Buvome girdimi. Bet ar išmintingi?

Nauseda isrinkt prez  Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda jau ruošiasi būsimam pirmam vizitui į užsienį. Pasirinko Lenkiją. Dalia Grybauskaitė savo pirmajam vizitui buvo pasirinkusi ne Lenkiją, bet Švediją. 

Jei G.Nausėda būtų vykęs ten, kur pirmiausiai vyko jo pirmtakė, dar sukeltų kalbų, jog skandinavų banke dirbęs prezidentas skuba už kažką dėkoti skandinavams. Suprask – bus nesavarankiškas. Su kitokiu Stokholmo sindromu.

Norėtųsi tikėtis, kad būtent G.Nausėda pakels Lietuvos tarptautinį politinį įvaizdį į solidesnį lygmenį. Iki šiol tarptautinėje politikoje solidūs atrodydavome tik patys sau. Nes kitiems Lietuva Europos Sąjungoje (ES) tebuvo tik aršus šuniukas. Paleidžiamas nuo grandinės tada, kai ES senbuvės zonduodavo, kiek galima apkiauksėti Rusiją. ES šalims senbuvėms nė kiek nerizikuojant. Nebloginant su Rusija verslo santykių. Tad tuo metu, kai mūsų prezidentė, aršiais pareiškimais demonstruodama abejotiną drąsą, tik gilino santykių krizę, mūsų draugai Angela Merkel, Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir Žanas Klodas Junkeris (Jean Clode Juncker), o ir likusi Europa, įskaitant Austriją, su Vladimiru Putinu ryšių nė kiek neblogino. Nepaisant Krymo aneksijos, kvietėsi net į vestuves. Kartu tiesia Nord Stream-2. Kažkokie vamzdiškų vertybių laikai. Tik mums vamzdis – menas, o Vakarams – dujos.

Pajacai politikoje patinka. Jie globėjiškai pagiriami. Bet už akių iš jų ciniškai pasišaipoma. Netgi neblaiviai apspangus. Todėl mažai valstybei labai svarbu netapti ES etatine pajace. Ir ši laikysena priklauso ne nuo valstybės dydžio, bet nuo prezidento asmenybės. Sunku įsivaizduoti G.Nausėdą, besielgiantį taip, kaip D.Grybauskaitė. Tačiau prezidentui teks išlikti stipriam saugant Lietuvos suverenumą. Dabartinis Europos Komisijos pirmininkas Ž.K.Junkeris tautiškumą saugančius politikus nesidangstydamas pravardžiuoja populistais, nacionalistais. Įsimylėjusiais savo valstybes. Vokietijos itin proteguoto Ž.K.Junkerio 5 metų kadencija baigiasi lapkritį. Per tuos metus niekas taip ir nedrįso prasižioti, kad EK vadovauja alkoholikas. E.Makronas prasitarė EK pirmininko poste jau norėjęs matyti A.Merkel. Irgi neblaivią galvą. Tik šįkart – arabų pabėgėlių klausimu. Vadinasi, kad ir kaip būtų, ES tęstųsi ta pati „istorinių atgyvenų“ – nacionalinių valstybių laipsniško nutrynimo ir žmonių sumaišymo politika.

Kadaise vienas susierzinęs Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad Lietuva prarado progą patylėti. Taip jį papiktino mažytės šalies politikų drąsi laikysena. Tad kaskart, kai Lietuva gins savo valstybinius interesus, ji ką nors papiktins. Bet teks. Jei turėsime ES vadovybėje ne romantiškus, taikos Europoje siekiančius idealistus, bet užsimaskavusius pragamtikus. Tad G.Nausėdai tvirtybės teks pasimokyti iš kaimynės Lenkijos, kad galėtų pasakyti, jog mes pirmiausia esame lietuviai, o tik paskui europiečiai.

respublika.lt