Jūratė Laučiūtė. Dirbtinėje valstybėje dirbtinė sostinė ir jos meras

Dirbtinės valstybės (dirbtinės – po to, kai tapo ES nare) dirbtinės sostinės (kad Vilnius – ne Lietuvos sostinė, liudija viską nustelbiantys angliški užrašai, iškabos, reklama) dirbtinio mero dirbtinis paplūdimys – dirbtinei vilniečių laisvei pareklamuoti.

Kad katinų padermės laimei pakanka plotelio smėliuko, kur jie dailiai užkapsto savo katiniškos laimės produktus – seniai žinau. Dabar tokią „laimę“ turi ir mero nužmoginti vilniečiai. Gal jie jau ir keturiomis vaikšto?

Visi ribojimai sukuria naujas galimybes. Atostogų sienų užvėrimas sukūrė galimybę ne tik atostogauti Vilniuje, bet ir naujai jį atrasti. O tai, kad šis paplūdimys atsiranda Lukiškių aikštėje, mums primena ir tą didelį džiaugsmą, kad galime švęsti laisvę. Gyvybės pilnas dirbtinis paplūdimys – tai Vilniaus pareiškimas apie laisvės pergalę“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.“

pozicija.org