Kęstutis K.Urba. KALĖDINĖ SUPERNOVA AUŠRA MALDEIKIENĖ IR KITI SVARBŪS REIKALAI

Lietuvos „ikanomiką“ geras dešimtmetis nusunkinėja keturios didžiosios mūsų „juodosios skylės“, sugebančios įtraukti ir susiurbti  didžiumą ekonominių-finansinių resursų, nelyg, tos kosminės, sau. Jos randasi kaime stambiųjų žemvaldžių –„latifundininkų“ pavidale. Dar ir  ne vien visos žemės ūkio produkcijos perdirbimo oligopolinių kartelinių pobūdžių apsivienijimuose bei  penkete didžiųjų prekybos tinklų, greta ketverto didžiųjų skandinaviškų bankų.  Tas ketvertas –  „juodosios skylės“ yra keleto bankų savininkų disponuojamose sąskaitose,  kaip ir penketo saujelės prekybos tinklų „galvų“, kaip ir perdirbėjų su visais „rokiškių, žemaitijų, Vilkyškių ar kitų pieno žvaigždžių“ turėtojais ir panašiais į juos, kurie tvarkosi su mėsa ar mala grūdus, tiesia daugiausia kelių ar stato prestižiškiausius pastatus. Tamsios tamsios, kaip vidurio Lietuvos juodžemis, skylės randasi ir bene šešeto tūkstančių Lietuvos stambiųjų ūkininkų piniginėse, žiauriai nuskaudusiose nuo paties įstojimo į ES gerą šimtą tūkstančių kitų ūkelių. Taip, kad mūsiškiams bernauti tapo žymiai pajamingiau ir patogiau Danijos, Ispanijos ar Airijos ūkiuose, o ne Daniliškyje ar Spenglos pakrantėse bei Airėnuose. 

Būtent, naująją „latifundiją“, užgimusią dar kolūkių prichvatizavimų laikų įsčiose gerai „pačirškino“ Aušra Maldeikienė savo spaudos konferencijoje[1], mesdama kaltinimuos tiek ir politikos mokslus krimtusiam, žemės ūkio ministeriui Giedriui Surpliui, tiek ir pačiai jos ikselencijai – Daliai Grybauskaitei. Deja, dar ne prokuroriškų  kaltinimų esmė glūdi tame, kad stambieji žemvaldžiai, įsitvirtinę naujose fazendose ar dvaruose, per savo bendrus ar patys prasimušę  į Seimą(…Br.Pauža, M.Bastys…) prastūmė sau patogiausią mokestinę sistemą  su net 25 išimtimis – lengvatomis, susipirko namus Antalijose ir Balearuose, kombainus valdomus satelitų, kalnus mineralinių trąšų bei milžiniškas talpas  nuodų piktžolėms, vabzdžiams bei pelėsiui, išsikėtojo dėl neteisingos lėšų skirstymo schemos pagal ha, dėl pažinčių, priėjimo bei apsukrumo,  o ne pagal ūkio tvarumo reikalavimus su visomis bičių ir kitos gyvasties trūčijimo schemomis, kurių S.Skvernelis tebeieško visai ne ten, kur reikėtų. Kaip ir, ko gero, pasižiūrėjus į tokį p Guodmanį, visai ne dėl to. Kiek milijardų litų, o po to eurų buvo mesta žemės ūkiui, tegul susiskaičiuoja pats p Jakeliūnas, o man „pagooglinus“  finansines injekcijas,  „pakutentas“ Excelis rodo 2014-2020 metų laikotarpiui lygiai 1 mlrd.  676 mln. skirtus kaimo, kuris ir toliau nyksta, plėtros programai su ir nenuskriaustos  žuvininkystės  dalele.  Su visa sanglauda regionams, socialiniu fondu susidaro graži   per 8 mlrd. (8 385 000 000) suma, įskaičiavus į ją ir mestus latifundijai.  „Valstiečių laikraštis“ (nepainioti su LVŽS) dar 2015 m. parašė, kad stambieji ūkiai (2 proc. nuo bendro kiekio) paėmė net 56 kartus didesnę ES lėšų dalį, o veteranų sambūris „Patirtis“ prabilo apie visus 90 procentų.   

Jei Aušra Maldeikienė švystelėjo konferenciją kaip pirmo ryškumo žvaigždė teisingumo bei teisybės ieškojime, tai aš pats, nors ir esu, kad ir iš tvirto plieno, bet  tik mažas meteoras, tačiau, vis tiek, rašiau, kad juridinė pradžių pradžia glūdi Mokesčių administravimo įstatymo septintame straipsnyje, kuriam derėtų atrodyti taip:

7 straipsnis. Mokesčių mokėtojų lygybės prieš teisingumą principas

Taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų socialinio ekonominio teisingumo sąlygų yra lygūs.

Tada tie, kurie labai labai daug paėmė nuo visų ES piliečių ir jų atžalų, turėtų padarę verslą, ir atitinkamai civilizuotai – per biudžetą, o ne retsykiais asmeniškai atsilyginti tiems, kurie mokina jų vaikus, gydo ar saugo nuo Tado Blindos palikuonių. Betgi, kad taip nutiktų, iki prezidento rinkimų absoliučiai nenusimato, nes p Šapokos ir p Jakeliūno sukurtos schemos dėka nutiko dar daugiau. Vadinamieji valstiečiai dėl akių apmonijimo įvedė bent jau 27 proc. tarifą turčiams, tačiau tuo pačiu lubomis nurėžė jų įnašo į  SODRA tokią gražią dalį, kad latifundija atsidūrė dar didesniame pliuse! Betgi, jei SODROje je je, atsirado skylė, tai ją labai gražiai dar ir užtaisė, bet ne bet kuo, o tų pačių mokesčių mokėtojų pinigais – biudžeto kąsniu, dar ir apsišaukę patys save didžiaisiais skolose prasmegusios SODRA … gelbėtojais.  Galima sumulkinti humanitarus, bet ne žmones baigusius Vilniaus universitetinėje Alma Mater  taikomąsias matematikas ir dar stiprokai pastumdančius šachmatų figūrėles, tačiau kad žmonės stovėję Baltijos kelyje kaip mūras – pensininkai ir visas viešas sektorius eilinį sykį buvo elegantiškai politiškai tame apšvarinti visų keturių „juodųjų skylių“, čia jau dar mąstančių žurnaliūgų ir opozicionierių reikalas. Gi Seimas prajuokino mane su savo nauja šiaudine rezoliucija[2], kuri toliau imituoja politiką – kovą už tautos interesus.

Betgi teisybė ir teisingumas yra toks daiktas, kad jis, vis tiek, anksčiau ar vėliau prasisunkia viešumon, todėl nereikia stebėtis, kad paskui  pirma  mūsų politikos kosmonautų „juoda skyle“ kaip reikiant užsiėmusią Aušrą Maldeikienę, apie kitokį BVP perskirstymą kalbančius prof.R.Lazutką ar R.Kuodį, kuris „gyvulių ūkį“ kažkodėl mato labiau Gariūnuose, o ne greta buvusių fermų griuvėsių, apie didelius mokesčius prekybos centrams ir bankams, taigi, trečiai ir ketvirtai „juodai skylei“ prabilo ir labiau humanitaras dr.Arvydas Juozaitis, tad net praregėjusiam po pasivažinėjimų per provincijas Gitanui Nausėdai nebuvo kur dėtis – per jaunimo surengtą egzameną Islandijos gatvės bare jis nedvejodamas progresiniams mokesčiams tarė TAIP, čia pat išsigandęs, kad virsta … socdemu.

Gink Dieve, neturiu nieko prieš normaliai funkcionuojantį stambesnį ūkį, didesnį perdirbėją ar prekybos centrą ar banką. Tačiau, jei vadovaujamasi agresyvaus marketingo, šluojančio smulkius ir vidutinius, kad po to užsikeltų neregėtas kainas, elgesio stereotipais, palaikomais seimų, ir tuo naikinamas ekonomikos pagrindas, tai tam turi rastis p Jakeliūnai ir p R.Sinkevičiau, atitinkamas atkirtis mokestine politika, kuris turi prasidėti ir nuo antkainių analizės. Juk pagal paskaičiavimus, jei turėtume itališką gyventojų tankį, Lietuvoje būtų 8 mln., o jei belgišką, kurio nereikia, tai ir visus 20 mln. Kaimas visada buvo didysis Lietuvos demografinis resursas, o ūkis – kilęs nuo graikiško „oikos“ ten šiaip sau reiškė namus. O iš čia ir mūsų vaikas – džiaukitės lingvistai.

Visgi, teisybė slypi ne tik šiose etimologijose bei skaičiuose  – bent jau aritmetikoje, todėl dabar valstybėje turėtų tarti savo žodį ne tik agrarinė ekonomika – mokslų pritaikymai, kurie aiškiai parodytų, kokie yra didžiųjų ir smulkiųjų ūkių, didžiųjų perdirbėjų, prekybos tinklų pajamingumai bei pelningumai, (gal todėl nėra pas mus ir atitinkamos statistikos?), ką ES pietų ūkiams duoda saulė ir ką atima lietinimas, ko ir kiek reikia mūsų melioracijos sistemai,  kad bent jau dalis seimūnų susimąstytų apie tikrąją to mokesčių administravimo 7str., kurį dar kažkada buvo užsibrėžęs naikinti pats Seimo  tuometinis Teisės komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

 Nuo 2015 m. Kūčių išvakarių, kuomet sumušiau rankomis su tuometiniu Žemės ūkio rūmų vadovu A.Stančiku dėl pelno perskirstymo visoje pieno grandinėje įstatymo turiu kažkiek vilties, nes mojuodamas Konstitucinio teismo sprendimu prasimušiau ir pro J.Sabatausko griežtą patikrinimą, ir tada, pro patį R.Karbauskį, kuris nukreipė su įstatymo projektu dabar kreiptis į tą patį Andriejų. Tad tiesos momentas jau čia pat, juolab „už“ ir buvęs Žemės Ūkio ministras Br.Markauskas, kuriam ir dėl šio įstatymo projekto prezidentūros galva per savo Editą „išsukinėjo rankas“. Tad ir antrai „juodai skylei“ yra jau parengta atspara, nuėjusi iki apties Andriejaus stalčiaus.

Man šie, nueinantys link naujesnių, metai buvo svarbūs dar dviem nuveiktais darbeliais: per Vilniaus vicemerą išrūpinau Medardo Čoboto trečio amžiaus universitetui patalpas bei prie V.Kudirkos paminklo po „Bočių“ mitingo, o po to ir savo „tvirtovėje“ –Mažvydo bibliotekoje, pakartotinai prigąsdinęs abu svarbiausius premjero patarėjus, kad „kainų šėlsmas išmušęs iš balno socdemus, nupūs ir juos pačius“, stiprokai prisidėjau prie šios temos aktualizavimo ir valdžios kabinetuose, ir mūsų besmegenėje įvairių impulsų bei interesų valdomoje purvasklaidoje.

Deja, vienas darbas taip ir liko neužbaigtas.  Gvildenant ES žemės ūkio politikas dar 2010 metais pavyko aptikti faktą, kad 2/3 visų ES užauginamų grūdų yra verčiama į … spiritą ir kitokį alkoholį paskui vynuogynus, obuolių sodų derlius ar uogas, o 2012 pasakyti tai LRT  radijuj per pirmą Lietuvos pirmininkavimo ES dieną. Alkoholis  yra didžiulis didžiulis biznis dėl kurio man (ne spaudai!) pernai guodėsi ir pats ES komisaras Vytenis Andriukaitis.

 Ar jis trinktelės durimis išeidamas iš Junkero kabinetų dar nežinau, o man pačiam gal tik kartą gyvenime piketuojant prezidentūrą dėl Tibeto pavyko iš prakilnaus pono išgirsti – „tvarkoj… kitą savaitę kalbėsiuosi su Kinijos ministru pirmininku“.  Tai buvo pats ES prezidentas p Hansas Poteringas – yra gyvi liudininkai Robertas, Rūta.

Visgi, turėkime vilties, kad po šia Kalėdine žvaigžde užgims ir kažkoks kosminis gigantas, kuris a la p Veryga mūsuose,  užsimos ant gerą šimtmetį trunkančios šių dienų beprotybės –juodukų ir lotynų Amerikų piliečių neramumų tramdymo alkoholiu, kuris toliau alinant dirvą yra auginamas bei brandinamas ir mūsų Lietuvėlėje, kai pusbadžiu gyvena kas 7-8 planetos žmogus. O dabar jau galime kalbėti apie emigraciją, bet tiek jau to. Kita itin plati, p Grybauskaite, tema.

[1] https://www.youtube.com/watch?v=PZL5to5O93g

[2] https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=263620