Baltijos keliui -25-eri – Vilniuje

  Prieš dvi­de­šimt pen­ke­rius me­tus nu­sid­rie­ku­si tri­jų Bal­ti­jos (tuo metu vadinamomis Pabaltijo respublikomis – rus.; ,,Pribaltika”) gy­ven­to­jų gran­di­nė bu­vo ne tik jų va­lios siekio ne­prik­lau­so­my­bės par­ody­mas Va­ka­rams bei Ru­si­jai, bet ir įro­dy­mas pa­tiems sau, jog pa­kan­ka ryž­to.

 Bal­ti­jos ke­lias pra­no­ko or­ga­ni­za­to­rių lū­kes­čius – 2 mi­li­jo­nai žmo­nių su­si­jun­gė į 620 ki­lo­me­trų gran­di­nę nuo Vil­niaus Ge­di­mi­no bokš­to per Ry­gą iki Ta­li­no Tom­pė­jos bokš­to.

Rugpjūčio 23 dieną Vilniuje, minint Baltijos kelio 25-metį, Gedimino pilis buvo papuošta – ,,aprengta” trimis laisvų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavomis (nuotr.).

Nuotr.: ,,Bičiulystei” dažnai rašantis straipsnius, Lietuvos patriotas, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius.

  Upės gatvėje buvo išskleista rekordinė 1000 metrų ilgio ,,Vienybės” trispalvė, susidedanti iš keturių ritinių po 250 metrų. Ritiniai simbolizuoja Lietuvos etninius regionus – Aukštaitiją, Žemaitiją, Dzūkiją ir Suvalkiją. Beje, vėliavą tris dienas siuvo 160 savanorių. ,,Vienybės” vėliava kartu su eisena keliavo iki Katedros aikštės, kur vyko Baltijos kelio 25-mečiui ir Ukrainos nepriklausomybės dienai (švenčiama rugpjūčio 25 d.), skirtas koncertas.

Nuotr.: ,,Vienybės” šventinė vėliava Gedimino prospektu artėja prie Gedimino kalno papėdės.

 ,,Vienybės” vėliavos idėjos autorius režisierius Erikas Druskinas tikisi, jog miestų pavadinimais išmarginta vėliava ras savo vietą kuriame nors Lietuvos muziejų.Vienybės vėliava keliaus po visus Lietuvos miestelius, o ant vėliavos bus išsiuvinėti tų miestų ir miestelių pavadinimai. Vėliau tikimasi, jog vėliava aplankys ir kitas šalis, bei pasipildys ne tik užsienio šalių miestų pavadinimais bet ir vietinės kalbos palinkėjimu „Vienybės“. Ukrainiečiai su savo vėliava.

Trys Baltijos sesės, pasipuošusios trijų tautų vėliavų spalvų kaspinėliais atliko lietuvių, latvių, estų kalbomis jau nuo 1989m. rugpjūčio 23-osios dainą ,,Bunda jau Baltija“, tapusia Baltijos kelio himnu.

  Specialiai į Baltijos kelio šventę atskrido viena populiariausių Ukrainos atlikėjų, 2004 m. Eurovizijos konkurso, vykusio Turkijoje, Stambule, laimėtoja, Ruslana Lyžyčko (nuotr.). Ji, dalyvavusi Maidano įvykiuose, savo dainomis ir ugningomis kalbomis Vilniuje, Katedros aikštėje, dėkojo  Lietuvos žmonėms už kenčiančios jos Tėvynės palaikymą ir solidarumą. Ruslana deglu uždegė specialiai Ukrainos Nepriklausomybės dienos (rugpjūčio 24) paminėjimui  lietuvių sukrautą laužą. 

  Nuotr.: fotoreportažo autorė žurnalistė Stefa Tamoševičienė (pirma iš dešinės)