2020 m. sausio 17 d. Zigmas Vaišvila kreipėsi į Generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl esminio įrodymo dingimo iš ikiteisminio tyrimo bylos. Tai paaiškėjo liudytojo Z. Vaišvilos apklausos metu. Generalinio prokuroro prašoma patikrinti bylą ir baudžiamojo proceso tvarka priimti dėl to sprendimą.
Ikiteisminį tyrimą Generalinė prokuratūra pradėjo prieš Zigmą Vaišvilą ir FNTT tyrėją Rasą Bernatonytę FNTT direktoriaus Antoni Mikulskio prašymu dėl to, kad Z. Vaišvila tariamai be prokuroro leidimo atskleidė ikiteisminio tyrimo dėl buvusio prokuroro ir vidaus reikalų ministro pavaduotojo Juozo Matonio veikų ir tuo tariamai apšmeižė FNTT.Dingęs įrodymas – tai Z. Vaišvilos pateiktas 2019 m. kovo 6 d. FNTT Vilniaus apygardos valdybos buvusio viršininko Dainiaus Baršausko ir Zigmo Vaišvilos pokalbio video/audio įrašas (https://www.youtube.com/watch?v=vYyX63Syy0I&list=PLA2P52oGyYC8tHTWCTBXxuaXGik9D1M0I&index=2&t=0s ), padarytas neprašius ir negavus tam Z. Vaišvilos sutikimo. Pokalbio metu D. Baršauskas patvirtino, kad Z. Vaišvila turėjo prokuroro M. Greičiaus sutikimą ir Z. Vaišvilai nebuvo ribojimų gauti bylos prieš J. Matonį dokumentų kopijas, jas naudoti. D. Baršauskas pokalbio metu pripažino Z. Vaišvilos jam nurodytus faktus, kad tyrimas prieš J. Matonį vilkinamas. Ryškus pavyzdys – 2013 m. teismo nutarties dėl suklastotų dokumentų poėmio iš J. Matonio vadovaujamos įmonės UAB „Skomė“ neįvykdymas net šešerius metus.
Nuo Z. Vaišvilos FNTT ilgai slėptas šio pokalbio video/audio įrašas yra pražūtingas pačiam FNTT direktoriui A. Mikulskiui, nes iš jo aiškėja, kad FNTT kreipėsi į E. Pašilį žinomai melagingu pranešimu apie Z. Vaišvilos nepadarytą nusikaltimą. Baudžiamasis kodeksas už tai numato atsakomybę. Be to, FNTT ir vykdo ikiteisminį tyrimą dėl J. Matonio veiksmų, tad puikiai žinojo, kad Z. Vaišvila turėjo prokuroro M. Greičiaus ir ankstesnių prokurorų sutikimus gauti bylos medžiagos kopijas ir nebuvo perspėtas, kad negali atskleisti šios infromacijos.
O slėpti FNTT turi ką – iš užsienio gauta teisinės pagalbos medžiaga patviritino, kad J. Matonio iš UAB „Skomė“ iššvaistytos lėšos atsidūrė Hong Konge, o ten buvo išduotas banko čekis nusiimti šias lėšas konkrečiame banke Vokietijoje. Tai daryti nurodė net trys prokurorai, tačiau FNTT vadovai tyrėjai R. Bernatonytei nurodinėjo nevykdyti šių prokurorų nurodymų. Į Vokietiją dėl suklastotų dokumentų pagrindu 2011 m. J. Matonio iššvaistytų lėšų FNTT kreipėsi tik 2019 m. rudenį. FNTT vadovai su jiems nepaklususia vyr. tyrėja R. Bernatonyte ne tik susidorojo (pažemino pareigose), bet ir išsiuntė dirbti iš Vilniaus į Kauną. Tad J. Matonio veikų ši tyrėja nebetiria.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, aktyviai ir garsiai gynęs savo Prezidentinės kampanijos reklaminį veidą Rasą Kažėnienę, Rasos Bernatonytės negina. Ši Rasa apie korupciją FNTT pranešė ir Generalinei prokuratūrai, o šiai nesuteikus jai įstatymu ginamos pranešėjos statuso, paviešino informaciją 2019 m. balandžio 21 d. Lietuvos ryto TV laidoje 24/7, dienraštyje ir interneto svetainėje. A. Mikulskis nuo „Lietuvos ryto“ TV kameros pasislėpė savo kabinete.
Tačiau A. Mikulskio padai svyla – Generalinis prokuroras E. Pašilis, Z. Vaišvilos paprašytas išsiaiškinti, kas ir kada iš A. Mikulskio prieš Z. Vaišvilą ir R. Bernatonytę, žinomai melagingu pretekstu inicijuotos baudžiamosios bylos, išėmė esminį įrodymą, demaskuojantį patį pareiškėją – FNTT direktorių A. Mikulskį. Tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Antanas Gubista, tyrimą vykdo Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausioji tyrėja Aliona Zdanovič. Pagal įstatymą šie du pareigūnai atsakingi už šios bylos medžiagą ir jos saugumą.