A. Sartanavičiaus nuotr.Seimo narys Linas Balsys po šią savaitę viešai visuomenei pristatyto Kalnų parko teritorijos tvarkymo projekto kreipėsi į Kultūros bei Aplinkos ministeriją dėl pavojų, kuriuos gali sukelti parke numatomi darbai.
L. Balsys mano, kad žadami tilto statybos bei želdynų šalinimo darbai gali sukelti šlaitų nestabilumą ir slinkimą.
„Negalime sau leisti, kad, tvarkant Kalnų parką, pasikartotų tos pačios klaidos, dėl kurių pradėjo slinkti Gedimino kalnas. Kalnų parko teritorijos sutvarkymo techninio projekto pristatymo metu nebuvo pateikti konkretūs sprendiniai dėl planuojamo įrengti tilto. Pradėjus statyti planuojamą tiltą per didžiąją griovą link Gedimino kapo kalno ir išpjovus apie 700 planuojamų šalinti medžių gali būti pažeistas teritorijos šlaitų stabilumas. Mano žiniomis, Lietuvos geologijos tarnyba yra atlikusi tyrimus ir nustatė, kad kabančių tiltų atramų vietose dirvožemis labai purus, smėlingas, pasižymintis silpnomis fizikinėmis mechaninėmis savybėmis. Esu paprašęs Lietuvos geologijos tarnybos pateikti man šio tyrimo išvadas. Man nesuprantama, kodėl planuojant projekto sprendinius, šiuo atveju – tiltą – neatsižvelgiama į tokius svarius argumentus“, – sakė L. Balsys.
L. Balsys prašo Kultūros ministerijos atsakyti į klausimus apie Kalnų parko teritorijos tvarkymo projektą, į kuriuos visuomenė nesulaukė atsakymų. Prašoma paaiškinti, kodėl projektui nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, patikslinti, ar buvo atlikti tyrimai, ar atragis ir abu šlaitai, kuriuose numatomas tiltas, atlaikys polių kalimo jėgą. Taip pat klausiama, pagal kokius kriterijus planuojami šalinti medžiai, kaip planuojama užtikrinti kontrolę, kad projekto vykdytojai laikytųsi su visuomene aptartų susitarimų dėl medžių pjovimo bei visų darbo jautrioje teritorijoje reikalingų atsargumo priemonių.
Vilniaus Kalnų parkas | lrkm.lt nuotr.
„Situacija, kai saugomas teritorijas prižiūri ir tvarkymo darbus rengia skirtingos ministerijos (vienus objektus – Saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o kitus – Kultūros ministerija), man atrodo nenormali. Tas faktas, kad vienas saugomos teritorijų elementų yra ir kultūros paveldas, manęs neįtikina, kad Kultūros ministerija ir kultūros ministras yra kompetentingi spręsti tokius aplinkosauginius šios teritorijos klausimus, kaip želdinių likimas, geologiniai ar poveikio aplinkai tyrimai. Kultūros ministerija turėtų rūpintis išimtinai kultūros paveldu ir nepriiminėti su aplinkosauga susijusių sprendimų“, – teigė L. Balsys.
Seimo narys taip pat kreipėsi ir į Aplinkos ministeriją, kad ši įvertintų esamą situaciją, susijusią su Kalnų parko teritorijos sutvarkymo techniniu projektu, ir pareikalautų pakeisti tilto įrengimą kitais, tvaresniais sprendiniais, kurie nesukeltų neigiamo poveikio teritorijos šlaitų stabilumui.
