Didinkime mokslo prioritetą žuvininkystės valdyme

ASOCIACIJŲ SĄJUNGA „ŽUVININKŲ RŪMAI“
„ŽUVININKŲ RŪMAI“ THE ALLIANCE OF ASSOCIATIONS
L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius, tel. 8674 38465, e. p. leonaslabora@gmail.com
Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Akademikui Vincui Būdai, Daktarui Egidijui Bukelskiui, Lietuvos mokslo premijos laureatui
daktarui Vytautui Kesminui, Lietuvos mokslo premijos laureatui daktarui Tomui Virbickui,
Lietuvos mokslo premijos laureatui daktarui Linui Ložiui, Habilituotam daktarui Albertui
Pečiukėnui, Docentui Algirdui Radzevičiui, Daktarui Šarūnui Toliušiui, Daktarei Eugenijai
Milerienei, Daktarui Arvydui Švagždžiui, Daktarei Jelenai Fedotovai, Daktarui Sauliui
Stakėnui, Daktarui Gintautui Vaitoniui, Daktarui Egidijui Leliūnai, Daktarui Daliui
Butkauskui.
ŽUVININKAMS
ŽiniasklaidaiŽINIAI:
LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
LR Seimo nariams

Didinkime mokslo prioritetą žuvininkystės valdyme

Vilnius, 2018-08-13

Buvę Žemės ūkio viceministrai A. Čeponis ir A. Macijauskas siekė OPTIMATIZUOTI
žuvininkystės VALDYMĄ taip, kad galima būtų PRICHVATIZUOTI valstybinius žuvivaisos
objektus. Tiems tikslams pasiekti A Čeponio pavedimu daktaras G. Radzevičius atliko 60000 litų vertės užsakomąjį darbą, o A. Macijausko valdymo laikais daktaras G. Radzevičius parengė 506027 litų vertės projektą. Ir A. Čeponis, ir A. Macijauskas ne pagal savo norus paliko postus, neįvykdę prichvatizacijos pažadų. 

ATKREIPIAME DĖMESĮ, kad nuo to laiko buvo aprimę valstybinių žuvivaisos objektų
prichvatizavimo klausimai.
2017-08-02 buvęs Žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas Žuvininkystės tarnybos
darbuotojų susirinkime paskelbė, kad žuvivaisos įmonės bus privatizuotos. Jis aiškino, kad
konsultavosi su daktaru G. Radzevičiumi. Nuo to laiko nerimsta kalbos dėl Žuvininkystės tarnybos reorganizavimo. Ministerijos ir Žuvininkystės departamento darbuotojai tą procedūrą vadina OPTIMATIZAVIMU, kiek labiau suprantantys ir nebijantys sakyti tiesos – tai vadina, efektyviai veikusios ilgametės susiformavusios struktūros GRIOVIMU ir valstybinių žuvivaisos objektų PARENGIMU PRIVATIZAVIMUI.

Tais OPTIMATIZAVIMO klausimais domėjausi ir dažnai išsakydavau savo
nuomonę atsakingiausiems Lietuvos vadovams ir pareigūnams bei politikams.
PRIMENAME, kad 2010-02-18 d. Žemės ūkio ministro įsakyme „Dėl Lietuviškos karpių
veislės „Šilavoto karpis“ pripažinimo“ Nr. 3D-133 rašoma: „pripažįstu lietuvišką karpių veislę
„Šilavoto karpis“ savarankiška žuvų veisle“. Šiai veislei išvesti Šilavoto darbuotojai,
mokslininkai ir institucijos sugaišo virš 30 metų. PAŽYMĖTINA, kad „Šilavoto karpis“ yra
vienintelė gyvūnų išvesta veislė Nepriklausomoje Lietuvoje. Ši karpio veislė savo maistinėmis savybėmis, išeiga ir apdorojimu pranoksta daugelio Lietuvoje auginamų karpių veisles. Šią veislę noriai naudoja žuvininkystės ūkiai. Šie karpiai turi didelę paklausą ir užsienio rinkose. 

Niekaip nesuprantama kodėl iki šiol Lietuvos institucijos VIENINTELEI išvestai Lietuvos
gyvūnų veislei nekreipė deramo dėmesio ir įvertinimo. Šilavoto karpio veislės kūrėjai, mokslininkai, darbuotojai ir specialistai parodė Lietuvos valdininkams ir politikams kaip susitelkus, ypatingai sunkiomis sąlygomis gali atlikti didingą darbą. Kažkaip nesuprantama, kad šiems darbams būtų skirtas valdančiųjų dėmesys. TAČIAU DABAR viskas daroma, kad Lietuviška karpių veislė būtų pasmerkta myriop, o gamybiniai objektai būtų prichvatizuoti.
AIŠKU, kad A. Bogdanovas su savo dviem grupėm šiai optimatizacijai-reorganizacijai iki
šiol nebuvo parengęs gamybinių, organizacinių, teisinių ir ekonominių pagrindimų ir skaičiavimų.
A. Bogdanovas, nesugebėdamas paaiškinti reorganizacijos esmės ir kaštų – kai kada
AIŠKINDAVO, KAD TAI YRA POLITINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI.
A. Bogdanovo parengto reorganizacijos plano prisilaikoma. Pastaruoju laiku ypatingą
pagreitį įgavo Šilavoto ir Ignalinos valstybinių žuvivaisos objektų PRIVATIZAVIMO
PROCEDŪROS, nes Klaipėdos universitetas pateikė A. Bogdanovo vadovavimo laikais užsakytą darbą apie Genetinio karpio veislės/ių Šilavoto poskyryje identifikavimą, o UAB „Eurointegracijos projektai“ pateikė Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos padalinių veiklos optimizavimo studiją. MANYTINA, kad šių specialiai suformuluotų užsakomųjų darbų tikslas ir pobūdis buvo išgauti rašytinę nuomonę dėl šių žuvivaisos objektų NEREIKALINGUMO valstybinėms funkcijoms vykdyti, nes tie objektai jau anksčiau buvo pasmerkti IŠVALSTYBINTI. 

Bogdanovininkai džiūgavo Klaipėdos universiteto IDENTIFIKAVIMAIS. 2018-06-20 dėl to tyrimo kai kas apsidžiaugė Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje – man neleido net žodžio tarti. 

2018-07-02 Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro direktorius  akademikas Vincas Būda ir daktarai Dalius Butkauskas, Egidijus Leliūna, Saulius Stakėnas raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją bei Žuvininkystės tarnybą ir pateikė argumentuotus pastebėjimus, kad Klaipėdos universitetas studiją/ataskaitą dėl Šilavoto karpio parengė nesilaikydamas esminių techninės užduoties sąlygų. Klaipėdos universiteto rengtoje studijoje panaudoti duomenys yra pasenę, nėra jokių pradinių genetinių tyrimų duomenų.

2018-07-04 mokslininkų medžiagą persiunčiau į Prezidentūrą, o ji – į vyriausybę. Taigi Klaipėdos universitetas pateikė subjektyvią savo nuomonę, neatlikęs realių tyrimų (laišką  pridedame).

LIETUVOJE yra apie 3000 ežerų, apie 1500 tvenkinių ir apie 29 tūkst. upių, upelių, kanalų
bei Kuršių ir Kauno marios. 2018 metais numatyta įžuvinti 284 vandens telkinius. DAUGELIUI ŽINOMA, kad vandens telkiniuose labai trūksta plėšriųjų žuvų ir ypatingai lydekų. 2018 metų žuvų įveisimo plane numatyta lydekomis įžuvinti 202 vandens telkinius, kurių tarpe Nemune tik vienoje vietoje, o Kuršių mariose visiškai neplanuojama įveisti žuvų. Kyla klausimai ar nors kartą OPTIMATIZATORIAI PAGALVOJO, kad reikia NEATIDĖLIOJANT spręsti ežerų įžuvinimo klausimus SELIAVOMIS, nes lenkai ir baltarusiai tai sėkmingai ir efektingai vykdo. NATŪRALIAI KYLA KLAUSIMAI, kada bus įžuvinti kiti ežerai, tvenkiniai, upės ir Kuršių marios. Gamybiniai pajėgumai riboja ne tik lydekų, bet ir kitų žuvų paauginimą ir įveisimą. Kažkodėl ŠIŲ KLAUSIMŲ VISIŠKAI NEKĖLĖ A. BOGDANOVAS RENGDAMAS UŽ VALDIŠKUS PINIGUS OPTIMATIZAVIMO UŽSAKYMUS. Tokiomis apimtimis veisiant žuvis kito karto telkinys gali sulaukti maždaug po 50 metų. Daugeliui yra žinoma, kad ŽUVIVAISA YRA SPECIFINĖ IR LABAI SUDĖTINGA, DAUG MOKSLO PASTANGŲ REIKALAUJANTI žuvininkystės sritis. 

Užsakymuose nebuvo keliami mokslo tiriamieji klausimai. Kyla klausimas ar  OPTIMATIZATORIAI paskaičiavo kiek reikia įveisti žuvų į vandens telkinius. Matyt, todėl iš
UŽSAKYMŲ VYKDYTOJŲ gavo palankius valstybinių žuvivaisos objektų
PRICHVATIZAVIMO ATSAKYMUS.

Susidaro nuomonė, kad UAB „Eurointegracijos projektai“ pateikti pasiūlymai nurodantys
vienkartinę momentinę kelių šimtų tūkstančių eurų naudą privatizavus Šilavoto ir Ignalinos
valstybinius veislynus ateityje gali pareikalauti papildomų milijoninių investicijų, nes privalu bus pagal normatyvus įžuvinti ir kitus vandens telkinius bei vykdyti 2002 metų Johanesburgo darnaus vystymosi deklaracijos reikalavimus.

A. Bogdanovas nuo pat veiklos pradžios aiškino, kad trūksta lėšų ir skelbė, kad reikia
tikslingai ir efektyviai naudoti valstybės lėšas. Jis šimtus kartų teigė, kad Žuvininkystės tarnybos reorganizavimas sutaupys daug lėšų.
KALBOS, KAD TRŪKSTA PINIGŲ YRA SUBJEKTYVIOS. TAIP PAT AIŠKU, KAD
ŽUVININKYSTĖJE NAUDOJAMA DAUG EUROPINIŲ PINIGŲ, TAČIAU DALIS LĖŠŲ
NETIKSLINGAI PANAUDOJAMA. Neperseniausiai nugriovus už europines lėšas pastatytą
daugelį metų funkcionavusį Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną buvo pastatytas „naujas“ žuvų pirminio perdirbimo cechas Klaipėdoje (projektas Nr. 3UOS-3-14-01-PR001). Rengiant projektą ir statant objektą buvo žinoma, kad paramos gavėjas buvo įsiskolinęs valstybei apie 100 tūkst. eurų. Buvo žinoma, kad vertinant projektą nebuvo keliama jokių siektinų projektinių rodiklių.

Tačiau buvusios ŽŪM viceministrės L. Kujalytės reikalavimu buvo išskirta apie 1,4 mln. eurų ir pastatytas cechas – kuris – deja – merdi iki šiol … Cechas, kaip planuota, veikti taip ir nepradėjo ir lūkesčiai liko neįgyvendinti… Nuo pat gamybinės veiklos pradžios cechas skendo skolose, nebuvo laiku atsiskaitoma su dirbančiaisiais, valstybe ir tiekėjais. Profesionalų vyriausybės ŽŪM viceministras A. Bogdanovas SUGEBĖJO skolose skęstančiam ir nuostolingai dirbančiam cechui GELBĖTI RASTI APIE MILIJONĄ EURŲ. Susidaro nuomonė, kad Lietuvoje yra pakankamai lėšų bet kokiai netinkamai ir nuostolingai veiklai finansuoti. Gal gautus pinigus PRICHVATIZAVUS Šilavoto ir Ignalinos žuvivaisos veislynus PERVES KLAIPĖDOS CECHUI GELBĖTI. 

Gerbiama Prezidente dėl valstybinių Šilavoto ir Ignalinos žuvivaisos objektų privatizavimo
ir žuvininkystės tarnybos reorganizavimo, mūsų manymu, reikėtų pasitarti su žymiausiais
mokslininkais – akademiku V. Būda, dr. E. Bukelskiu, Lietuvos mokslo premijos laureatais dr. V. Kesminu, dr. T. Virbicku, dr. L. Ložiu, taip pat habil. dr. A. Pečiukėnu, doc. A. Radzevičiu, dr. Š.Toliušiu, dr. E. Mileriene, dr. A.Švagždžiu, dr. J. Fedotova, dr. S. Stakėnu, dr. G. Vaitoniu, dr. E.
Leliūna, dr. D. Butkausku. Su šiais mokslininkais nerado reikalo pabendrauti nei ŽŪM ministras B. Markauskas, nei viceministras A. Bogdanovas, nors prieš metus jiems buvo rekomenduota pabendrauti su jais.

A. Bogdanovas visą pagrindinį dėmesį skyrė valstybinių žuvivaisos objektų privatizavimo klausimams spręsti, kadangi jis bendravo tik su dr. G. Radzevičiumi, o kitų
mokslininkų veikla jam nė motais. Žuvininkystės tarnybos reorganizacijos klausimai nebuvo
svarstomi Žuvininkystės taryboje. Toks mokslo darbuotojų ir specialistų ignoravimas dar kartą patvirtina daugelio žmonių nuomonę, kad Žemės ūkio ministerija vykdo Žuvininkystės tarnybos reorganizaciją vadovaudamasi politiniais motyvais.

Daugeliui aišku, kad pasaulio valstybės žuvivaisą laiko valstybinės svarbos veikla.
Patikėti žuvivaisą verslo organizacijoms būtų savižudiška su skaudžiomis pasekmėmis ir
didelėmis biudžetinių lėšų sąnaudomis. PAŽYMĖTINA, kad verslas nuolatos kelia kainas
(degalai, produktai, prekės, paslaugos, vaistai). Kelti įžuvinimo kainas verslo organizacijoms būtų labai naudinga, o valstybė už patvirtintą biudžetą kaskart įveistų vis mažiau žuvų. Iš verslo atstovų atsakomybės už sumažėjusius žuvų išteklius nepareikalausi, nes juos pirmiausia domina pelnas ir jie jokių įsipareigojančių sutarčių nesudarys arba atėjus progai nutrauks ir nevykdys sutarčių.

Kai kas kalba, kad biudžete trūksta lėšų. Tačiau kiek tų lėšų iššvaistoma vėjais – priimant,
atleidžiant darbuotojus, mokant jiems išeitines, remontuojant ir vėl keičiant administracines patalpas, didinant tarnautojų komandiruočių skaičių Lietuvoje ir užsienyje.

Jeigu valstybės biudžete yra lėšų išlaikyti neveikiantiems ir galimai niekada
neveiksiantiems objektams, siūlome surasti nors kelis šimtus tūkst. eurų Ignalinos ir Šilavoto valstybiniams veislynams išlaikyti Žuvininkystės tarnybos pavaldume ir organizuoti žuvų veisimą bei mokslinius tiriamuosius darbus. Juk pridėtine šios veiklos verte niekas neabejoja – atliekamas visuomenei naudingas darbas, Lietuvos gamta praturtinama gamtiniais ištekliais, Lietuva tampa patraukli užsienio turistams kaip žvejybos turizmo šalis, sukuriamos darbo vietos regionuose, išsaugomi ilgamečiai, išskirtines žinias ir patirtį turintys darbuotojai, užtikrinamas nuoseklus veiklos tęstinumas. Visi turėtų žinoti, kad Ignalinos ir Šilavoto valstybinių žuvivaisos objektų IŠVALSTYBINIMAS yra PRICHVATIZAVIMO elementas. Todėl reikėtų labai rimtai pagalvoti ar keli šimtai tūkstančių eurų įplauksiančių į biudžetą prichvatizavus tuos objektus padengtų tą valstybinį turtą ir įdėtą kolektyvų milžinišką žuvivaisos ir tiriamąjį darbą išveisiant LIETUVIŠKĄ karpių veislę “ŠILAVOTO KARPIS”. Kaip uždraudus tolimesnį KOLEKTYVŲ DARBĄ, mes galėsime pažiūrėti darbuotojams, mokslininkams ir specialistams į akis. Prašome pažvelgti į Lietuvos naujų veislių išvedimo istoriją ar dar kuo išskyrus “Šilavoto karpį” mes galėtume pasidžiaugti ir pasididžiuoti.

Prašome labai racionaliai įvertinti valstybės turto praradimo galimybes ir to neigiamas
pasekmes, nes kas bus dabar sugriauta ateityje atstatyti jau nebepavyks. Kodėl pažadų vykdymas yra svarbesnis šiai dienai už valstybės ir jos visuomenės interesus ir poreikius, už galimybę turėti gamtos ištekliais turtingą Lietuvą ir didžiuotis vienintele išvesta gyvūnų veisle “Šilavoto karpis”.

Gerbiamieji mokslininkai, Jūs savo atsidavimu MOKSLO TIESAI visada skelbėte mokslo paramą valstybei. Prašome pasitarnauti dar kartą Lietuvai.

Asociacijų sąjungos “Žuvininkų rūmai” prezidentas L. Kerosierius