Algirdas Endriukaitis. Parsiduodantis baudžiauninkas

Algirdas Endriukaitis. Parsiduodantis baudžiauninkas Klaipėdoje įmonė ir verslo įstaiga pavadinta „Mėmelio miesto“ vardu ir gausiai reklamuojama.
Istorijos priminimas, pagerbimas, nusilenkimas ar pigus parsidavimas?

Logiškai Marijampolę galėtume vadinti Kapsuku, Visaginą – Sniečkumi, o Vilniaus Gedimino prospektą – buvusiu Georgijaus vardu, o gal Katedros aikštei tiktų Jekaterinos II vardas, nes ten stovėjo Rusijos valdovės paminklas, o ant Konstitucinio Teismo rytinės sienos vokiečių okupacijos metais buvo milžiniškas vokiečių herbas – erelis. Gal atkurti?

Rusiškų okupacinių ženklų atsikratėme, o vokiečių okupacinius ženklus Klaipėdoje gerbiame. Kodėl?

Netikėtina, kad nežinome okupacijos istorijos, vokietinimo ir A. Hitlerio 1939 metais atvykimo į Mėmelį.
Šiandien priežastis paprasta – ne meilė okupacijai, o manymas, kad Mėmelio pavadinimas pritrauks vokiečius susidomėti ir mieliau grįžti į Mėmelį kurtis ar turistauti savo mieste ir lietuvaičiams manant, kad po to seks dideli pinigų maišai duodant ženklą, kad čia už pinigą iš begarbių galima nupirkti okupacijos vergovės istoriją visai nebrangiai. Mes gi savo vardų neturime!

Čia dera prisiminti prancūzų filosofą Emilį Sioraną: „Jums gyvenimas nepavyko? – Jūs niekuomet neturėjote išdidumo jausmo.“

Baisu tai, kad išdidumo ir savigarbos neturi valstybė.
Ir kas tave ir už ką gerbs?