2020-09-20 po visą pasaulį nuvilnijo žinia, kad Raseinių rajone Vilnius-Klaipėda, Ryga-Karaliaučius automagistralių sankirtoje ant kalnelio buvo atidengtas įspūdingas ir didingas Lietuvos partizanų memorialas. 25 metrų įbestas į žemę kalavijas, o lanko formos 30 m ilgio šlaite Vyčio kryžiaus ženkluose surašytos pavardės byloja apie žuvusiųjų tarnystę Tėvynei, narsą ir auką. Tegul monumentas primena Tautos kančią ir žuvusiųjų šlovę. Tegul jis stiprina meilę gimtinei, Bažnyčiai ir pagarbą didžiavyriams.
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios tėvynės !
Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus
Lauks teismo dienos paskutinės.
KAM NUSVIRO GALVA, TAM DANGAUS ANGELAI
VAINIKĄ IŠ DEIMANTŲ PINA.
Atidarant monumentą Jo Ekscelencija LR Prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo: „Tai buvo karta, per trumpą laiką patyrusi net tris savo krašto okupacijas, kurių viena buvo žiauresnė už kitą. Ji aiškiai suvokė, kad tik laisva tauta ir nepriklausoma Lietuvos valstybė gali užtikrinti piliečių saugumą ir orią būtį. Jos laisvės troškimą geriausiai įkūnijo 1949-ųjų vasario 16-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracija, kuri apibrėžė siekį atkurti pamatinėmis Vakarų civilizacijos vertybėmis grįstą laisvą, demokratišką, orią Lietuvą. Būtent tokį troškimą mūsų karta, iš tėvų ir senelių perėmusi taurų priesaką, įgyvendino 1990-ųjų kovo 11-ąją.“
Jau išnešiota žinia, kad iš 20 tūkst. žuvusių partizanų Vyčio kryžiuose surašytos 11 tūkstančių pavardžių, o likusiuose užrašas NEŽINOMAS PARTIZANAS. Apie 9 tūkst. įrašų NEŽINOMAS PARTIZANAS sukėlė labai daug vertinimų, pamąstymų, kritikos, pasiūlymų. Kadangi anksčiau buvo skelbta, kad įrašyta 11 tūkst. pavardžių, bandžiau įsidėmėti kur yra kai kurių labai žinomų partizanų įamžinimo įrašai.
Aušra Vilkienė, Jono Žemaičio sesers dukra, išbuvusi tremtyje Sibire 29 metus, aiškino, kad memoriale nesurado krikštatėvio Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto įrašo.
ISTORINIAI ŠALTINIAI BYLOJA, kad 10 metų trukusiame, pasaulyje analogų
neturinčiame, partizaniniame kare (1944-1953) dalyvavo iki 100 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų, iš kurių apie 20-25 tūkst. žuvo. 1953-05-30 Jonas Žemaitis-Vytautas buvo suimtas, 1954 lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Jono Žemaičio – Vytauto paskutinieji žodžiai teisme
buvo: „ … Visus pogrindžio veiksmus, kurio dalyviu aš buvau, nukreiptus prieš sovietų valdžią aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Aš vis tiek manau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatus.“
Vyčio kryžiaus ženkluose užrašyta: Albinas Žemaitis, Antanas Žemaitis, Juozas Žemaitis Dalgis, Jurgis Žemaitis, Napalys Žemaitis, Adolfas Žemaitis, Leonas Žemaitis Leonas, Petras Žemaitis. Kitose vietose įrašai Jonas Žemaitis Maumedis, Vytautas Žemaitis Šermukšnis, Boleslovas Žemaitis, Žemaitis Vytautas, Benjaminas Žemaitis. Nepavyko surasti Jono Žemaičio –
Vytauto užrašo. Susidarė nuomonė, kad jis yra neįrašytas tarp 9000 NEŽINOMŲ PARTIZANŲ.
PRISIMINKIME, kad 2018-06-30 Seimas pagal Vilniaus Sąjūdžio tarybos prašymą 2019 metus paskelbė Jono Žemaičio-Vytauto metais. 2018-12-27 d vyriausybė nutarimu Nr. 1401 įpareigojo Krašto apsaugos ministeriją ir Lietuvos kariuomenę 2019-11-26 d. surengti pagerbimo ceremoniją aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos Jono Žemaičio – Vytauto žūties 65 metines
paminėti.
PAŽYMĖTINA, kad 2019-11-26 d. nė viena žiniasklaida neinformavo apie Jono Žemaičio-Vytauto sušaudymą prieš 65 metus Butyrkų kalėjime. Tą dieną prie Krašto apsaugos ministerijos nebuvo išrikiuoti Lietuvos kariuomenės pajėgų daliniai, neatvyko vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas
Saulius Skvernelis, buvę valstybės vadovai, Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, karininkai, kareiviai, jūreiviai ir kariūnai, aukščiausi pareigūnai, ministrai, politikai, Seimo opozicija, diplomatai, Lietuvoje reziduojančių valstybių
atstovai. Nepražygiavo, neatraportavo ir nepadėjo pagarbos vainikų kariuomenės Garbės sargybos kuopa prie paminklo Prezidentui generolui Jonui Žemaičiui -Vytautui. DAUGIAU KAIP DVI SAVAITES ŠVYTĖJO ŽVAKUTĖ EGLIŲ VAINIKE, Vilniaus Sąjūdžio tarybos ir Karių savanorių atstovų padėta ant postamento paminklo Prezidentui Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio
Tarybos Prezidiumo Pirmininkui generolui Jonui Žemaičiui –Vytautui.
Daugelį glumina tai, kad 2019 metais nebuvo paminėtos valstybės lygiu Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949-02-16 d. Deklaracijos 70 – metis, Lietuvos Prezidento Jono Žemaičio – Vytauto gimimo 110 – osios metinės, 65-osios Prezidento sušaudymo metinės ir 2019 metai Prezidento Jono Žemaičio – Vytauto metai.
ŽINOME, kad 2019 metų Nacionalinė kultūros ir meno premija buvo įteikta M. Ivaškevičiui už romaną “Žali”, kuriame jis išsityčiojo iš ketvirtojo LR Prezidento, Lietuvos partizanų vado, generolo Jono Žemaičio-Vytauto ir tuo pačiu iš viso pokario Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio. Tada nei Prezidentė D. Grybauskaitė, nei Seimo Pirmininkas V. Pranckietis, nei Ministras Pirmininkas S. Skvernelis, nei Seimo opozicija, turėdami milžiniškas komandas ir galias bei įgaliojimus nereagavo į Laisvės Kovotojų pastabas, prašymus ir protestus ir NEGYNĖ Prezidento Jono Žemaičio – Vytauto garbės ir orumo – tuo pačiu ir viso Lietuvos pokario partizaninio judėjimo.
Kauno miesto savivaldybės V. Matijošaičio dauguma panaikino Jono Žemaičio-Vytauto mokyklos pavadinimą.
2013-03-07 atvykusiems 1941 Birželio sukilėliams, partizanams ir Laisvės kovotojams į Prezidentės D. Grybauskaitės priėmimą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio štabo viršininkas Vytautas Balsys aiškino, kad tarp Lietuvos Prezidentų portretų nepastebėjo Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto portreto.
Jono Žemaičio-Vytauto neįrašymą į Kryžkalnio partizanų memorialą galima būtų pavadinti atsitiktinumu, žmogiškuoju faktoriumi, tačiau aukščiau paminėti faktai ir aplinkybės kviečia labai giliam susimąstymui, analizei ir diskusijoms. Nesuprantama kokios jėgos diktavo, sufleravo ir sankcionavo, kad monumente nebūtų įrašytas sovietų sušaudytas IV Lietuvos Respublikos
Prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas. Aš manau, kad tai yra valstybės vadovų ir politikų specialus Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto NIEKINIMAS IR ŽEMINIMAS. Menkystos ir mankurtai, siekiantys šildytis šlovės spinduliuose, niekina kitus.
Susirūpinimą kelia ir tai, kad niekas geru žodžiu nepaminėjo Eduardo Kasperavičiaus, kurio buvusiose žemėse partizanų kapeliono monsinjoro Alfonso Svarinsko ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko dimisijos pulkininko Jono Čeponio iniciatyva buvo pradėtas
statyti monumentas Kęstučio apygardos nužudytiems partizanams. Dabartinis Kryžkalnio memorialas irgi pastatytas buvusiose E. Kasperavičiaus žemėse. Žinotina, kad E. Kasperavičius buvo labai aktyvus Vilniaus „Laboros“ sąjūdžio narys. Aktyviai dalyvavo ginant Parlamentą 1991
sausio mėnesį. Dirbdamas namų statybos kombinate su sąjūdininkais siuntė automobilius su stambiagabaritinėmis statybinėmis konstrukcijomis Parlamento barikadų statyboms. Jis 1994 metais Pasaulio lietuvių dainų šventės proga išleido 20 tūkstančių egzempliorių populiarių lietuviškų 140
dainų su natomis rinkinį „DAINUOKIM DAINUOKIM DAINUOKIM“. Jo ir sesers Reginos sodyba yra šalia monumentų. Jie labai daug talkino statant abu monumentus. Kęstučio apygardos partizanų monumento Varpinės viduje yra įrašas: Fundatoriai Eduardas Kasperavičius ir Regina Jankevičienė – Kasperavičiūtė.
Ateis diena, kai Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo Pirmininko, Prezidento generolo Jono Žemaičio-Vytauto pelenai ar žemių žiupsnelis bus parvežti iš Butyrkų kapinyno ir bus palaidoti Antakalnio kapinėse, Lietuvos vadovų panteone. JĮ pagerbs visa Lietuva.
Tau lauru spindinčią karūną,
Nupins poetai dainose,
Garbė ir meilė tau tebūna,
Per amžius mūsų širdyse.
Leonas Kerosierius, Parlamento gynėjas
Lietuvos Sąjūdžia Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas
Tel. +370 674 38465 el. p. leonaslabora@gmail.com www.sajudis.com