Baigiantis žymaus partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago metams, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras išleido šio laisvės kovotojo prisiminimų knygą „Daugel krito sūnų… Partizanų gretose“ anglų kalba.
Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio gynybos pajėgų vado A. Ramanausko-Vanago atsiminimuose, rašytuose 1952–1956 metais ir pirmąkart lietuviškai išleistuose tik 1991 metais, įamžinta „karo po karo istorija“: pirmieji partizaninės kovos žingsniai ir iššūkiai, ginkluotojo pasipriešinimo organizacinis stiprėjimas, kovotojų santykiai su gyventojais, priešo veiksmai ir partizanų kovos būdai, jų kasdienė buitis bei dvasiniai išgyvenimai.
Tiesos.lt primena: Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko pirmąjį pavaduotoją ir 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracijos signatarą A. Ramanauską-Vanagą, kaip aukščiausią po Jono Žemaičio-Vytauto nužudymo likusį gyvą Lietuvos valstybės, kovojusios su okupacija, pareigūną, prieš keletą dienų Seimas pripažino buvus faktiniu valstybės vadovu. 1956 m. jis buvo suimtas ir žiauriai kankinamas, o 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje sušaudytas. Jo palaikai rasti tik šiemet – patvirtinus jų autentiškumą spalio 6 d. A. Ramanauskas-Vanagas iškilmingai palaidotas Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone. Jo žmona partizanė B. Mažeikaitė-Ramanauskienė okupantų teismo nuteista 8 metus kalėti lageriuose.
Pabrėždamas Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo – partizaninio karo – svarbą kovojant su sovietų okupacija, Seimas 2019-uosius metus paskelbė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto, faktiškai ėjusio Respublikos Prezidento pareigas, metais. Beje, kitąmet minėsime ne tik šio didžiavyrio 110-ąsias gimimo metines, bet ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos deklaracijos, pasirašytos 1949 m. vasario 16 d., 70-metį.
