Tėvynė mūsų

„Kelkis, Baltijos kelio Tauta“

Written by admin · 2 min read

Ar inauguruotoji Prezidentė Dalia Grybauskaitė laimėjo rinkimus, jei už ją balsavo tik kas ketvirtas balso teisę turintis Lietuvos Respublikos pilietis? Ar pasiekė išvajotąją pergalę Tautos referendumą boikotuoti kvietę politikai, jei dėl siekio negrąžinti suverenui jo galių spręsti savo valstybės likimą liko neapsaugota Tėvynės žemė? Ar sustiprėjo demokratija ir asmens pasirinkimo laisvės, kai Konstitucinis Teismas beveik nusprendė, kad esame baudžiauninkai, neturintys teisės nė burnos praverti? Kodėl tyli Lietuva ?Ar dar tebemąsto, kas įvyko birželio 29-ąją?

 

O gal šioje keistoje tyloje ateina suvokimas, kad nebegalime pyktis, skaldytis iki susitrupinimo, asmenines ambicijas iškelti aukščiau už sugrįžimą į Nepriklausomą Kovo 11-osios Lietuvą. Kur esame šiuo metu? Konstitucinio Teismo sprendimas, blokuojantis Tautos valia inicijuojamus referendumus, mus nubloškė į brežnevinę praeitį. Ar pajuto visuomenė, kaip valdžios institucijose reanimuojamas sovietinių lagerių prižiūrėtojo mentalitetas? Dabar, prisiminus Dalios Grybauskaitės pirmosios kadencijos viražus, suprantamesnis ir Baltarusijos Prezidento A.Lukašenkos priėmimas S.Daukanto rūmuose pačioje kadencijos pradžioje. Sovietmečiu politinius kalinius teisdavo pagal tokius Baudžiamojo kodekso straipsnius, kad kolaborantams pasipriešinę šviesuoliai iki gyvenimo pabaigos nešiotų kriminalinio „elemento“ vardą. Dabar pilietiškiems ir mąstantiems „sutramdyti“ yra visagalis Administracinis kodeksas. Ant pastarojo konvejerio pakliūna ir metru ar dviem arčiau kokios nors svarbios institucijos piketavę, ir privačiame kieme protestavę, ir parašus referendumui surengti rinkę piliečiai.

Sisteminė žiniasklaida slepia arba sąmoningai nepastebi Lietuvoje pradėtų susidorojimo teismų su drąsiais ir sąžiningais piliečiais. Tautos referendumui parašus rinkę žmonės nepadarė jokių nusikaltimų, nieko neklastojo, nepažeidė įstatymų, todėl nėra pagrindo kelti baudžiamąsias bylas. Tačiau užvesta valstybės represinė mašina sustoti negali – reikia visus laisvus siela piliečius atiduoti Administraciniams teismams. O pastarieji jau tikrai suras reikiamą administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį, kad nubaustasis daugiau niekada nebeprisimintų savo pilietinių priedermių. Valdžios ir vadinamosios teisėtvarkos ar teisėsaugos struktūros, išlaikomos mokesčių mokėtojų, savivaliauja ir savo savivalę įžūliai pridengia valstybės vardu.

Todėl kyla klausimas: kodėl neginame savo bendražygių? Kodėl neatsiranda advokatų, kurie nesibrangintų gindami žmones, ketinusius išsaugoti mūsų visų teisę gyventi demokratiškoje šalyje? Kodėl neorganizuojame rinkliavų savo bendražygių gynybai jiems sufabrikuotose bylose? Brangiausių gynėjų paslaugos iš karto atpigs, kai susimesime po DEŠIMT litų. Nėra kitos išeities, kai Tautą užčiaupinėja Konstitucijos aiškintojai. Lieka bylinėjimasis įvairių lygių teismuose, todėl mes privalėsime solidarizuotis. Negi laukiame, kol Konstitucinis Teismas nurodys, kada mes galime gintis, o kada jau turime nuleisti galvas?

Apsižvalgykime, kiek aplink mus aktyvių, padorių žmonių, kuriuos komentatoriai vadina visokiais agentais, šnipais, neprognozuojamais ir t.t., ir pan. Boikotų šalininkai įgudo boikotuoti net Nepriklausomybės Akto signatarus, jeigu jie palaikė Tautos referendumą. Sustabdykime tą žodinį ir emocinį smurtą, atsistokime šalia.

Juk tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje, jau nebegalima vadinti DEMOKRATIJA. Išgirdusi, kad vienas „tikrųjų patriotų“ partijos skyrius etikos komisijoje svarstys savo narį, tarusį pagiriamąjį žodį žemės gynėjams, susirūpinau, ar tik neatstatinėjamas, tarkime, Varnių konclageris… Tikėkimės, tokių kraštutinumų neprireiks, tačiau nepamirškime, – ne tik dėl bedarbystės ar mažų atlyginimų lietuviai bėga iš Tėvynės. Pirmiausia iš gimtųjų vietų gena valdžios arogancija, panieka žmogui, neteisybė, asmenybės žlugdymas.

Atėjo laikas skelbti moratoriumą asmeninėms ambicijoms bei smulkiems tarpusavio vaidams. Sistema susivienijo prieš tuos 15 proc. piliečių, kurie nepasiduoda autoritetų agitacijoms valstybės likimą patikėti Seimo interesų partijai – ten nėra nei kairės, nei dešinės, nei centro. Apsimestinė ir opozicija Parlamente. Pasipriešinimas Tautos referendumui pademonstravo valdančiosios koalicijos ir opozicijos monolitą, kurį vainikavo Lietuvos Dalios pritarimas. Seime ir vietos savivaldybėse ant vienos rankos pirštų galime suskaičiuoti išrinktuosius, kurie dar girdi savo rinkėjus, tačiau ir šie jau „aplipdyti“ violetinėmis, besiveržiančiųjų į valdžią ir kitokiomis etiketėmis. Galingas sisteminis informacinis volas pasiruošęs ciniškai sutraiškyti kiekvieną, kas dar užjaučia ir gina paprastą žmogų.

Šiais, dvidešimt penktaisiais Baltijos kelio metais drįstu mums visiems priminti, kokie laisvi ir išdidūs, vieningi ir bebaimiai buvome tais 1989-aisiais. Milijonas mūsų susikibome į gyvąją grandinę, tikėdami, kad niekada nebebūsime surakinti fiziškai ar dvasiškai. Ir teatgyja mumyse toji Baltijos kelio tauta, turinti jėgų tarti TAIP tiesai, savo Konstitucijai, žmogiškajam solidarumui.
tiesos.lt