Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Respublikos Prezidento Jono Žemaičio – Vytauto metais

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 m. jubiliejaus liko 12 m.                                                               LIETUVOS  SĄJŪDŽIO Vilniaus skyriaus taryba

Jos Ekscelencijai LR Prezidentei  Daliai Grybauskaitei

LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranskiečiui

LR Ministrui Pirmininkui  Sauliui SkverneliuiLietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininkui dimisijos

pulkininkui Jonui Čeponiui

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei 

LR Seimo nariams

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams

LIETUVOS ŽMONĖMS

Žiniasklaidai

                                                 P   R   A   Š   Y   M   A   S     

Dėl 2019 metų paskelbimo Lietuvos Respublikos Prezidento  Jono Žemaičio – Vytauto  metais 2019-02-16 minėsime 1949 m. vasario 16 d. pasirašytos Deklaracijos 70 metų jubiliejų.   

                                      Vilnius, 2018-06-06   

2019-03-15 sukanka  110  metų, kai gimė Jonas Žemaitis. Jonas Žemaitis-Vytautas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos  Prezidiumo Pirmininkas  1949.02.16 – 1954.11.26 buvo Lietuvos Respublikos Prezidentu.

Jonas Žemaitis gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje. Raseinių gimnazijoje baigęs šešias klases įstojo į Karo mokyklą Kaune.  1929-10-06  Jonas Žemaitis buvo pakeltas į jaunesniuosius leitenantus, o lapkričio 23 d. tapo leitenantu. 1936 m. išlaikęs konkursinį egzaminą, buvo išsiųstas studijuoti į artilerijos mokyklą Prancūzijoje. Baigęs mokslus užsienyje, į tėvynę grįžo 1938 m. vasarą ir buvo paskirtas 1-ojo artilerijos pulko skyriaus vadu. Netrukus jam buvo suteiktas kapitono laipsnis. Greitai po to jis apdovanotas Nepriklausomybės medaliu. 1939 m. J. Žemaitis perkeltas į Žemaitijoje dislokuotą 4-ąjį artilerijos pulką Šiauliuose.

  1. Žemaitis atsisakė tarnauti sovietinėje armijoje.

1944 m. į generolo Povilo Plechavičiaus Vietinę rinktinę suorganizavęs apie  150 vyrų, J. Žemaitis tapo šios rinktinės 310-ojo bataliono vadu.

Vokiečiams išformavus Vietinę rinktinę, J. Žemaičiui pavyko išlikti nesuimtam, tačiau nuo šiol prasidėjo nelegalus jo gyvenimas.

1945 m. birželio mėn. J. Žemaitis buvo paskirtas Žebenkšties rinktinės štabo viršininku.

1947 m. gegužę J. Žemaitis buvo išrinktas Jungtinės Kęstučio apygardos vadu. 1948 m. gegužę Jungtinės Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos  susijungė į stambesnį Laisvės kovos sąjūdžio organizacinį vienetą, pavadintą Jūros vardu. J. Žemaitis buvo paskirtas šios Vakarų Lietuvos partizanų srities (Jūros) vadu ir netrukus ėmėsi organizuoti vieningą partizanų vadovybę.

1949 m. jis sušaukė visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą. Jame buvo paskelbta apie vieningos pasipriešinimo organizacijos – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) įkūrimą. 1949-02-16 buvo  priimta Deklaracija, kurioje konstatuota, jog LLKS Taryba yra aukščiausiasis tautos politinis organas, vadovaujantis politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai, kad būtų atkurta nepriklausoma demokratinė respublika. Masinis ginkluotas pasipriešinimas tapo gerai organizuota karine struktūra, vykdančia Lietuvos valstybės savigyną prieš agresorių – Sovietų Sąjungą.

  1. Žemaitis vieningai buvo išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, jam suteiktas Laisvės kovotojo – partizano generolo laipsnis. Vadovaujant J. Žemaičiui buvo parengti pagrindiniai LLKS programiniai dokumentai, numatyta veiklos strategija.

Provokacijos ir išdavystės plito visoje Lietuvoje, tad 1950 m. J. Žemaitis nutarė LLKS Tarybos prezidiumą išskaidyti į tris sekcijas ir šitaip apsaugoti jį nuo sunaikinimo.

1953-05-30  bunkeris, kuriame slapstėsi J. Žemaitis, buvo išduotas – jis buvo suimtas. Atsisakius padėti MVD organams, 1954 m. birželio 1 d. prasidėjo teismas, kuriame J. Žemaitis buvo nuteistas – jam paskirta mirties bausmė. Nuosprendis įvykdytas 1954-11-26 Maskvos Butyrkų kalėjime. 

Po penkiasdešimt metų užmirštas J. Žemaitis grįžo į Lietuvos istoriją ir visuomenės sąmonę. 1997 m. vasario 14 d. (po mirties) jis apdovanotas Vyčio kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu. 1998 m. sausio 26 d. suteiktas Dimisijos brigados generolo laipsnis.

2009-03-12  LR Seimas priėmė deklaraciją, kurioje pripažino, kad nuo 1949-02-16  iki mirties 1954-11-26 Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.

Primename, kad partizaninis karas Lietuvoje vyko 1944-1953 metais, kurio metu žuvo apie 20 tūkstančių partizanų ir jų rėmėjų. Daugelį partizanų ir jų rėmėjų sovietai nuteisė, įkalino ar ištrėmė į lagerius, kuriuose daugelis ištremtųjų buvo nužudyti arba žuvo.
             Lietuva dar gerai prisimena partizaninį karą. Jis įkvėpė ryžtą sąjūdininkams atkurti Lietuvos Nepriklausomybę 1990-ųjų kovo 11 dieną ir suteikė drąsos bei dvasios stiprybės ginant  Lietuvos Nepriklausomybę 1991 metų sausį. Partizaninis karas tampa dar prasmingesnis šių dienų agresijos iš Rytų akivaizdoje.

Jono Žemaičio-Vytauto veikla Lietuvos valstybei  buvo išskirtinė, nes jis vadovavo sunkiomis Lietuvai komunistinio genocido sąlygomis.

Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo  Pirmininko generolo  Jono Žemaičio-Vytauto nuopelnai Lietuvai turėtų suartinti žmones. 

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba prašo Seimo 2019 metus paskelbti Lietuvos Respublikos  Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto metais. Parengti valstybinę programą ir numatyti lėšas programai įgyvendinti. Reikėtų numatyti LR Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto palaikus perkelti iš Butyrkų kalėjimo kapinyno į Lietuvą ir  Butyrkų kalėjimo kapinyne pastatyti  paminklą LR Prezidentui Jonui Žemaičiui-Vytautui. Taip pat prašome organizuoti 1949 m. vasario 16 d. pasirašytos Deklaracijos 70 metų jubiliejaus paminėjimą.  

Tarybos pirmininkas   L. Kerosierius 

Pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsakingasis sekretorius  A.  Budriūnas 

Pirmininko pavaduotoja  R. Jakučiūnienė 

Pirmininko pavaduotojas  H. Martinkėnas 

            Tarybos nariai: A. Adamkovich, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Ambrazas, A. Augulis, K. Balčiūnas, N. Balčiūnienė, S. Boreika, A. Budriūnas,  L. Bukauskienė,  N. Butkuvienė,  J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva,  A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė,  P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan,  A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas,  K. Milius, E. Mirončikienė,   J. Parnarauskas, G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė,   M. Sidaravičius, R. Simonaitis,  A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas.

   Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465

Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,    

el.p. vilnius@sajudis.com      www.sajudis.com