Pirmajam viešam Lietuvos Trispalvės pakėlimui 100 metų

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 m. jubiliejaus liko 12 m.                                                                  trispalve Pro vita  

LIETUVOS  SĄJŪDŽIO VILNIAUS  SKYRIAUS TARYBA Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei

LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

LR  Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

 LIETUVOS  SĄJŪDŽIO VILNIAUS  SKYRIAUS TARYBOS

                        P A R E I Š K I M A S

Pirmajam viešam Lietuvos Trispalvės pakėlimui 100 metų

 1918 metų spalio mėnesio 28 dieną ant Lietuvos Tarybos rūmų,  Jurgio pr. 11 (dabar Gedimino pr. 9)  pirmą kartą istorijoje  buvo viešai  iškelta  Lietuvos Trispalvė.

1918-02-16 paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, 1918-04-25 patvirtinus geltoną – žalią – raudoną Lietuvos Trispalvę iškilo  klausimas  ar vėliavą tuojau dabar  iškelti ant pilies kalno, ar vėliavos iškėlimą sujungti su bendromis iškilmėmis.

Nutarta – vėliavą galima iškelti ir prieš iškilmes. Tačiau gegužės pradžioje sudarius Lietuvos Tarybos komisiją Nepriklausomybės iškilmėms organizuoti  (Steponas Kairys, kun. Alfonsas Petrulis ir Aleksandras Stulginskis)  buvo nutarta Lietuvos Trispalvę pirmą kartą iškelti Gedimino pilies kalne,  šių iškilmių metu. Buvo pradėta  sudarinėti Lietuvos valsčių,  miestelių, parapijų, organizacijų sąrašus, pradėta rūpintis transporto priemonėmis ir t. t. Tačiau visai nelauktai ir netikėtai vokiečių okupacinė valdžia,  lyg tai dėl kažkokio neįtikusio straipsnio sustabdė ,,Lietuvos aido“  leidybą, o tuo pačiu atšaukė visą pasiruošimo šventėms organizavimą.

1918-10-21 buvo gauta  žinia iš Berlyno,  kad vokiečiai atiduoda valdžią Lietuvos Tarybai. Staigiai atsirado galimybė kurti pagrindines valstybės valdymo struktūras – skirti Ministrą Pirmininką, sudaryti Ministrų kabinetą. Pradėjo organizuotis Lietuvos valstybė.

Ant Valstybės tarybos pastato, Jurgio pr. 11, buvo pirmą kartą pakelta Lietuvos Trispalvė.

Kartais klaidingai nurodoma, kad Lietuvos Trispalvė pirmą kartą buvo viešai iškelta  1918-11-11,  t. y.  tą dieną,  kai baigėsi I Pasaulinis karas ir buvo sudaryta pirmoji Lietuvos vyriausybė. Bet  tai  netiesa.

Ši istorija išsamiai aprašyta Gedimino Adomaičio straipsnyje ,,Lietuvos Trispalvės kelias į Gedimino pilies bokštą“  – „…Pirmąjį Lietuvos Trispalvės iškėlimą ant Lietuvos Tarybos rūmų patvirtina 1918 m. lapkričio 1 d. “Lietuvos aide“ Nr. 121 (169) išspausdinta labai kukli eilutė: „Lietuvos vėliava. Nuo spalių mėn. 28 d. ant Lietuvos Tarybos rūmų plevėsuoja Lietuvos  Trispalvė tautinė vėliava“. Yra ir jausmingas J. Tumo straipsnelis „Valio, Lietuvos Trys spalvos“. („Lietuvos aidas“  2000-12-11 Nr. 265).

Lietuvos  Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba, minint Lietuvos Trispalvės pirmojo iškėlimo 100 metų jubiliejų, prašo:

  1. Ministrų tarybos nutarimu organizuoti šios reikšmingos datos paminėjimą Respublikos mastu, ypač mokyklose ir mokymo įstaigose.
  2. 2018-10-28 organizuoti iškilmingą Seimo posėdį, dalyvaujant valstybės, valdžios, visuomenės ir visuomeninių organizacijų atstovams.
  3. Organizuoti iškilmingą minėjimą prie namo Gedimino pr. 9 Vilniuje, dalyvaujant valstybės, valdžios, visuomenės ir visuomeninių organizacijų atstovams, moksleiviams, studentams, krašto apsaugos kariams, garbės sargybos kuopos kariams ir orkestrui.

Tarybos pirmininkas    L.Kerosierius

Atsakingas sekretorius.   A. Budriūnas

Pirm. pavaduotojas, istorinės grupės vadovas  G.Adomaitis.

            Tarybos nariai: A. Adamkovich, G. Adomaitis, A. Akelaitis, V. Aleksynas, A. Ambrazas, A. Augulis, K. Balčiūnas, N. Balčiūnienė, S. Boreika, A. Budriūnas,  L. Bukauskienė,  N. Butkuvienė,  J. Česnavičius, P. Dirsė, S. Eidukonis, K. Garšva,  A. Gelumbauskaitė, L. Grigienė,  P. Gvazdauskas, V. Jakubonis, R. Jakučiūnienė, V. Jankūnas, A. Juknevičius, V. Kapkan,  A. Kaziukonis, L. Kerosierius, J. Kuoras, A. Markūnienė, H. Martinkėnas,  K. Milius, E. Mirončikienė,   J. Parnarauskas, G. Ratkutė, V. Rizgelis, G. Rotomskienė,   M. Sidaravičius, R. Simonaitis,  A. Vaičiūnas, L. Veličkaitė, G. Uogintas, B. Zaviša, S. Žilinskas.

   Pasiteiravimui: L. Kerosierius tel 8674 38465

Adresas korespondencijai L. Kerosieriui Iki pareikalavimo, Centrinis paštas, Vilnius,    

  1. p. vilnius@sajudis.com      www.sajudis.com