nesuteptos moralės žmonės yra tie, kurie toliausiai nuo
    problemų.
  • Markso politikos taisyklė: kai tik jie praturtėja, išsyk tampa respublikonais.
  • Politinių pažadų taisyklė: tiesa kinta.
  • Li dėsnis: grupės, su kuria turite bendrauti, žmonės visada bus priekabesni, nei tikėjotės.
  • Evano dėsnis: jei jūs kitiems nukabinus nosis vis dar vaikščiojate aukštai iškėlęs galvą, paprasčiausiai nesuvokiate situacijos keblumo.
  • Raško delegacijos dėsnis: delegacijai suteikus išskirtinius įgaliojimus, jos atsakomybė tarsi nuosėdos susikaups ant dugno.
  • Gapio dėsnis: kai begėdiškas išeikvojimas padengiamas pakankamai tolygiai iš visų žmonių sąskaitų, paprasti žmonės nukenčia labiausiai.
  • Loginė išvada: pakankamai daug gapių gali suryti ir turtus.

iš inetrneto puslapių…