Poreikis tiesai yra toks pat natūralus kaip ir poreikiai maistui, drabužiui ar pastogei. Tik jis nėra toks akivaizdus kaip minėtieji, nes nėra apčiuopiamas, daiktiškas. Vis dėlto, kad ir nepačiupinėjama, neregima, TIESA yra pamatinė mūsų gyvenimo gėrybė. Ten, kur tos viešosios, bendrai naudojamos, gėrybės yra daugiau, tautos, bendruomenės, šeimos, asmenys gyvena geriau. Nes ten esama daugiau tvarkos, organizacijos, harmonijos, saugumo. Žodžiu, tiesa yra neatskiriama, tegu ir ne visada suvokiama, mūsų BENDROS GEROVĖS dalis.
Poreikis tiesai yra toks pat natūralus kaip ir poreikiai maistui, drabužiui ar pastogei. Tik jis nėra toks akivaizdus kaip minėtieji, nes nėra apčiuopiamas, daiktiškas. Vis dėlto, kad ir nepačiupinėjama, neregima, TIESA yra pamatinė mūsų gyvenimo gėrybė. Ten, kur tos viešosios, bendrai naudojamos, gėrybės yra daugiau, tautos, bendruomenės, šeimos, asmenys gyvena geriau. Nes ten esama daugiau tvarkos, organizacijos, harmonijos, saugumo. Žodžiu, tiesa yra neatskiriama, tegu ir ne visada suvokiama, mūsų BENDROS GEROVĖS dalis.
Kas kita – MELAS. Melo „gamyba“ ir sklaida kelia chaosą, betvarkę mūsų galvose ir, galų gale, mūsų realiame gyvenime. Melo industrijos atstovai sąmoningai ar instinktyviai sukelia nepagrįstą nepasitikėjimą, dirbtinį įtarumą, pavydą, netikrų priešų paieškas ir taip dezorientuoja ne tik individus, bet ir ištisas tautas, nukreipia juos klaidingu raidos keliu. Ir taip klastoja ne tik praeitį, bet ir ateitį. Nes imama kurti nenatūrali, ydinga, nuo generalinės istorinės trajektorijos nukrypstanti ateitis (bolševizmas, fašizmas). Išvada – visuomeniniais kanalais (TV, radijas, politika, viešieji ryšiai ir pan.) skleidžiams melas yra VIEŠOJI BLOGYBĖ, nuo kurios praktiškai nėra galimybių užsiblokuoti, pasislėpti.
Beveik tris dešimtmečius Lietuvoje vyksta plataus masto ir intensyvi melo reprodukcija bei tiesos režimų slopinimas. Visa tai labai primena mūsų kartos atmintyje išlikusius tarybinius laikus, kuriuos, beje, melo industrijos atstovai nuožmiai pliekia.
Tačiau jie „nepastebi“, kad dabartinė padėtis labai panaši į tarybinę, kad pas mus gali būti persekiojami net vaikai, kurie viešosiose vietose kreidelėmis rašo „Tie-SOS!“. Dar daugiau – jie tame persekiojime patys dalyvauja.
TAČIAU TAIP VISĄ LAIKĄ TĘSTIS NEGALI. Žmonės vis aiškiau, vis aštriau ne tik jaučia, bet ir supranta pragaištingas tiesos stygiaus pasekmes jiems patiems, jų šeimoms, šaliai apskritai. Todėl jie ima solidariai prisidėti prie tiesos paieškų, prie tos tiesos gynėjų (pavyzdžiui, vaikų, mokyklų, miškų klausimais).
Esama požymių, kad pamažu, o gal ir staigiai, pajudėsime iš melo patamsių į tiesos šviesą.
Su artėjančiom Šventom Kalėdom, su krikščionių vienybės vardan bendrojo gėrio švente.
