Pristatydamas 2021-02-10d. LR Seimo ir PLB posėdyje pagrindinį
klausimą komisijos pirmininkas p. Jonas Bružas sakė, kad: ,,šalies
įvaizdis yra plati tema ir į tai būtina pažvelgti per šalies ir tautos
istoriją, į kurią neatkreipus tinkamo dėmesio gali būti nuvertinta mūsų
tapatybė, tautos ir valstybės išskirtinumas daugelio kitų gražių ir
progresyvių šalių tarpe, tarp kurių yra Lietuva.”Tačiau tikėtina, kad LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės
komisijos priimta rezoliucija ,,dėl Lietuvos įvaizdžio kūrimo
žvelgiant per istorinės atminties prizmę” – tik dar vienas
šiandieninės LR Seimo ir PLB valdybos bereikšmis pasigarsinimas,
kuris tuojau pat bus užmirštas ir jokių šventesnių rezultatų Lietuvos
istorijos atgimimui neatneš.
Tokią išvadą pateikiu, turėdama didelę dabartinę patirtį kovoje už
teisingos Šveicarijos išeivijos istorinės veiklos išlikimą ir matydama,
koks atsainus LR URM-os, LR vyriausybės ir PLB-ės emigrantų
valdybos santykis su patriotiška mūsų išeivijos protėvių 50-mete
veikla okupacijos metais, gelbstint Tautos istoriją nuo sovietinės
propagandos padarinių,- ir kaip visą dešimtmetį buvusiai aktyviai
komjaunimo sekretorei – J. Caspersen yra atverti visi keliai tęsti
kolaborantinę okupacinio režimo tąsą niekinant Šveicarijos išeivijos
pasiekimus ir ištaisant teisinę 1952-02-17d. išeivijos įkurtą ŠLB
datą į 1950-08-20d. (be įstatų), t.y. į nelegalią/pogrindinę datą.
Posėdyje nuoširdžiai pasisakiusiųjų asmenų autoritetu norisi tikėti.
Komisijos narys, šios temos kuratorius komisijoje, Antanas Šileika,
kalbėdamas apie Lietuvos įvaizdį užsienyje pabrėžė, kad Lietuvos
pristatymo užsienyje 2020-2030 m. strategijoje yra svarbių įžvalgų,
joje yra rimta Lietuvos įvaizdžio analizė, tačiau mažai kalbama apie
istoriją. Būtina skirti daugiau dėmesio partizaniniam karui, stalininio
genocido kančioms, holokaustui ir kitiems istoriniams klausimams,
formuojant viešąjį Lietuvos įvaizdį ateičiai.
Žinoma, tai lietuvių Tautos istorinės tikrovės pagrindas ir unikalumas!
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos
pirmininkė p. Paulė Kuzmickienė savo pranešime apie istorinės
atminties iniciatyvas kalbėjo, kad Pasaulio lietuviai geriausiai suvokia,
kokia didžiulė yra laisvės ir nepriklausomybės kaina ir kad istorinė
atmintis, ypač pasaulio lietuvių bendruomenėms, galėtų būti didesnė…
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Norbertas
Černiauskas kalbėjo apie rengiamas Lietuvos istorijos dėstymo
bendrojo lavinimo programas ir diasporos istorijos vietą jose.
Mane asmeniškai labai nudžiugino, tikrai geriausios 2021metų
knygos ,,Paskutinė Lietuvos vasara” autoriaus dr. N. Černiausko
pastabos dėl tikslų rengiant istorijos ugdymo programas, sugrąžinant
pasaulio išeivijos lietuvių istoriją, nes dažnai ji suvokiama kaip
priedėlis, o ne integrali Lietuvos istorijos dalis. Tai patvirtna mūsų
anūkų atestatai, gauti Lietuvos mokyklose paskutiniuose
dešimtmečiuose. Abiturientai iš viso nežino NET žodžio ,,IŠEIVIS”
reikšmės!!!
R. Černiauskas kalba apie A. Šapokos vadovėlio gimnazistams
sugrąžinimą. Tokią pačią idėją turėjau ir aš išleisdama savo knygą
,,PARALELĖS” , 2020m. apie išeivijos politinę kultūrinę veiklą,
rūpinantis politinės lietuviškos kultūros išlikimu ir evoliucija režimo
metais, parodydama, kad pasaulio lietuvių istorija arba Lietuvos
žmonių, kurie gyveno ir kūrė už Lietuvos ribų, istorija, pasiekimai ir
kultūra ,,taptų ne Lietuvos istorijos priedėliu, o integralia mūsų istorijos
dalimi.” ,,Paralelės” buvo išsiuntinėtos Vakarų Europos, JAV ir
Kanados LR ambasadoms rimtam pasvarstymui, tikslu, dėl Tautos
istorinių vertybių išgelbėjimo nuo režimo propagandos ir istorinės
tikrovės išsaugojimo.
Taigi, komisijos pirmininko J. Bružo žodžiai, kad: – Ar Tautos ,, istorija, į kurią neatkreipus tinkamo dėmesio gali būti nuvertinta mūsų tapatybė, tautos ir valstybės išskirtinumas daugelio kitų gražių ir progresyvių šalių tarpe, tarp kurių yra Lietuva ,, – bus mūsų visų Tėvynės gerovės ateities siekio išraiška LR Prezidentūroje, LR seime, LR vyriausybėje ir PLB valdyboje parodys
LAIKAS.
Janina Survilaitė,
LRS narė, Laisvės kovotojų nuo 19a. šeimos dinastijos atstovė, ŠLB
valdybos pirmininkė(1999-2006), už Lietuvos vardo garsinimą
pasaulyje 2011m. apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio
Gedimino ordinu.